Vegetodistonija.

Aš sutinku, kad gydytojai patingi ieškoti rimto sutrikimo ir nurašo viską vegetacinei nervų sistemai, bet tada ir tie žmones neturi šio sutrikimo ir tiek, o serga kitomis ligomis, kaip ir jūs skrandžio problemų turėjot. čia tiesiog gydytojų aplaidumas.
Simptomai yra panašūs įvairių ligų.
Tik išsityrus viską ir neradus rimtų priežasčių galima diagnozuoti vegetodistoniją. Nors pati vegetodistonija gali būti kitos ligos priežastimi, nes tai autonominė sistema kuri valdo visus mūsų vidaus organus, kraujotaką, net imunę sistemą. O kai ji yra silpna, tai gali sutrikti ir organų veikla. dauguma vegetodistonikų turi refliuksą, dirgliosios žarnos sindromus, nes tai labiausiai su tuo susiję. Aš su refliuksu gyvenu jau 7 metus, lygiai nuo to laiko kai pagimdžiau dukrytę su negalia. O kadangi esu vegetodistonikė,(nuo vaikystės) neatspari stresams, tai vat ir kankinuosi dar ir su skrandžiu, dž, ir dar kt. sutrikimais.
O jei kalbėt apie refliuksą konkrečiai, kiek man jau yra tekę susidurt su gydytojais loristais, gastroenterologais, ir kitais, dauguma jų teigia, kad dažniausiai tai sisteminė liga, labai priklausoma nuo stresų ir nervų sistemos pirmiausia.

Cia ne vegetodistonija, cia paprasciausia fobija. Visi mes kazko bijome, jauciame fobijas: as, pvz, bijau aukscio ir uzdaru erdviu(kol padare galvos MRT, galvojau, kad numirsiu tam vamzdyje ), kiti bijo voru, treti-tarakonu, ketvirti-dideles auditorijos. Ir nepagydomos tos fobijos medikamentais, reikia save tik iveikti, t.y. arba vengti situaciju, kada susiduri su tom fobijom, arba stengtis save raminti, kad nieko baisaus nenutiks(pvz, lektuve sedziu ir meldziuosi bei raminu, kad viskas bus gerai, lektuvas nenukris).
Taip ir peiliu-pradzioj issiaiskinti, kas buvo bloga nutike su astriu daiktu(gal giliai isipjovus kada buvot) ir naudotis juo tik esant butinybei. O naudojant mintyse ikalbeti save, kad esat suaugusi moteris, kad ne vaikas, kad sugebat astriais daiktais naudotis, kad jus juos valdot, o ne jie jus.


Daugelis manipuliuoja tuo zodziu junginiu-nuolatinis stresas, nuolatinis stresas... O ar kada bandet pergalvoti, kaip realiai gali buti nuolatinis stresas? Syki atsisedau ir permasciau, o kas yra tas stresas? Tai trumpalaikis isgastis, kada uzplusta adrenalinas. Pvz., patalpinus mane i MRT vamzdi, patyriau stresa. Islindau is jo-stresas praejo. Ilipau i lektuva-vel stresas, nusileidau-streso nera. O ka reiskia nuolatinis stresas? Nesuprantu. Kai pradedi galvoti ir analizuoti, tai absoliuciai visi Zemes zmones kasdien patiria stresa, bet del to jie nesuserga vedetodistonijom? Vadinasi, mes nesam kazkokios isskirtines, kurios gyvena kokiam siaubo-panikos kambaryje, kur kas minute musu protas butu dirginamas stresinemis situacijomis.
Vadinasi, sudirgusi musu busena tai ne stresas Tai jau vegetodistonijos pasekme, nes ji duoda mums kasdienini baimes jausma.
Esu rasiusi jau ankstesneje temoje, kad cia viskas sukasi ratu: sustreikuoja virskinimas(ar kitas organas)-sukelia nemalonius simptomus-jie duoda impulsus musu vegetatyvinei sistemai-toji sukelia nerima ir PA-nerimas niekur nedingsta, nes jis nerviniais impulsais keliauja i pazeista organa ir toliau ji erzina, neleidzia imuninei sistemai susitvarkyti su negalavimu. Ir kol nebuna tas uzdaras ratas kurioje tai grandineje sustabdytas, tol zmogus ir voliojasi, blogai jausdamasis.
Neveltui daktarai pries apendicito operacija daugeliui zmoniu leidzia raminamuosius.


Nupasakojau anksciau, kad viskas sukasi ratu, ir kad ta rata reikia stabdyti. Ir as turejau DZS net keturis metus. Baime vaziuoti automobiliu ir stoveti kamstyje man kele fobija(bijojau, kad imsiu viduriuoti vidury miesto, stovedama kamstyje), uzplusdavo adrenalinas, ismusdavo karstis, imdavo mausti pilva, jausdavau, kad tuoj tuoj viduriuosiu Ir tai tesesi kasdien net 4 metus, kaip ir su stazu Ir kol nenutraukiau to uzdaro rato, t.y. kol neprispaudziau gastroenterologu ieskoti to viduriavimo priezasties, tol kankinausi su ju diagnoze DZS ir geriau raminamuosius. O nustate, isgyde-ir neber DZS
Ir jus bandykit pradzioj salinti refliuksa, issiaiskinti, kokios problemos su zarnynu(ir kolonoskopija pasidaryti, ir mikrobioligini kraujo tyrima daryti del bakteriniu ligu, ir kepenu, kasos fermentus issitirti-mokamos proceduros, bet nenurasyti to nervams )

Na o man butent LORistai, neurologai, gastroenterologe(po to, kai daviau kiekvienam i kisene ir prasiau issamiai istirti, kas su manimi yra) ir isaiskino, kad is tikruju vegetodistonija tai pasekme organizmo sutrikimo, tik, deja, pas mus tingi gilintis i paciento skundus, juk lengviausia jam nervams nurasyti ir toliau netirti, taupyti ligoniu kasu pinigus.

As tikrai turejau stresa kai MB isvaziavo i uzsieni. Nuo tada pradejo blogeti sveikata. Kai silpsta kunas, atsiranda skrandzio sutrikimai ir kitos bedos. Kai bunu rami kuri laika, skrandis ramus, viska galejau valgyti. O tik pastresuoju kelias dienas, vel skauda skrandi. Kiekvieno situacija yra skirtinga tai nebutinai nuo streso. Gali buti ir nuo pervargimo. Atsimenu MB dirbo po daug valandu kelis menesius, pervargo nerealiai, pradejo permusineti sirdi, kilti rugstys. Tai sumazino tempa, daugiau pradejo ilestis po keliu menesiu atsigavo. Isnyko bedos.
Gali buti ir nuo ligos. Svarbu rasti priezasti ir ja pasalinti

Pravesiu nemokama psichoterapijos seansa
Pabandykim issiaiskinti, kaip mes, vegetodistonikes, pacios susikeliam stresines situacijas, del kuriu paskui pacios ir kenciam.
Kadangi negaliu kalbeti apie svetimos moters jausmus ir isgyvenimus, tai pakalbesiu apie save, pamodeliuosiu situacijas, o paskui gales prisijungti bet kuri ir bandysim bendrom jegom aptarti ir padeti atsikratyti nerimo, baimes, PA.
Pradzioj reikia issiaiskinti, ko mes konkreciai bijom, kas mums sukelia KONKRECIA ir paniska baime? Galiu atsakyti uz visas-konkrecioje situacijoje BAIME numirti. Pamenu, kaip pries pora metu buvo vasara, karsta, masinoje oras ikaito iki kokiu 50 laipsniu. Kondicionierius dar nenumuse jo iki norimos temperaturos, o as eilini syki sedejau kamstyje. Staiga pajutau, kad eme svaigti galva. Pakako tik pagalvoti-o kas bus, jei man insultas, jei cia nualpsiu, nevaldysiu savo kojos, masina ims riedeti, atsitrenks i kita masina, ivyks avarija, zusiu ir as, ir gal kiti zmones... Ir, aisku, prasidejo PA Emiau dusti, stengiausi ikvepti ta karsta ora, sukilo spaudimas, akyse eme temti, atrode, kad galva sprogs. Norejau tik vieno-greiciau pravaziuoti sankryza ir ramiai atsistoti salikeleje. Pati susikuriau stresine situacija ir pati nuo jos kentejau. Be abejo, visa savo kailyje netverianti, ora begaudanti, pravaziavau ta nelemta sankryza sekmingai ir atsistojau salikeleje, issikvieciau greitaja. Atvaziavo ji greit, pamatavo spaudima, suleido raminamuosius ir konstatavo, kad man tiesiog PA.
Dabar analizuojam, kas konkreciai sukele man PA. Teisingai, karstis ir galvos svaigimas. Ir nors greitosios pagalbos felcere liepe kreiptis i psichiatra, neva, stresai, itemptas darbas ir gyvenimo budas bei visokie bla, bla sukele man vegetodistonija, as vis tik kreipiausi i neurologa, kuris man israse nuo galvos svaigimo Betaserka ir pleciancius. Pati nusiraminau, kad tai ne insultas, vadinasi, kamstyje jis manes neistiks. Ir tikrai, nors vasara dar buvo nesibaigusi, karstis baisinis, o galva masinoje susvaigdavo, bet ismokau kondicionieriaus vejeli nukreipti sau i veida, tad net jei masinoje budavo karsta, gaivus vejelis stipriai pusdavo man i veida, as laisvai kvepavau, PA nebeivykdavo.

Kita situacija: pernai ryte valydama dantis tiesiog pajutau, kad negaliu ikvepti. Nezinojau, kad cia pirmas GERLo stipraus priepolio pozymis. Atgavusi kvapa sedau i masina ir vaziavau i poliklinika. Uzteko priekyje pamatyti sankryzoj daugiau masinu ir pagalvoti, o kas bus, jei cia sededint nebegalesiu ikvepti, juk uzdusiu ir MIRSIU, o jei mirsiu sankryzoj, vel nuriedesiu ir sukelsiu avarija, nukentes nekalti zmones. Ir prasidejo PA Vel su uzkilusiu spaudimu, oro gaudymu, sprogstancia galva, viso kuno drebuliu. Poliklinikoj padare krauja, nukreipe pas endokrinologa(nes dusimo priepolis dar buna ir nuo skydliaukes problemu), si konstatavo PA ir liepe vel kreiptis i psichiatra Ir kiek tik as nesityriau, o gydytojai nerado ligu ir lengva ranka rase vegetodistonija, o as BIJOJAU NUMIRTI. Kadangi nebuvo nustatyta tikra ligos priezastis, as saujom geriau raminamuosius, man kas kiek laiko ivykdavo tas prakeiktas dusimas-kas idomiausia, vartojant raminamuosius ir gulint lovoj-buvau darzove greiciau, nei gyva, sveika moteris. BIJOJAU vairuoti, BIJOJAU vaziuoti, BIJOJAU iseiti is namu, BIJOJAU eiti i darba, BIJOJAU viena pasilikti namuose, BIJOJAU iseiti i lauka. Ir ta busena mane zude. Sirdyje nenorejau sutikti su daugelio daktaru nuomone, kad man reikia psichiatro. Tai viena laime, kad privati LORiste is Grybo gatves apziurejo mane ir pasake, jog cia gastroenterologine beda. Ir kai jau kreipiausi i gastroenterologus, tada jie nustebe ir patvirtino, kad be reikalo kankinausi tiek laiko, kad cia ju sfera.
Taigi, vel gi ziurim, kas buvo mano baimes priezastis-o gi dusimo priepolis. Kai supratau, kad nuo jo nemirsiu, kad jis nepavojingas, baigesi visa BAIME numirti, o kai jos neliko, tai baigesi ir PA. Vel galejau dziaugtis gyvenimu, laisvai iseiti, bendrauti su zmonemis, dirbti darba, vairuoti automobili.

Noreciau, kad pasidalintumet savo baimemis ir pabandytumem visos drauge issiaiskinti, del ko tos baimes kyla

Netinka man tie straipsniai,antibijotikus esu gėrus prieš 14metų esu visiškai sveika,nesu sirgusi apsoliučiai,gripavau paskutinį kartą prieš 20metų,niekas man neskauda,netgi candida manęs nevargina ,tai kas belieka,ogi man tikrai vegedistonija

Perskaičiau,ką rašo Sena pažįstama,nu nieko aš nebijau,nebūna man tokių dusimo priepuolių,aplamai aš išvykus kur, ar vairuodama ,ar pas draugus kur,jaučiuosi daug ramesnė...
Papasakosiu kaip man viskas prasidėjo paskutinį kartą,buvome gamtoje man pradėjo stipriai permuštį širdį,nu taip nemaloniai ,kad karštis išmušė,raminau save,bet nerimas liko,stengiausi nekreipti dėmesio,bet mintyse buvo abejonės,o gal man širdis sustreikavo,nerimas nepraėjo,galų gale vakare ištiko PA,išgėriau lexsotanilio ir viskas baigėsi,ramu buvo kokį mėnesį,paskui vėl pasikartojo per gražų tėčio jubiliejų,buvo linksma nerealiai,bet iš nei šio nei iš to užėjo stiprus nerimas,raminau save,nuėjau prie vandens imerkiau kojas į prūdelį,grožėjausi gamta,stengiausi atsipalaiduoti,galvojau praeis,nei velnio,išgėriau leksotanilio ir viska kaip su ranka nuėmė,vėl kokį mėnesį ramu,kol galiausiai vėl pasikartojo širdies permušimai,vėl neramu pasidarė,gal tikrai man širdis streikuoja,bet realiai suvokiau,kad čia mane tik vegetodistonija aplankė,man širdžiai viskas gerai,bet šį kartą liko nuolatinis stiprus nerimas,kuris į savaitę kokius tris keturis kartus iššaukdavo dar PA,taigi nesikreipiau pas kardiologus,o nuvažiavau pas psichologės kuri išrašė zoloftą
Na ir klausimas,kaip man baigus gerti vaistus,nebe grįžti prie jų? Kaip save įtikinti,kad man nieko širdžiai blogo nėra? Nes aš esu bejėgė šitoje situacijoje,nes liga prasideda man jos visai nelaukus ir kai ji isibėgėja tada jau aš nebevaldau situacijos,aptemsta protas ir viena mintis,kuo greičiau pradėti gerti vaistus,kad vėl jausčiausi gerai.

Taigi, turim nauja situacija, pradedam modeliuoti ja: prasideda viskas nuo sirdies permusimu, kurie issaukia PA, o dazni PA sukelia vegetodistonija, o ji nerima ir t.t.
Klausimas, o kodel netyret sirdies permusimu kilmes? Sirdi permusti gali nuo daug ligu: nuo pacios sirdies sutrikimu, nuo plauciu ligu, nuo skrandzio problemu-cia isvardinau tris organus, kurie susije vienu nervu klajokliu, t.y. sunegalavus vienam-simptomai vienodi. Gastroenterologe patvirtino ta, sakydama, kad kolega poliklinikoj istiko sirdies priepolis, medikai patys nustate pozymius, panasus i infarkta, nuveze ji ligonine, o ligoninej ji istyre, tai sirdis sveikut sveikutele, o surado skrandzio opalige, nors virskinimo problemom tas daktaras niekada nesiskunde. Dar sirdies permusimai budingi skydliaukes pakitimams-pazistama, nepakesdama sirdies perplakimu ir drebanciu ranku, silpnumo pastovaus, atsigule i ligonine istyrimui. Kai visa istyre, tai surado priezasti-truksta skydliaukes hormono, pradejo gydyma-viskas praejo. Taigi, mokam mokam mokescius ligoniu kasoms, o atejus bedai-nesitiriam.
Kadangi buvo konkreti priezastis-t.y. sirdies permusimai-kurie issauke nemalonius pojucius, t.y. PA, dabar jus BIJOTE ne tu sirdies permusimu, o butent tos nemalonios busenos, t.y. PA. Ir kuo labiau jus bijote, nerimaujate, tuo labiau pati kiekviena minute sukuriat stresine situacija, kuri pasibaigia ne vien adrenalino antpludziu, bet tas adrenalinas issaukia ir tai, ko labiausiai bijojote-PA.
O jei pabandyti ta nerima iveikti demesio nukreipimu ar veiklos susiradimu? Sakykim, kai namuose issisaukdavau PA, tai imdavau greit vaikscioti po kambari, giliai kvepuoti, jei diena budavo-sesdavau ant dviracio ir mindavau, bent jau zinojau, nuo ko ta sirdis permusines Ir ziu-pralekiu ant dviracio, pulsas normalizuojasi, blogi pojuciai praeina be vaistu. Arba sedint kamstyje dar su DZS ir jauciant, kad kuriu stresine situacija, imdavau garsiai skaiciuoti nuo 100 atbuline eiga-ir vel buvau radusi "vaista" nuo nerimo ir baimes. Uzsidariusi MRT vamzdyje juk neskaiciuosiu garsiai, tai tada mintyse emiau melstis, bet visas maldas ir uz visus artimuosius po kelis kartus. Vel gi nenusibaigiau tam vamzdyje, o minciu susikoncentravimas kitur padejo ramiai isguleti tyrimo metu.

Ištiesų su daug kuo sutinku Pačiai vis dažniau pavyksta suvaldyti savo PA, ištiesų esu labai linkus įsiklausyti į savo organizmą, jausti kiekvieną virpesiuką man taip pat padeda aiškus įvardinimas to kas su manimi vyksta ir minčių ar veiklos nukreipimas. Kai nutirpdavo visas kūnas, aš atsisėsdavau ir giliai kvepuodavau, ramindavau save mintimis, kad viskas gerai, tuoj viskas praeis ir po biški viskas praeidavo. dabar kitokie simptomai prasidėjo
Bet dėl kai kurių dalykų abejočiau. manau čia lankosi dauguma moterų, kurios jau atliko visus įmanomus tyrimus ir jokios priežasties tokiai savijautai nėra,tą beja kažkuri ir rašė, todėl joms ir yra vegetodistonija. beto nemanau, kad vegetodistonija būtinai turi eiti su PA ir nerimu ir atvirkščiai. Manau, tai ne tas pats. Yra dar psichologiniai dalykai, kaip nerimo sutrikimas, kuris gali būti susijęs ir su ankstesne patirtimi ar su gyvenimiškomis situacijomis. Nesu tokia kompetetinga, kad galėčiau drąsiai teigti jog čia visoms yra taip bet ne kitaip. Visi esam unukalūs, ir atvejai gal panašūs, bet kiekvieno gali būt skirtingi.
Papildyta:

Sena pažįstama, kažkiek sutinku,gal tikrai yra tokių žmonių kur išsigydžius skrandį,dingsta ir PA mano situacija kitokia,man smegenis reikia gydyti,o ne vidaus organus
Pabūtumėte mano kailyje,kai prasideda man baimės dėl širdies ,ištisiniai baisuliniai nerimai ir PA,kai tuo metu neberūpi nei vaikai,nei viskas aplinkui,kai bijau net pajudėti....na tikrai,reiktu tik jums pajausti ką aš jaučiu ir isitikintumėte ,kad aš čia ne specialiai viska neigiu,man tikrai būna labai labai blogai,be AD niekaip neisikapstyčiau
Manau mano situacija pagerėtu kokia 50% jei vyras dirbtu LT o ne fūristu ,tas daug sukelia streso,liūdesio,ašarų mano gyvenime

Ir čia neblogas patarimas http://www.15min.lt/...ngai-561-284650

TaiRa, jus nesat kazkokia isskirtine Visas aprasytas busenas, vienas prie vieno patyre visos merginos, dalyvaujancios sioje temoje. Ir man nereikia buti jusu kailyje, nes as pernai du menesius tokioje kasdienineje busenoje buvau, kada net is lovos negalejau pakilti, jau testamenta ruosiausi rasyti.

Geriat AD, tai gerkit, niekas is jusu neatima Patarimus daviau toms, kurios nori BE VAISTU susitvarkyti savo busena.

Tavo patarimai labai geri tik man pikta ant savęs,nors gal atrodo kitaip ,taip liūdina mane,kad negaliu pati susitvarkyti su savimi,šitiek kartų jau liga kartojosi,tiek pat kartų pabandžiau nuvyti blogas mintis,nuteikti save ,kad viskas bus gerai,bet nepavyksta....ir kodėl man taip....

man lygiai tas pats kas ir TaiRai;
man labai patinka, kad sena pazistama mums pataria negaikli savo laiko tam, na kolkas man tyre ir skrandi ir skydliauke nei tas nei tas nieko nerado, man nerimas atsirado su PA kai tam tikrame gyvenimo etape buvome su MB ant skyrybu slenkscio, tada ir istiko bedos kol tik po metu supratau, kad man kazkas yra, aisku su vyru kazkiek apsilamdeme ir toliau gyvename, po to susilaukiau antro vaikelio, dabar jam keturi; besilaukiant mane istiko tas baisus nerimas su PA tada ir pradejau mazomis dozemis gerti vaistukus, kuriuos man paskyre psichiatre; 2011 m. juos geriau ir dabar symet vel islindio PA su nerimu nes dabar kita beda del to, kad savo kaime metai geri laiko nerandu darbo, kur beeinu, nes ieskau administratores darbo, visur pasiziuri i mano metus deja man 39 ir dar apie vaikucius apsiklausineja ir jau is veido israiskos matau, kad manes nepriims, taip gyvenimiskos situacijos man kelia nerima ir kolkas susitvarkyti su juo man sunku

Na kad nescia uzplusta nerimas, nieko keista, vis tik kudikis auga pilve, prispaudzia kokia kraujagysle, nepatenka deguonies, ziu-jau ir nesioja i sonus kaip girta

O kada konkreciai uzplusta nerimas ir PA? Kai stovit pries nauja darbdavi? Ar jau griztat namo, nieko nepesusi? Ar bunant namuose ir rasant CV? Ar pastebejot, ka tuo metu galvojat, kai prasideda nerimas? Pabandykit susieti savo mintis su nerimu, kokiomis mintimis jus issikvieciat PA?
O tada lieka tik greita pagalba: arba sesti ant kokio dviracio ir lekti, arba daryti atsilenkimus/pritupimus, jei namuose sedit, arba skaiciuoti atbuline seka, kas irgi labai greit nerima ir PA nuima

Mano viena pazistama del vegetodistonijos eme lankyti kalanetika. Ismoko taisyklingai kvepuoti, ismoko valdyti savo kuna, o kartu namuose ismoko iveikti nerima ir baimes. Neveltui sakoma, kad vegetodistonikams labai padeta sportas ir grynas oras(pirmiausia jau vien tuom, kad nukreipiamos mintys kitur, o nesikoncentruoja i savo kuno padidinta jautruma).