Sveikos, mergaitės
Senokai rašiau...
Vilkra, labiausiai džiaugiuosi už Jus

Tikiuosi, kad įveiksit ir migreną
O mūsų fronte ne kokios naujienos

Priepuolių nėra (tfu, tfu, tfu), bet... mokslai...jau baigiu iš proto išeit, kai tenka trečius metus kas vakarą sėdėt prie knygų ir matyt, kad vaikas beprotiškai stengiasi, nori suprast, suvokt, atlikt namų darbus, bet nieko neišeina

Stengiuos ramiai, nuosekliai aiškint užduotis, kad nors mažumėlę įsimintų, suprastų, bet, atrodo, kad viskas tik tam kartui, užvertė knygas ir pamiršo

Būna ir pratrūkstu, aprėkiu vaiką, kad nemąsto, nesistengia, apsisukus verkiam abu apsikabinę, atsiprašinėju ir toliau vargstam

Lyg ir suvokiu, kad nebus mokslininkas, kad gal per daug stengiuosi iš vaiko "išspausti", bet negaliu susitaikyt su mintim, kad baigs mokyklą ir iš jos vaikas išeis "švarus, kaip baltas popieriaus lapas", mokėdamas tik skaityti, rašyti ir sugebėdamas suskaičiuoti tik pirštukų pagalba
Pavasarį buvom vertinti PPT, paskui tvarkėm dokumentus neįgalumui.. Gavom lengvą neįgalumą metams, bet paskaičius diagnozę, atrodo, sugriuvo visas pasaulis..lengvas protinis atsilikimas... Žinau, kad yra vaikučių, kuriems yra dar blogiau, jų tėveliams dar sunkiau, bet kadangi tai mūsų vaikas, tai pradžioj atrodė, kad blogiau ir būti negali
Ačiū D, kad turim turbūt pačią geriausią mokytoją pasaulyje

, kuri su mūsų vaiku vos ne kasdien (be jokio atlygio) po pamokų dirba papildomai, sprendžia matematikos užduotis. Mūsų mažylis yra mylimiausias vaikas iš visos klasės, labiausiai lepinamas ir daugiausiai privilegijų turintis

Ji ir man kaip mama, didžiausia mūsų patarėja

Ji vis mus padrąsina, sakydama, kad mūsų vaikas nepražus gyvenime, yra geras, jautrus, švelnus, darbštus berniukas

O dėl mokslų..puikiai skaito, rašo, o matematikai ne visi būna, be to, juk dabar yra telefonai, o juose skaičiuotuvai

Lapkričio mėn. važiuosim į Vaiko raidos centrą pas psichiatrą, gal paskui į stacionarą, gal nors mažytis postūmis ugdymosi srityje bus..
Ta va, kaip mes gyvenam

Tiek ilgai nebuvau, o dabar visą "paklodę" prirašiau, bet rašydama išsiverkiau ir, atrodo, lengviau gyventi pasidarė