Įkraunama...
Įkraunama...

Natūralus nuskausminimas gimdymo metu

QUOTE(pumpuriukas20 @ 2010 11 07, 18:19)
na as pasiskelbsiu:) cia del to alyvuogiu aliejaus saukstelio kiekviena diena:) nezinau ar jis ar koks kitas stebuklas bet man tai sitas gimdymas nerealiai lengvai praejo. 3 nakties atsibudau nuo skausmu, 6:10atvaziavom i ligonine; 6:25 nuleido vandenys( kiek ju ten buvo like, nes buvo pradeje laseti ) ir 6:38 gime mano mazyte dukryte smile.gif o su didziaja prasikankinau 25 valandas sad.gif na bandykit gal ir jums pades


Kaip smagu del Jusu 4u.gif

Mamytes as del tu masaziuku. Gal kas zinot kur gauti informacijos apie juos, gal yra kokios spec. literaturos, internete nuodoru g.gif O gal zinote kur Kaune apmoko masaziuku.
Pirma karta gimdziau be epiduro, tikrai kankinausi. Akusere saremiu metu pora kartu pamasazavo ir pamokino vyra. Taciau kai tik akusere masazuodavo gelbedavo, o kai vyras masazavo - nieko nejauciau. Tai dabar noriu pasieskoti info apie juos, kad isanksto pasiruosti ir MB pamokyti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(juridine_kontora @ 2011 07 17, 11:28)

Tiketis, kad personalas reaguos i visus gimdyves jausmus yra naivu nei naiviau. Ligonine - tai ne 5 zvaigzduciu viesbutis, ir samoninga gimdyve turetu suprasti KUR vaziuoja ir KO vaziuoja.




butent del to, kad busimos mamos zino kur vaziuoja, ypac antrakartes, nebenaivios, del to vaziuoti i GM ir nenori, nes negauna ten to, ko joms reikia doh.gif nors gimdymo namu personalas turetu buti tik pagalbininkais, nesikisti be reikalo, nevadovauti viskam, nekontroliuoti visa eiga, toks jausmas, kad jie ir JU darbas svarbiausi, o mama su vaiku kazkelintoj vietoj, vos ne kaip ismaldos prasantys, laukiantys normalaus zmogisko poziurio... is tikruju, kudikis gimsta pats, is mamos jis laukia su meile atvertu gimimo taku (o ne suspazmuotu ir sutrauktu nuo baimiu), o is tevo - jegos ir palaikymo, tam tevas ir dalyvauja gimdyme. Deja, net paciu busimu mamu poziuris i ji - kaip i bejegi, nieko negalinti, nieko nezinanti, nejaucianti gimdymo dalyvi doh.gif
Kudikis pats sprendzia kada jam gimti, jei jam leidziama... jis nenori, kad mamai skaudetu, bet jei nori gimti ir gyventi, turi prasibrauti per suspazmuotus takus...jis viska mato ir jaucia, bet neviska supranta nes neturi gyvenimo patirties, kad bent mama su juo kalbetu ir kazka paaiskintu, pakviestu ji i gyvenima doh.gif bet mama kencia SAVO skausmus, gydytojai dirba SAVO darba, tevas pasimetes arba ne, bet tik stebetojas doh.gif todel vaikai ir verkia kai gimsta, jei dar turi jegu, todel ir nieko neprisimena apie savo gimima ir dar daug menesiu po jo.
Atsakyti
QUOTE(gluosnis @ 2011 07 23, 12:22)
butent del to, kad busimos mamos zino kur vaziuoja, ypac antrakartes, nebenaivios, del to vaziuoti i GM ir nenori, nes negauna ten to, ko joms reikia doh.gif  nors gimdymo namu personalas turetu buti tik pagalbininkais, nesikisti be reikalo, nevadovauti viskam, nekontroliuoti visa eiga, toks jausmas, kad jie ir JU darbas svarbiausi, o mama su vaiku kazkelintoj vietoj, vos ne kaip ismaldos prasantys, laukiantys normalaus zmogisko poziurio... is tikruju, kudikis gimsta pats, is mamos jis laukia su meile atvertu gimimo taku (o ne suspazmuotu ir sutrauktu nuo baimiu), o is tevo - jegos ir palaikymo, tam tevas ir dalyvauja gimdyme. Deja, net paciu busimu mamu poziuris i ji - kaip i bejegi, nieko negalinti, nieko nezinanti, nejaucianti  gimdymo dalyvi  doh.gif
Kudikis pats sprendzia kada jam gimti, jei jam leidziama... jis nenori, kad mamai skaudetu, bet jei nori gimti ir gyventi, turi prasibrauti per suspazmuotus takus...jis viska mato ir jaucia, bet neviska supranta nes neturi gyvenimo patirties, kad bent mama su juo kalbetu ir kazka paaiskintu, pakviestu ji i gyvenima  doh.gif  bet mama kencia SAVO skausmus, gydytojai dirba SAVO darba, tevas pasimetes arba ne, bet tik stebetojas  doh.gif  todel vaikai ir verkia kai gimsta, jei dar turi jegu, todel ir nieko neprisimena apie savo gimima ir dar daug menesiu po jo.

Va čia tai teorija thumbup.gif
Atsakyti
Aš iš visos šitos užvirusios diskusijos tarp mamų natūralisčių ir juridinės kontoros pasidariau sau vieną išvadą, tik sau, bet gal kuriai užsukusiai irgi pravers:
visos mes norim, kad gimdymas be prievartos būtų vaikui, bet dažnai tai suprantam tik kaip prievartos nenaudojimą prieš mumis - gimdančias, kenčiančias, ir per mūsų nuotaikas ir jausmus mūsų supratimu veikiamas mažiukas. Deja ar reta kuri pati sau neprisipažintų, kad, nelygu gimdymas, šaukti rėkti ar keiktis norisi galvojant būtent apie save ir savo skausmą, ir apie nieką tuo metu neišeina galvot.Taigi, gimdymų visokių būna ir esant komplikacijoms būtent tas sąlyginai savanaudiškas elgesys labiau ir reiškiasi (čia nekalbu butent apie ekspresyvu elgesi, nešaukiau pati visai, bet mintys tuo metu buvo juodos ant visų) Tai va, kai viskas klostosi ne pagal mūsų norus ir svajones ir atrodo nebelieka jėgų niekam niekam, tai būtent tada reikėtų koncentruotis ne į tai kad prieš mane visi naudoja kažkokią "prievartą", dėl to taip man atsitiko, bet į tai, kad nors ant manęs šaukia ar uždega šviesą ne taip kaip man norisi ar paguldo, nors man taip sunkiau, bet visi čia susirinkę vienu tikslu - padėti sėkmingai pagimdyti ir jei neklauso mano pageidavimų tuo metu (jei jie reiskiami), tai yra būtina dėl mano leliaus gerovės. Galbūt tada ir savaime atsirastų mažiau prievartos prieš save pačią - reikalavimo sau pagimdyti būtent taip ir tokioj pozoj ar šviesoj, su gera nuotaika ar be cezario. Nepykit mamos, polemizuoju čia visų pirma sau, nes man po pirmo gimdymo labai didelė tikimybė, kad pasikartos kas buvo ir vien tik rožinėm svajonėm apsiginklavusi su gimdymo planu aš negalėčiau važiuoti.Galbūt kitoj šaly, kitu laiku, su kitokia pinigine..bet dabar belieka pasitikėti tais kurie tuo metu bus šalia blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo maumė: 24 liepos 2011 - 14:00
labas, maumė smile.gif

Rašant planą patariama numatyti ir tai, kas būtų jeigu būtų - siūlo pvz parašyti alternatyvų planą jeigu reikės cezario pjuvio - kokią nejautrą naudoti, ką daryti su naujagimiu ir t.t. Kad nepasimest.

O nelaimės įvyksta mūsų gyvenime - įvyksta daug kur neplanuoti dalykai, ir jeigu tikrai reikia tos operacijos, reiškia reikia, kaip sakant - celia vi. Neseniai prarijau labai gerą knygą - akušėrės memuarus "The Baby Catcher". Buvo viena istorija apie mamą kuri gimdė namuose, tačiau gimdymo metu iškrito virkštelė. Buvo jau beveik stumimas, tačiau stumiant mama galėjo kūdikį uždusinti, nes galvytė spaudė virkštelę ir mažylis negaudavo deguonės. Mama tiesiog ten, namuose pareiškė akušerei - tu daryk cp. Dabar. be vaistų. aš ištversiu. Kai jie nuvažiavo į ligoninę, gydytojams pareiškią tą pat - pjaukit mane dabar, nelaukit kol suveiks vaistai, gelbėkit vaiką..

Tačiau kai viskas vyksta, ir daugumoj gali vykti daug geriau ir mamai ir vaikui ir gimdymas sutriksta dėl specialistų piknadžiavimu savo jėga- yra tiesiog gaila ir skaudu.

Labai užjaučiu dėl sunkios gimdymo patirties. Nežinau kas buvo blogai. Dažnai yra dengiamasi būtent kūdikio gerove, taip patogu manipulioti kaltės jausmu ir mūsų specai puikiai tai žino.. Tačiau ar tikrai tos intervencijos buvo reikalingos... ir ar įmanoma viską padaryti kitaip .. spręsti jums 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Natuke @ 2011 07 25, 15:59)
labas, maumė smile.gif

Rašant planą patariama numatyti ir tai, kas būtų jeigu būtų - siūlo pvz parašyti alternatyvų planą jeigu reikės cezario pjuvio - kokią nejautrą naudoti, ką daryti su naujagimiu ir t.t. Kad nepasimest.


Na, viena vertus, suprantu plano "kas, jeigu..." reikalingumą: tam, kad pasisusukus situacijai netikėta, nepageidaujama linkme- nepasimesti, nesutrikti, tačiau kai kurie sprendimai, ypač, jei kalbama apie ekstra CP, priimami atsižvelgiant ne tiek į pageidavimus, kiek į esamą situaciją. Galima sutarti dėl naujagimio uždėjimo ant krūtinės ir pirmo pamaitinimo laiko, tačiau jei po operacijos vaikui bus reikalingas gaivinimas, visi ankstesni susitarimai taps niekiniai. Analogiškai ir apie nejautrą: galima reikšti pageidavimas dėl vieno ar kito nejautros būdo, tačiau realiame laike ir realiomis aplinkybėmis pasirinkimo gali ir nebūti, arba vienintelis galimas variantas bus tas, kuris nei suplanuotas, nei pageidautas nebuvo.
Atsakyti
QUOTE(dange @ 2011 07 25, 18:45)
Na, viena vertus, suprantu plano "kas, jeigu..." reikalingumą: tam, kad pasisusukus situacijai netikėta, nepageidaujama linkme- nepasimesti, nesutrikti, tačiau kai kurie sprendimai, ypač, jei kalbama apie ekstra CP, priimami atsižvelgiant ne tiek į pageidavimus, kiek į esamą situaciją. Galima sutarti dėl naujagimio uždėjimo ant krūtinės ir pirmo pamaitinimo laiko, tačiau jei po operacijos vaikui bus reikalingas gaivinimas, visi ankstesni susitarimai taps niekiniai. Analogiškai ir apie nejautrą: galima reikšti pageidavimas dėl vieno ar kito nejautros būdo, tačiau realiame laike ir realiomis aplinkybėmis pasirinkimo gali ir nebūti, arba vienintelis galimas variantas bus tas, kuris nei suplanuotas, nei pageidautas nebuvo.

drinks_cheers.gif
tačiau tikimes geriausio
Atsakyti
Dange, na be bejo, jei reikia gaivinti vaikeli, niekas nesauks, kad dekite ji man ant krutines ar duokit vyrui palaikyti ax.gif Bet yra atveju, kai vaikelis gimsta sveikutis, bet personalas visiskai nepagalvoja, kad apvalyti ar pasverti galima PO TO, arba, jei mama yra tvarkoma, tada leliuka gali glausti tetis ir t.t.

Manau didzioji dauguma berasanciu plana visiskai blaiviai suvokia, kad jis gali buti neispildytas del objektyviu priezasciu. Va tada, kai jis neispildomas nesant jokioms rizikoms, tada jau blogai.
Atsakyti
Cia dar yra naturalus budas.
Atsakyti
aš naudojau eterinį aliejų, bet jo kvapas mane tik erzino... kadangi iš lovos man keltis neleido tai nebuvo didelio pasirinkimo. bet turėjau rankoje streso kamuoliuką... pagelbėjo biggrin.gif
Atsakyti
gal kuri turite šią knygą paskolinti? nes mačiau, kad seniai buvo išleista ir vertimas lt kalba.
Atsakyti
QUOTE(maumė @ 2011 07 24, 14:59)
Aš iš visos šitos užvirusios diskusijos tarp mamų natūralisčių ir juridinės kontoros pasidariau sau vieną išvadą, tik sau, bet gal kuriai užsukusiai irgi pravers:
visos mes norim, kad gimdymas be prievartos būtų vaikui, bet dažnai tai suprantam tik kaip prievartos nenaudojimą prieš mumis - gimdančias, kenčiančias, ir per mūsų nuotaikas ir jausmus mūsų supratimu veikiamas mažiukas. Deja ar reta kuri pati sau neprisipažintų, kad, nelygu gimdymas, šaukti rėkti ar keiktis norisi galvojant būtent apie save ir savo skausmą, ir apie nieką tuo metu neišeina galvot.Taigi, gimdymų visokių būna ir esant komplikacijoms būtent tas sąlyginai savanaudiškas elgesys labiau ir reiškiasi (čia nekalbu butent apie ekspresyvu elgesi, nešaukiau pati visai, bet mintys tuo metu buvo juodos ant visų) Tai va, kai viskas klostosi ne pagal mūsų norus ir svajones ir atrodo nebelieka jėgų niekam niekam, tai būtent tada reikėtų koncentruotis ne į tai kad prieš mane visi naudoja kažkokią "prievartą", dėl to taip man atsitiko, bet į tai, kad nors ant manęs šaukia ar uždega šviesą ne taip kaip man norisi ar paguldo, nors man taip sunkiau, bet visi čia susirinkę vienu tikslu - padėti sėkmingai pagimdyti ir jei neklauso mano pageidavimų tuo metu (jei jie reiskiami), tai yra būtina dėl mano leliaus gerovės. Galbūt tada ir savaime atsirastų mažiau prievartos prieš save pačią - reikalavimo sau pagimdyti būtent taip ir tokioj pozoj ar šviesoj, su gera nuotaika ar be cezario. Nepykit mamos, polemizuoju čia visų pirma sau, nes man po pirmo gimdymo labai didelė tikimybė, kad pasikartos kas buvo ir vien tik rožinėm svajonėm apsiginklavusi su gimdymo planu aš negalėčiau važiuoti.Galbūt kitoj šaly, kitu laiku, su kitokia pinigine..bet dabar belieka pasitikėti tais kurie tuo metu bus šalia blush2.gif


100 proc. pritariu smile.gif
Papildyta:
QUOTE(Natuke @ 2011 07 18, 09:06)
Na gimdymo metu daug kas rėkia staugia ir tai gasdina tik aplinkinius, bet tikrai ne kūdikėlį  4u.gif


Manau kad staugia ir rekia tos, kurioms reikia teatro ir scenos. Nes uzmuskit mane, bet nepatikesiu, kad nuo to staugimo skausmas sumazeja.
Manau staugia ir rekia tos, kurios nera subrende gimdymui. Pries pastojant reiketu apie savo branda pamastyti...

O kad tokie staugimai kudikelio negasdina, tai cia jau matyt paabejoti reiketu toms, kurios tvirtai laikosi nuomones, kad nuo mamytes dvasines busenos gimdymo metu vaikelio dvasine busena priklauso (kam dalinai pritariu). Nes pagal anksciau perskaitytas teorijas zvakeles gimdymo metu ir visokie cacki-pacacki svarbu butent tam, kad mamytes butu ramios, o tuo paciu ir kudikeliai. Tai jei mamyte STAUGIA, tai kur jau ten leliukui but ramiam.

Jei moteris i pasauli ziuri protingai, jei ji nera islepusi ir orientuota tik save, jei ji is nenori is gimdymo padaryti cirko, tai nei staugs nei reks. Taip taip, ir skausmas skirtingas buna. Irskausma skirtingai toreruojam. Ir zinau as kas yra beveik 5 kg vaika paciai pagimdyti, ir kas yra gimdymas 24val zinau, bet nei staugiau nei rekiau, nes nuo to niekas nebutu pasikeite. Susiimi tada, sutelki visas jegas ir GIMDAI. Tiesiog GIMDAI.

Taigi pirmiausia ne isorinemis gimdyves ramybes issaukimo priemonemis reiketu pasirupinti, o jos pacios vidinemis.
Papildyta:
QUOTE(gluosnis @ 2011 07 23, 13:22)
butent del to, kad busimos mamos zino kur vaziuoja, ypac antrakartes, nebenaivios, del to vaziuoti i GM ir nenori, nes negauna ten to, ko joms reikia doh.gif  nors gimdymo namu personalas turetu buti tik pagalbininkais, nesikisti be reikalo, nevadovauti viskam, nekontroliuoti visa eiga, toks jausmas, kad jie ir JU darbas svarbiausi, o mama su vaiku kazkelintoj vietoj, vos ne kaip ismaldos prasantys, laukiantys normalaus zmogisko poziurio... is tikruju, kudikis gimsta pats, is mamos jis laukia su meile atvertu gimimo taku (o ne suspazmuotu ir sutrauktu nuo baimiu), o is tevo - jegos ir palaikymo, tam tevas ir dalyvauja gimdyme. Deja, net paciu busimu mamu poziuris i ji - kaip i bejegi, nieko negalinti, nieko nezinanti, nejaucianti  gimdymo dalyvi  doh.gif
Kudikis pats sprendzia kada jam gimti, jei jam leidziama... jis nenori, kad mamai skaudetu, bet jei nori gimti ir gyventi, turi prasibrauti per suspazmuotus takus...jis viska mato ir jaucia, bet neviska supranta nes neturi gyvenimo patirties, kad bent mama su juo kalbetu ir kazka paaiskintu, pakviestu ji i gyvenima  doh.gif  bet mama kencia SAVO skausmus, gydytojai dirba SAVO darba, tevas pasimetes arba ne, bet tik stebetojas  doh.gif  todel vaikai ir verkia kai gimsta, jei dar turi jegu, todel ir nieko neprisimena apie savo gimima ir dar daug menesiu po jo.



Ne, na tamstos paklausius tai susidaro nuomone, kad gimdymo namai sukurti tam, kad gimdyves specialiai iskankintu...Ten dirba tik sadistai medikai kuriu tikslas yra pasunkinti gimdyvems gimdyma ir kad vaikuciai kuo sunkiau gimtu visaip psichologiskai traumuoti. Zodziu, kazkoks sadistu burelis. Kiekvienam mieste po viena sutelktas. Ir visi jie TYCIA daro viska, kad tik GIMDYVEMS BUTU BLOGIAU. Ir visi jie savo darbo nemegsta, ir tik nori, kad kuo greiciau viskas praeitu.

O jums neatrodo kad gatvej i jus kazkaip itariai zmones zmones ziuri? Gal jie irgi kazkuo pakenkt bando? Tirkiausia visi aplink tokie - KENKEJAI? Ar cia tik medikams fobija turit? biggrin.gif

O kudikelio gimimo neprisiminimas tai cia is vis superine teorija. Pridurt net nera ko. Labai noreciau kad tie vaikuciu, kurie pagal visas naturalistines metodikas yra gime, apie savo gimima bent ka nors papasakotu. Keista... bet kazkodel ir jie nieko nepamena biggrin.gif
Atsakyti