Oi kaip smagu rasti tiek daug susidomejusiu sia tema
QUOTE(Jelena.R @ 2009 02 09, 17:13)
Nera tas skausmas toks baisus, kaip apie snakama

(bent jau mano nebuvo). Siaip turiu viena patarima kaip sumazinti skausma

per saremius neguleti.

Labai geras patarimas. Mane verte judet vaiksciot, klupot visaip, riestis kaip katei. Ir taipogi skausmo neivertinciau kaip nepakeliamo, aisku, as naudojausi duju teikiamais malonumais, taigi negaliu girtis, kad viska iki galo naturaliai istveriau

o kalbos dovana ne del skausma praradau, o kazkaip nzn, nedrisau priestaraut ar ka sakyt, tuo momentu norejosi, akd man nereiktu del nieko aiskintis, kovot, gincytis, norejau, kad kazkas kitas uz viska atsakingas butu, nes as ir taip buvau uzsiemusi
QUOTE(nelli @ 2009 02 10, 10:31)
Aciu,
biti atskrend, kad sukurei sia tema
Savo pirmaji gimdyma prisimenu kaip stebukla, kaip ypatingiausia ir laimingiausia diena savo gyvenime.

Linkiu ir antro nuostabaus gimdymo!
QUOTE(mazukas @ 2009 02 10, 12:01)
Tema tikrai dvasinga, linkiu visom tokių gimdymų. Tačiau ką reikia daryti, kai atsiranda komplikacijų
Matyt nereikia paniskai prisifantazuot, o realiai viska apgalvot

bet vien del baimes, kad kazkas gali but komplikuota butu kvaila atsisakyt minciu apie tobula gimdyma. as isvis stengiuos nesivadovaut 'o jei..' teorija.
QUOTE(Heart @ 2009 02 11, 16:38)
Oj merginos, kaip aš jums pavydžiu tokios gimdymo patirties
As tikiu, kad viskas gali buti gerai. Zinai, kaip sakoma-norinciam pasveikti net gydytojas nesutrukdys

gal panasiai ir su gimdymu

ei, vilnietes, patarkit Heart, gal kuriai taipogi pasiseke patirt malonu, svelnu gimdyma