Gimdymo istorija:
Stebuklelio atejimas I pasauli 2012.01.05 14:10 (3830g. 54cm.)
Kazkaip diena pries jau jauciau, kad jau tuoj tuoj, nezinau is kur tas jausmas, bet nuojauta buvo, tad kai 3:30 ryte atsibudau nuo pirmojo saremio, labai apsidziaugiau. Nuejau I tuoleta, grizau I lovyte ir pradejau skaiciuoti. Is pradziu jie kartojosi kas 9-10min., tada eme dazneti, bet nebuvo beprotiskai skaudus, tad laukiau 7-iu, tuomet pasizadinau MB, sakau jau, jis aisku, kaip ir visi vyrai, siek tiek supanikavo, bet nuraminau ji, nuejau I dusa, apsirengiau, uzkandom ir pasukau daktarei. Ji sako, varyk, saremiai tuo tarpu padaznejo iki 4-6min. Atvaziavom I VGN 8:15, daktare 5-minutej, sedim laukiam, grizo greit, apziurejo mane- kaklelio atsidarymas 4-5cm. ☺ Nemazai, juolab, kad tikrai ne per didziausias kancias! As be sustojimo sypsausi, juk jau tuoj susitiksime su E, pazvelgsime viena kitai I akis ir busime viana kitos gyvenime visada! Viskas vyksta greitai, sklandziai- einam I gimdykla, daktare kalba apie epidura, as sakau, kad kol kas ne, ziuresim veliau. Atejom, as sau saremiuoju toliau, darosi linksmiau, sedu ant kamuolio, siaip palinguoju, MB vis siulosi masazus, kuriuos rode gimdymo kursuose, bet nenoriu. Guldo ant stalo- matuoja toniukus ir saremiu stipruma. Toniukai geri, saremiai reguliarus, stipreja. Gimdykloj, nuejus I tuoleta, iseina gleiviu kamstis, kurio taip laukiau paskutines dienas. Kvepuoju, viskas gaunas naturaliai, kvepuojant tikrai lengviau. Kol kas viskas einasi sklandziai, as tarp saremiu sypsausi, o jie stipreja- akusere ir daktare vis paklausia gal noriu nuskausminamuju, paluzau kai saremis pasieke 103, o dar MB manes pagailo, sako nesikankink taip. Dabar ziurint atgal, juk taip ir nesikankinau, tikrai galejau iskenteti, na bet saukstai po pietu. Epuduras suleistas, doze maza, kuri nelabai ka ir padeda, daktare nuleidzia vandenis, verdiktas zalsvi ☹ , gaunu dar viena nuskausminamuju porcija- nepadeda toliau. As jau noriu stumt, bet mano komanta labiau norejo kavos, nei priimt gimdyma dabar, gaunu trecia doze- atima viska iki lupu, nejauciu nei saremiu, o jie ir sumazejo iki 30 stiprumo (tokius pakelti vieni juokai, net ir be nuskausminamuju). Daktare sako, praeis nuskausminamieji, kai vel ateis noras stumt, pakvieskit. Kur ten ateis, jei nutirpus esu iki dantu ir jokie nuskausminamieji nepraeina??? Grizta daktare ir viskas igauna pagreiti, matosi galvyte! Kaip??? Kaip gali matytis galvyte, ka ji viena ten be daktaru pagalbos bando ateiti I pasauli??? Isstumiu per 4-is saremius, kuriu nejauciu, nejauciu ir stumimo, tik darau ka liepta ir meldziuos, kad mazajai viskas butu gerai! Pakviesta kudikiu daktare. Gimsta mano mazyle- melynute tokia, 2 sekundes tylu, jos buvo kaip visa amzinybe ir pasigisrsta kudikio verksmas- mano kudikio, islaukto, ismelsto, isgodoto.. Ja aptvarko, mano rankos nuo vaistu labai saltos, as jaudinuos, kad negalesiu jos apkabint, nes susaldysiu, bet va ji ant mano krutines, marksto tamsiai melynas akutes, iesko kruties, randa, bando zisti ir tada ja paima, sutvarko, nuprausia, suvysto ir grazina man. Neturejau jegu priesintis, bet nesuprantu kodel paeme? Nepaliko ilgiau kunas prie kuno? MB, kuris per stumimus buvo isejes, grizta, mes kartu ziurim I savo kurineli ir verkiam. As bandau zindyti, laikas lekia zaibisku greiciu, mane apacioje tvarko. Daktare dar sugeba pasakyti- butum ir pati pagimdzius, bet va teko kirpti. Kodel??? Jau veliau supratau, nes E pati pradejo eit gimdymo takais, bet as jos nestumiau, nes laukiau daktaru, ji priduso (veidukas buvo pameles), tad kad jai butu lengviau ir greiciau, teko kirpti. Tiek to, del savo mazosios galiu bet ka istverti, bet eilini karta isitikinau, kad negalima pasitiketi daktarais, net jei taries.
Is kur infekcija? Igimta, kitaip sakant- is manes. Jei man butu buve paskirti kraujo tyrimai pries pat gimdyma (pamenat alergija ant ranku ir pilvelio del kurios dare kepenu fermentu tyrima? Ne ten reikejo ieskot!), tikriausiai, butu rade ja ir dare CP, kad apsaugotu mazyle, bet dabar jau yra kaip yra, buvo kaip buvo.. Svarbiausia, kad mes kartu, laimingi, namie, nugaleje infekcija. Visa kita iveiksime, ismoksime, pasieksime.. MEILES yra per akis, o juk jos niekad nebuna per daug.. ☺
P.S.: Katinas I mazaja ziuri kaip I kudikeli, jokio priesiskumo, tik nuostaba ir noras visa laika buti kartu su mumis. Jis juk musu dideles gaujos narys! ☺
Jei turi ką mintyse, greitai turėsi ir rankose.. Jau turiu ;)
Tegu viskas klojasi sklandžiai. Bet svarbiausia, kad lėlytės būtų sveikutės, o tėveliai per daug nestresuotų.
Vis gi, neskubėkite duoti visko. Vaikui prieš akis dar visas gyvenimas, tikrai suspės paragauti ir ledų, ir saldainių, ir visokiausių mišrainių, sulčių ir t.t. Svarbiausia, viską daryti su saiku ir sveika nuovoka. Nesenai buvau pakraupusi, kaip tėvas kokių 4-5 mėn mažylei kišo ledus 
Na, bet išaugo, paaugo. Atradom, ką mėgsta, ir ko ne. Ir jei tik yra galimybė vaikui duoti namuose ruoštą, geriausia, virtą maistą. Kaip mūsų pediatrė sako: juk namą irgi statom nuo pamatų, stengiamės juos kuo rimtesnius suręsti. Taip ir žmogui, reikia tik kuo sveikesnio, kuo geresnio maisto pirmaisiais gyvenimo metais.
