Darbo teisė, darbo sutartys ir kt.

Na bet apie kokią patirtį jus čia kalbate. Pažįstu vieną darbadvį, kuris išleidžia be jokių problemų. Nes jei darbuotojo nebus, jo darbą bus kam atlikti. Ar bus kuo pakeisti jus? Ar bus kam pavaduoti. O gal koks darbuotojas prašymą atostogoms parašė būtent šiam lakotarpiui.
Jei pasakys jums, kad teks dirbti dar 14 darbo dienų, darbdavys bus teisus, nes tai yra jo teisė. O jei jus nedirbsite, tuomet jus atleis už pravaikštas. O str. pagal kuį jus esate atleistas yra matomas sodros duombazei. Ar jums šito reikia?
Geriau paklauskite darbdavio ar suteiks jums nemokamas atostogas, jei ne tuomet parašykite prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Tik prieš 14 darbo dienų, o ne kalendorinių. Tai turite įspėti prieš 3 savaites.

O kas per mokymai? Jei jie susiję šiaip su kvalifikacijos kėlimu, tada taip - turėsit apmokėti. Bet jei mokymai buvo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (pvz. darbas aukštyje ar pan.), už tokius mokymus darbdavys negali iš darbuotojo reikalauti atlyginti, nes darbuotojai mokomi darbdaviui vykdant pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Tokius darbuotojų mokymus darbdavys privalo finansuoti savo lėšomis kaip darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. (žr. čia, 27 str. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas
Konkrečioj teisės normoj tai nėra tiesiogiai įvardinta, bet taip vienareikšmiškai aiškinama teisės praktikoje. Jei mokymai buvo dėl darbų saugos, bet nepasitikit forume gauta informacija - pasiskambinkit į Darbo inspekciją ir išsiaiškinkit tiksliau.

Tiesa, dar vienas momentas - darbuotojas turi būti supažindintas su būsimais mokymais (taip pat ir jų kaina) iki mokymų pradžios. Jei jūsų vyras nebuvo supažindintas, irgi galima ginčytis, ar jis privalo apmokėti tokius mokymus (bet čia jau ginčo dalykas, nes kai kurie teismai laiko, kad darbuotojas nėra durnas ir supranta, kad mokymai kainuoja, tad sutikdamas mokytis prisiima ir pareigą apmokėti juos).

tai nebutinai turi but patvirtinta DS, nes toka galimybe yra numatyta DK.
Siaip pas mus darbovieteje tai yra sudaroma papildoma sutartis su darbuotojo numatomais isipareigojimais - pvz buvo organizuojam anglu kalbos kursai ir sutartyje nurodyta, kad darbuotojas arba baigia juos - gauna baigimo pazymejma arba grazina sumoketa suma, taip pat jeigu iseina anksciau nei metai nuo baigimo irgi yra numatyta kompensacijos tvarka. Ir savaime aisku, kad toje sutartyje iskart yra nurodyta kaina, kad darbuotojas zinotu kiek isipareigoja.


na prie ko cia kitu patirtis - negi galvoji, kad visi prase yra tai dare su tavo bosu?
Niekas negali pasakyti kaip jisai reaguos. Pagal galiojancius teises aktus, jisai turi teise neisleisti, o isvaziavus be leidimo zymeti pravaikstas ir atleisti uz jas. O gali imti ir isleisti - ypac jeigu esi vertingas specialistas ir darbdavys yra suinteresuotas tave islaikyti.

Reikia nurodyti DS. Yra net atskiras punktas pvz. formoje.
Dėl visko reikia sulygti būtent darbo sutartyje. Kad vėliau mažiau ginčų būtų.

neesu koks vertingas. Bet imanone didele pasaulinio mastu, ir darbuotoju daug

Na tai parašykite prašymą. Išleis, tai gerai, ne - rašykite prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, jei negalėsite likti dirbti.

o kiek galima darbuotojui dirbt valandų per savaitę,dirbant pilnu etatu?ačiū

144 straipsnis. Darbo laiko trukmė
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

ačiū

Priklauso ar dirbate pagal penkių dienų darbo savaitę ar pagal suminę darbo laiko apskaitą.
DK
144 straipsnis. Darbo laiko trukmė
1. Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.
2. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.
3. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
4. Tam tikrų kategorijų (gydymo, globos (rūpybos), vaikų auklėjimo įstaigų, energetikos, ryšių specializuotų tarnybų bei avarijų likvidavimo specializuotų tarnybų ir kitų tarnybų, dirbančių nepertraukiamo budėjimo režimu) darbuotojams, budėtojams patalpose darbo laikas gali būti iki dvidešimt keturių valandų per parą. Tokių darbuotojų vidutinis darbo laikas per septynių dienų laikotarpį neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip dvidešimt keturios valandos. Tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė.
5. Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
147 straipsnis. Darbo laiko režimas
1. Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbo laiko pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus nuostatomis.
2. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis. Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.
3. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje, o kai jos nėra, − darbo tvarkos taisyklėse gali būti nurodyti atvejai, kai darbo grafikai paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.
4. Draudžiama skirti darbuotoją dirbti dvi pamainas iš eilės.
5. Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą.
6. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
7. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys.
149 straipsnis. Suminė darbo laiko apskaita
1. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturi mėnesiai.
2. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota šio Kodekso nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis).
153 straipsnis. Darbo trukmė švenčių ir poilsio dienų išvakarėse
1. Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus sutrumpintą darbo laiką dirbančius darbuotojus.
2. Esant šešių dienų darbo savaitei, prieš poilsio dieną darbas neturi trukti ilgiau kaip penkias valandas.

konkreciai to punkto nera formoje - naujesnes kaip ir neradau ji galima rasyti/galima nerasyti sudarant DS.
Galima paprasciausiai esant faktui sudaryti DS papildyma su nurodytomis konkreciomis sumomis ir terminais (ds gali buti nurodytas ir ilgesnis terminas nei vieneri metai)
Cheriitos atveju reiketu paprasyti is darbdavio tos sumos pagrindima - t.y. direktoriaus isakymus del kursu (su darbuotojo parasu) ar kursuose dalyvavusiu darbuotoju sarasus (ar kazka panasaus is ko butu galima spresti, kad tikrai tas darbuotojas dalyvavo tuose kursuose) ir aisku saskaitas uz kursus (pagristi kursu kaina).

Jeogu darbuotojas sukaupe atostogu uz 3jus metus beveik. Kaip vyksta ismokejimas?
Tuos dalykus suziuri buhaltere? Ir jau kai bus sukaupta uz 3 metus juos ismokes? Ar jos nedingsta? Kas us jei atostogu susikaups uz 4 metus? Dekui