Onkologinės ligos - 35

Bože moi!

Kame ir kodėl kai kurie praranda žmoniškumą? Man pasitaikė tik viena, mane po vizito palydėjusi: "jei dar gyvensi - už pusmečio ateik". Jei turėtume storą skūrą, kažkaip turėtumėm sureaguot, o dabar... tik labai verkiau išėjusi...

-------------

Kokia laimė, kad svarbiausioji - onko - daktarytė tokia gera. Iš jos kabineto išeinu stipresnė.

O aš tik geru žodžiu galiu paminėti VUOI personalą, pradedant slaugėmis, baigiant daktarais.. Man pasirodė jie visi labai malonūs ir net neįsivaizduoju, kad galėtų kam nors panašiai kalbėti kaip kad čia minėjote

Sveikos!

Baisu klausytis tokiu dalyku ir dziaugiuosi ''arune'', kad turi puikia gydytoja, kuri suteikia stirptybes, nes jos labai reikia.

Negaliu pasididziuoti savo gydytoja, bet jie tave zudo tokiu elementariu dalyku, kaip ''sorry'', jau vien ta zodi isgirdus verkiu, o ir su vyru, kai nuvaziavom bei pasakem, kad musu kaimynui buvo irgi panasios prognozes, bet jis isgyveno 9metus ir dabar susilauke naujagymio bei gyvena toliau, tai atsakymas buvo paprastas:jei tik jums nuo tokiu istoriju buna geriau, tada gyvenkite jomis pasikliaudami. Kai mano kraujas buvo labai silpnas ir as pasakiau, kad pradziai bandysiu namu salygom gerinti, tai ji ilindo i google ir pradejo ieskoti kokie produktai turi daug gelezies, kad as zinociau ka reikia valgyti ir ji galetu man patarti, tik tada jei nepades naturalios priemones, tada paskirs man gelezies preparata, bet kraujas lygtai grizo i vezias

Kartais pagalvoji, kad musu problemos yra uogytes, palyginus su mamos is rusijos, kuri savo pusantru metuku vaikuti prarado kanalizacijoje, vien prisiminus asaros rieda, kai paziuriu i savo pypli, kuriam yra tiek pat.

Aš galou irgi pasidalinti įspūdžiais,kurie mane šokiravo.Kada mane nuvežę i hematologijos skyrių,kuris Kauno klinikose yra tragiškas,baisus apšiuręs,ten žmonės stresą gali gauti ir dėl patalpų Mane paguldė su moteriške kuriai jie itarė greitą kraujo vėžį.Ateina daktaras ir rėžia į akis,kad pas jus greitas vėžys,labai sunki liga,bet dar sunkesnis gydymas.Aš sėdejau ant savo lovos ir buvau čiut nesupalerižuota iš nuostabos ir baimės,nes viską prisiėmiau sau.Žmogui nesuteikia nei lašelio vilties,supratau viena,gydysies ar ne, galas tas pats.Gavau toki stresą,o apie tą moteriškę,net nekalbu,ji pasirinko gydymą,nors paskui man rezidentė sako jai reikėjo pasirinkti nesigydyti.Va kokie buvo mano pirmieji potyriai....

Temperatūros turėdavo visada po tos chemijos ir laikydavosi po keletą dienų. Jei būdavo iki 38 - nieko nedarydavom, jei jau 38 ir daugiau (kas dažnai būdavo) - tai gerdavo jau Dextametazoną. Bet dėl jo visada skambindavausi onkologei - chemoterapeutei. Tavegyl gerdavo vos tik berti pradėdavo . Jai berdavo rankas nuo alkūnūų link plaštakų ir kojas per čiurnas. Taip pat Tavegyl šiek tiek ramindavo mamytę. Man atrodo, kad tavo mamytei kaklas tikrai ne nuo prakaito išbertas.


***

Dėl tų provincijos gydytojų.... Esu jau ne kartą rašiusi. Mamytę gydė nugarą , masažavo, dėjo parafinus , šildė, mankštino - du skirtingi gydytojai to paties skyriaus . Vienas pavasarį kitas vasaros pabaigoje. Gulėjo ligoninėje , leido Tramadolį, ir vis mažiau iš lovos pasikelti begalėjo - tada masažuotoja jau į palatą vaikščioti pradėjo. Parsivežėm namo beveik nepaeinančią su pakrikusia psichika (kaip paskui paaiškėjo nuo Tramadolio) , kenčiančią begalinius skausmus, nes tas pats Tramadolis jo nenuimdavo, o kaldavo per smegenis. Buvo padaryta ir KT nuotaruka. Kai ją pamačiau , man pačiai nieko neišmanančiai keistai pasirodė dėmės mamytės stubure. O gydytojai pasakė, kad nieko negalime padaryti, važiuokit į Kalipėdą pas stuburo chirurgus. Susiradau aplinkiniais keliaisasmeninį chirurgo tel. Susiskambinau ir jis sutiko priimtikitą rytą dar prieš operacijas mamytę apžiūrai. Pasižiūrėjo nuotraukas ir iškart pasakė - čia mts. 3-jų slankstelių beveik nebėra. Pasakėme, kad esam užsiregistravę į onkologinį Šiauliuose dėl krūties. Tai jis sako, nuvažiuokit ten , jei viskas gerai bus - vėl sugrįšit. Tai man klausimas - ką matė mūsų miesto gydytojai KT nuotraukose? Ir jie puse metų maitino mts , šiurpas nukratydavo, kai dar mamytė buvo , pagalvojus, kad ją per masažus ir manštas išvis sulaužyti galėjo... O Šiauliuose pakliuvome į geras rankas, mumis rūpinosi, teikė viltį, neleido pasiduoti, davė savo asmeninį telefoną. Palaikėme ryšį su gydančia gydytoja visais klausimais. Ir tik ačiū galiu jiems pasakyti. Prasidėjo chemijos, švitino nugarą - jokių skausmų nebeliko - nė tabletės nuo skausmo neišgėrė dėl nugaros.

Ir dar dėl provincijos gydytojų... Po visko, ką patyrėme bijočiau ir aš patekti į ligoninę - turėjau daug žarnyno operacijų, dar kitų problemų, tėtis su stimuliatoriumi (visada nešiojasi jo pasą) - bet ar mūsų gydytojai žinotų ,kaip suteikti pagalbą , jei prireiktų sudėtingesniems atvejams?

O, kad pasako apie ligą šiais laikais, manau, kad gerai, tik labai svarbu - kaip pasako. Juk jei yra gydymas - jo niekaip nenuslėpsi nuo ligoniuko. Ir informacija tikrai turėtų būti tik tam ligoniukui ir jo artimam skirta, o ne ant visos palatos , ar koridoriaus išsakyta.

Visiems sveikatos, kantrybės ir geros dienelės.

Labas visiems naujais metai ir nuojoje temoje
Skaitau aš čia ir nesinori tikėti savo akimis ir tuo, ką sužinau - apie gydytojus be širdies, o gal be smegenų , apie "patarimus" be jokių argumentų...


jo, skaityt baisu, gal ir tą pasakys, kad negalima...


ir jums bravo ir ačiū - pagaliau žmonių kalba prabilot, tiksliau vėžiu sergantiems suprantama. Užgauliojimų ir pasišaipymų, kaip paskutinėse žinutėse rašoma, mes prisiklausom su kaupu


Viti17, džiaugiuosi, kad jūsų žmogeliukas jau namie - ten ir sienos gydo. O gydytojų ne tik rajone yra tokių - mano "garsioji" onkologė, man nepasibodi jau du metai kiekvieną kartą pakartot - nepatinki tu man su savo diagnoze, su tokiais duomenim, be metastazių nei metų nepratemsi, ieškosiu, kol rasiu, nes tau metastazių jau turi būti Gal ir gerai, nes man nuo to tik didėja noras sveikti, keliu sau kartelę labai aukštai, tyliai kuriu planus ateičiai. Kas mūsų nepribaigia iki galo, tas tik padaro mus stipresniais.


jėzau, nu jau nebūtų graudu, tai būtų juokinga

Sveikos visos!

nebeturiu noro čia rašyti, nes nieko gero ir neparašyčiau... Mama ištisai guli lovoje, be jėgų visiškai, ar čia jau liga taip daro savo, o turiu viltį gal tai nauja pridėta chemija taip ją visai sunaikino. o dar tik tris kartus telašino, baisu pagalvot apie sekantį vizitą, bet kitos išeities nėra, tai paskutinis šansas. Valgyti jai nesinori, bet gal trūksta organizmui labai kokių vitaminų, nes norisi jai smėlio, kreidos ir pan., nors hemoglobinas buvo normos ribose. aš net nelabai įsivaizduoju ar ji sugebės dar pati nuo mašinos iki ligoninės nužingsniuoti

Kaip manot, ar būtų tikslinga jai duoti barsuko taukų, ryklio kremzlių? Žinau, kad per chemijas atseit nieko nepatariama, o ką daryti kai ta chemija jau antri metai bus be pertraukos??? ar tik pati ta chemija ir nepribaigs anksčiau laiko... Gal šiek tiek pastiprintų organizmą? Ką jūs darytumėt? Aš jau nebežinau....

Gal pabandyti Vilcacora (katės nagas), Arba Fohow

Gal gali kokią chemiją šiek tiek nukelti. Kas čia žino, ar tas silpnumas nuo chemijos ar dar nuo ko. Mano mamytė atlaikė visas chemijas ir paskutinėj atrodo praėjo visi šalutiniai, džiaugėmės kad jau viską atlaikėme, ji buvo nusprendusi, kad daugiau, kad ir kas būtų nebesilašins . O po savaitės kaip lavina Šiandien vis galvoju - gal nereikėjo tos paskutinės chemijos, bet jei būtume atsisakę ir taip pat būtų įvykę, vėl gi kaltintume, kad jos nesilašinom. Ar ta paskutinė chemija paveikė ar procesai ir šiaip jau buvo nesustabdomi - Dievulis tik žino.

Būkit stiprios ir tvirtos. Suprantu ir apkabinu

Tiems, kurie galbūt praradę tikėjimą tradicine medicina.
http://www.youtube.c...h/0/ki8KnMP4IlA (angliškai)

Liga nėra neišgydoma.
Laikykitės!

Labu,

sume stiprybes

mums siandin antra karta lasino ir vel temperatura pamatuoju,39.2 kosmaras,aisku paracetamolio iskart,bet tai negi kiekviena karta po..ta temperatura buna
israse "nospa" mums nuo skausmo nu bijau as ta tramadoli duoti

Dar nuo skausmo yra Ketanalis (ne Ketanovas) - gal tas padėtų. Gabija yra sakiusi, kad temperatūra nuimdavo ištrindama visą kūną degtinėle , bet tikriausiai tai tavo mamytei netinka, taip gal geriau daryti peršalus, nors toksliai nepamenu - būtų gerai , kad ji atsilieptų (gal per chemijas taip darė). Kažkokioj senoj temelėj buvo apie tai rašyta, bet nepamenu ir neberasiu - kur. Gal kas iš senesnių mergaičių atsimins, ar yra užsirašiusi.
Mano mamytei kiekvieną kartą po chemijos būdavo temperatūra, bet aukščiau 38,6 nebuvo pašokusi, bent jau kol matavom.
39 temperatūros jau žiauriai daug - reiktų skambintis gydytojai ar kitai pagalbai.
Papildyta:

Barsuko taukai tinka, kai kamuoja kosulys. C vitaminą, žuvų taukus galima duoti.

na sudaviau paracetamolio,nukrito iki siuo metu 37.7 auksta ziauriai,jei taip kiekviena karta

siandien vel tos "nepakartojamos"gyd.klausiu,gal geriau leidziami,o ji man sako,kad ne,kad "ka kiekviena karta ir badysit",be to greiciau suveikia ir greiciau veikimas praeina isikandus ji ta tramadoli,sako jei nepadeda galim gerti iki 4tableciu per diena