Aš prieš beveik 2,5 metų gimdžiau KMUK. Norėjau kuo natūralesnio gimdymo ir dar norėjau pati ieškoti sąrėmių ir stangų pozų. Tačiau neužsiciklinau ir netgi nuteikinėjau save, kad jeigu reikėtų CP - jį ir darysim. Netikėtai susiradau labai man patikusią daktarytę. Kas ten minėjo - tiesiog sutapo mūsų laukai. Mano gimdymo veikla prasidėjo dviem savaitėm anksčiau nustatyto termino. Tačiau atvažiavus į ligoninę, nors ir buvau prasąrėmiavus 12val ir sąrėmiai kartojosi kas 3 minutes, kaklelis buvo atsidaręs tik 1cm. Kartais vis pagalvoju, o gal tai buvo tik paruošiamieji? Kodėl manęs nepaleido namo? Bet jau kai atvažiavau, tai ir likau.
Kaklelis neatsidarinėjo normaliai ir nuleidus vandenis. Juos, beje, man nuleido praėjus 15val nuo atvykimo į gimdyklą. Kaklelis tuo metu buvo vos 2-3cm. Per sekančias penkias valandas buvau prirakinta prie lašelinės su oksitocinu. Buvo uždėti toniukų matavimo diržai ant pilvo, dėl to man liepė gulėti. Bet skausmas buvo toks nežmoniškas, kad negalėjau gulėti visai. Klykiau ant visos ligoninės, kad noriu vaikščioti

Tai man leido "pasikabinti" ant lašelinės ir vaikščioti aplink aparatą. Bet per sekančias 5val kaklelis prasivėrė tik dar vieną varganą centimetrą

Daktarė pasiūlė man epidūrą, nes sakė, kad pervargsiu ir nebepagimdysiu dėl jėgų trūkumo. Pridursiu, kad didžiąją laiko dalį praleidome su vyru dviese. Turėjome prisinešę daug veiklos. Nieko niekam nereikėjo sakyti, kad paliktu mus vienus. Epidūras suveikė gerai ir ne tik kad nesustabdė veiklos. Per 2-3val kaklelis atsidarė pilnai

Aš tuo tarpu pailsėjau.
Su pilnu atsidarymu dar man leido pasėdėti ant kamuolio, pailsinti nugarą. Tai buvo pačios daktarės pasiūlymas. Be to, kai tik buvo suleistas epidūras, visos apžiūros vyko prieblandoje - buvo švenčių metas, ant palangės degė tokios elektrinės žvakelės
Gimdžiau gulėdama. Nors gerai pagalvojus, gimdžiau pusiau sėdomis, nes jeigu ne storas pilvas, būčiau mačius visą veiksmą. Vykdžiau kiekvieną akušerės nurodymą. Pirmus stūmimus bandė vadovauti daktarė, bet galvytė nepasirodė. Tada užleido vietą akušerei, po kurios pirmo suvadovavimo stebuklingai per du stūmimus pagimdžiau

Mergička iš karto buvo man uždėta ant pilvo. Tuo metu daktarė apžiūrinėjo mane. Neplyšau. Žinokit, atvirai prisipažinsiu, apie placentą nežinau nieko

Nes visą laiką mažylė gulėjo pas mane ant krūtinės, akušerė sukinėjosi aplink mus. Išsiurbė iš nosytės gleives (taip taip, dar turim nufilmuotą tą medžiagą, kad gleivės buvo siurbtos). Vėliau akušerė kirpo virkštelę, kuri pagal fotografijas buvo balta. Tai nežinau, ar tai reiškia, kad ji nebepulsavo. Bet kraujo nebuvo, nes viską darė man ant pilvo.
Po dviejų valandų, kai dukrutė buvo pavalgiusi, atėjo neonatologė (tai buvo ~4val ryto). Apžiūrėjo vaikelį. Tuo tarpu man leido nueiti į tualetą, perrengė. Sėdau į vežimėlį, nes sukosi galva, dukrutė suvystyta buvo įbrukta tėčiui į rankas

Bet tik įėjus į palatą man liepė gultis ir pirmą parą dukrelę laikyti prie savęs, jokiu būdu neguldyti į "lovelį", kitaip ji gali sušalti.
Esu labai patenkinta viskuom. Na gal tik kankina ta mintis, kad gal vis tik negimdžiau dar ir mane galėjo paleisti namo

Bet šiaip nejautėm su dukra jokios prievartos, jokio lindimo. Tik tas gulėjimas mane stipriai nervino. Bet ir tą pakoregavome mano garsiu balseliu
Oj koks ilgas gavosi