QUOTE(˜ª¤Julija¤ªI @ 2009 12 06, 01:40)
Oj, merginos, baisu net pasidarė paskaičius apie jums tekusius išgyvenimus..Gerai kad man niekas nieko neliepė, nedarė, nestūmė, neaiškino ir tuo labiau negasdino visokiais instrumentais. Tiesiog buvo šalia ir sakė - tu pagimdysi pati ir viskas bus puiku, daryk ką nori, gulėk, stovėk, šokinėk kaip nori, tik kad tau patogu būtų

už tai esu labai dėkinga savo daktarei ir akušerėms

iškarto pasakė - mes prisitaikysime , o tu tik susikaupk ties leliuku

beja, čia Radviliškio GN toks personalas

puikus personalas,kad kuo daugiau tokiu Lietuvoj!
Is tiesu ir mane gimdant ligonineje erzino nuolatos tie davikliai ant pilvo,liepimas guleti ant nugaros,kai labai norejau gulineti ir ant zemes,o salygu tam deja nebuvo-buvo ziema,saltos plyteles gimdykloj,negi gulsi ant ju..Bet ir tai kai nieko is mediku nebudavo ,uzejus saremiui tiesdavaus ta ligoninini chalata ir guldavaus ant tu grindu-na labai trauke prie zemes..Atrodo elementaru,bet is tokiu dalyku gimdymas ir susideda,kai klausom savo kuno,o ne darom kaip priklauso arba kaip medikams patogiau..Pvz per ta pirma gimdyma i gimdykla patekau su 4cm atsidarymu ir..daugiau nei vienas cm be skatinamuju ir nebeatsidare,deja..O antra karta gimdydama buvau pati savo padeties seimininke,per saremius veikiau ka noriu,klausiausi kuno -snaudziau,gulinejau ant zemes,vaikstinejau,kvepavau,niuniavau zodziu kaifavau nuo visko