QUOTE(Pukeliukas @ 2012 03 01, 22:11)
Sveikos mergaites,
tikiuosi neatstumsite dar vienos skaudancios sirdeles... registruodamasi i supermamas, nesitikejau, kad pirmiausiai teks susirasti sita nelinksma tema...skaitinejau sita temele ir masciau kdl musu tiek daug ir uz ka mums atsiunte tas kancias...
Kaip sapna prisismenu begalini dziaugsma sulaukus dvieju bruksneliu, nenusakoma jausma pirma karta pamacius ekoskopu ta mazute puslyte ir.....daug daug visa ko dziaugsmingo ir laimingo....ir stai... kai is giedro dangaus perkunas, taip man tepliojimas ir nesuvokiama zinia kad mano mazasis pusliukas nesivysto....kaip per migla prisimenu vaistu sukeltus skausmus ir laukima, kad vis del to uzteks ju ir nusivilima, kad vis del to likus kraujo kresuliukui vis tiek teks daryt abrazija, nors ir minimalia.
Niekaip negaliu susigyventi su mintimis, kad taip nutiko. Kad cia buvo, cia taip isgaravo kaip dumas...kiek skausmo...kiek asaru...ir baime del ateities...
kaip mergaites susigyventi su situ skausmu? sita netektim? kaip istustinti asaru sisternas? kaip susiimti ir toliau eiti...
tikiuosi neatstumsite dar vienos skaudancios sirdeles... registruodamasi i supermamas, nesitikejau, kad pirmiausiai teks susirasti sita nelinksma tema...skaitinejau sita temele ir masciau kdl musu tiek daug ir uz ka mums atsiunte tas kancias...
Kaip sapna prisismenu begalini dziaugsma sulaukus dvieju bruksneliu, nenusakoma jausma pirma karta pamacius ekoskopu ta mazute puslyte ir.....daug daug visa ko dziaugsmingo ir laimingo....ir stai... kai is giedro dangaus perkunas, taip man tepliojimas ir nesuvokiama zinia kad mano mazasis pusliukas nesivysto....kaip per migla prisimenu vaistu sukeltus skausmus ir laukima, kad vis del to uzteks ju ir nusivilima, kad vis del to likus kraujo kresuliukui vis tiek teks daryt abrazija, nors ir minimalia.
Niekaip negaliu susigyventi su mintimis, kad taip nutiko. Kad cia buvo, cia taip isgaravo kaip dumas...kiek skausmo...kiek asaru...ir baime del ateities...
kaip mergaites susigyventi su situ skausmu? sita netektim? kaip istustinti asaru sisternas? kaip susiimti ir toliau eiti...
labai uzjauciu


Svarbu filosofinis poziuris ir darbas su savimi, supratimas, kad nervais, depresija tik kenki pati sau ir savo ateiciai, busimiems savo vaikams, nestumams, sveikatai.
Aisku, pries visa tai reikia tikrai labai gerai "isgedeti", apraudoti ir atsisveikinti.
Dar tiesa, padejo Zarskaus knyga " as iki gimimo". Bet kad kada gyvenime tai pasimirs, tai labai abejoju.. Gal kitoms lengviau, kai nestumas buvo mazytis..