sveikutės,
netyčiomis užsukau čia pas jus... gal kiek nor paguosiu ir pažadinsiu viltį, nes..... citata iš mano kūrybos eilėraščio : ,, dvylika metų laukėm stebuklo, liejome ašaras, dėjom viltis, ir rodos nieko mums netrūko, tačiau kraujavo mūsų širdys. Dvylika metų kentėm laukimą, teko patirt ne vieną praradimą, teko išgirst ne vieną įskaudinimą, bet stiprios mūsų širdys atlaikė kartų likimą. ir štai jau pernai..... " toliua jau nebetęsiu..... žodžiu 12 metų gyvenome laukime, patirti 5 persileidimai, o kiek įskaudinimų iš artimųjų, kiek pasidid-iavimo scenų: ,,va aš ta pagimdžiau, o kaip tu nepagimdai...", ,,gana jau prisibandėt, užteks ir pan...." ir visa tai iš pačių artimiausių žmonių..... guodė tik tolimesni draugai.... todėl ir teko slėpti sekančius nėštumus, persileidmus.... kiek ašarom sulaistyto dienoraščio puslapių prirašyta.... ir kaip ir jūs čia kažkuri minėjote, geriausią paguodą radau čia SM tarp likimo sesių... radau dar daug skaudesnių istorijų nei manoji ir guodžiausi tuom, kad būna dar baisiau ir sunkiau.... bet tuo pačiu atradau ir viltį, kad visgi reikia dar ir dar kartą bandyti, nors daktarai jau visia jokių vilčių nedavė.... buvau palūžusi dvasiškai.... bėgau iš namų, ėjau paguodos išekoti pas vienuolę.... bet vidinis balsas liepė bandyti, nenulesiti rankų.... buvo sunku kažką daryti, kai aš visą gyvenimą tokia nepasitikinti savimi, jei neturiu palaikymo, pritarimo.... ir MB jau buvo puolęs į neviltį ir vis kartojo ,,vis tiek bus tas pats"... kartą nedrąsiai prasitarė ,,,bijau tave prarast"...... bet visia netikėtai, nelauktai, panirus į kasdienybės ir darbų bei studijų rūpesčių rutiną, kai buvome jau ,,plaidoję" visas viltis sužinojau, kad ... laukiuosi..... ir kažkas iš vidaus knirbėjo, kad šį kart turi būti gerai... taip ir buvo... su daug nerimo, leidžiantis vaistus į pilvo raumenis, juos brangiai perkant PL, ir prižiūrint superiniam KMUk daktarui viskas baigėsi sėkmingai.... ir gimdymas buvo gan lengvas, nei kad pranašavo daktaras.... o jau kai Dievulis davė, tai ir dribtelėjo.... atsiuntė mums greitu laiku ir sesytę pametinukę....
taigi, merginos , skubėdama nelabai čia vaizdžiai aprašiau savo istoriją, bet manau jog padrąsinau kai kurias.... galiu patarti tiek, jei turėjote 2 ar daugiau persileidimų, pasidarykite AFS tyrimus KMUk pas gyd Abraitį arba dar ir Santariškėse juos daro ir berods pas gin Čekuolį merginos eina konsultuotis.... o kiek žinau, net ir be tyrimų, o po keletos persileidimų kai kurie ginekologai skiria profilaktiškai prieš planuojat sekantį nėštumą ir per visą nėštumą (iki 36 sav.) gerti 100 mg aspiriną... na, bet čia manyčiau su gin reikėtų pasitarti dėl dozių, nes aspirinas skiriamas pagal kūno svorį.... ir kai kurioms pakanka vien jo, norint sėkmingai išnešioti... svarbiausia , kad pavyktų sėkmingai pastoti.... man reikėjo dar ir leistis kraują skystinančius vaistus visą nėštumą ir po gimdymo į pilvo raumenis.... iš pradžių atrodė kažkas baisaus, vėliau tai tapo kasdienybe ir nieko baisaus, žinant dėl kokio tikslo.... tik... turėjau dar du persleidimus ir gerdama aspiriną, nes buvo paskirta vaistukus pradėti leistis nuo širdelės veiklos pradžios, o jos tiap ir nesulaukėme... galiausiai paskyrė juos leistis nuo pat teigiamo nėštumo testo ir būtent tai padėjo...
tad tokia mūsų ilgo laukimo istorija.... o dvasines kančias, merginos, puikiai žinau.... oi kaip skaudu... o dar jei kas įžeidia... pamenu kai per vėlines vaikščiojau po vieno iš tokių įžeimų po kapines ir kelio nemačiau per ašaras.... jau geriau skaudėtų kokią nors kūno vietą, nei taip skaudžiai žeidžiamą širdį..... bet dbr jau viskas praeity, bet negaliu sakyti, kad užmaršty.....
sėkmės visoms. linkiu neprarasti vilties, būkit stiprios, atsiremkit į mylimo žmogaus petį ir tikėkit, jog kažkada viskas bus gerai..... tik reikia kantrybės, ramybės, laiko..... ir kaip jau minėjua, man padėjo atsijungimas mintimis nuo viso to....
jei kam reikia kokios paguodos, užtarimo, norite išsipasakoti, galite drąsiai rašyti.... kartais išskalbėjimas gali būti geriausias vaistas...