Panikos atakos

Sveikos panelės. Įsiterpsiu ir aš. Xanax man nekažką padeda, jaučiuosi tik prispangus ir liūdna.Gal tik širdies ritmas sulėtėja . Gydytoja yra dar kažkokių prirašius nuo panikos, nepamenu pavadinimo( geria ir alkoholikai besigydangtys nuo alkoholizmo).Mano panikos ilgai brendo, bet maniau kad laikui einant praeis,gal tik nuo ūmaus streso ir pan. Bet klydau, karts nuo krto pasikartoja ir vis dažniau. Ankščiau nebijojau baisių sapnų, dabar bijau užmigti, nes kai tik pilnatis , taip košmaras. Man ir siūlė eiti pas specialistą. Bet esmė ta, kad nenoriu kad kas "klibintų" mano baimes. Bandau pati skaityti ir analizuoti. Suprantu kad ne man vienai taip yra, suvokiu tai teoriškai, bet jausmas kad man taip vienintelei...baisu. Baisu net papasakoti kam nors, nors ryžausi artimiems žmonėms

Sveika,priimame į kompaniją. Na išgėriau jau Xanax'o ir aš kažkiek,pajutau poveikį tik nuo pirmos tabletės,o dabar nič nieko,nei jaučiuosi prispangusi,žodžiu vairuoju mašiną ir nejaučiu jokio poveikio.. Ne ne,tos panikos nepraeina taip lengvai,na gal kažkam būna tokių atvejų,bet vos tik yra proga joms išlįsti(per stresus,pergyvenimus ir panašiai),viskas kartojasi,ir dažniausiai stiprėja tos panikos...Bet mano atveju taip atsitiko,smogė visu pajėgumu,o prieš tai turėjau PA gal prieš kokius metus..Gal nereiktų jums slėpti tų baimių,o kaip tik bandyti išanalizuoti su specialisto pagalba,kaip sakant"atrišti visus mazgus"..Pačiai yra sunku,mes nežinom nuo ko prasidėjo jos,kas iššaukė..Aš taip pat bandau suvaldyti baimę,bandau įvairius pratimus kvėpavimo,medituoju,bet....Kol kas bergždžiai..Taip,pasakoti nesinori niekam,kas supras,tik patys artimiausi gali matyt kad yra blogai,ir tie, kas tai turi ar praėję...Aš bent ieškau pagalbos šiuo metu,ieškau psichologo,gal ir jūs nepabijokit

Ačiū už palaikymą. Aš ir bandžiusi kelis metodus, kažkiek padėjo. Bet tie seansai nemažai kainuoja, ir reiktų kartoti kas kažkiek laiko, manau individualiai kiekvienam. Gal teko girdeti apie Norbekovo metodus. Daug kam jie atrodo juokingi, bet man asmeniškai padėjo

[quote=Olelebebe,2014 03 20, 21:00]
Ačiū už palaikymą. Aš ir bandžiusi kelis metodus, kažkiek padėjo. Bet tie seansai nemažai kainuoja, ir reiktų kartoti kas kažkiek laiko, manau individualiai kiekvienam. Gal teko girdeti apie Norbekovo metodus. Daug kam jie atrodo juokingi, bet man asmeniškai padėjo
[/quo

Apie Norbekovą girdėjau,bet kokie tie metodai nežinau. Gal galit tiksliau parašyti?

[quote=LABBRA,2014 03 20, 23:01]
[quote=Olelebebe,2014 03 20, 21:00]
Ačiū už palaikymą. Aš ir bandžiusi kelis metodus, kažkiek padėjo. Bet tie seansai nemažai kainuoja, ir reiktų kartoti kas kažkiek laiko, manau individualiai kiekvienam. Gal teko girdeti apie Norbekovo metodus. Daug kam jie atrodo juokingi, bet man asmeniškai padėjo
[/quo

Apie Norbekovą girdėjau,bet kokie tie metodai nežinau. Gal galit tiksliau parašyti?
[/quote]
aš buvau gal 5 užsiėmimuose, kaip tik kai buvo sukilusi panika. Tad labai kažko išsamiai papasakoti negaliu. Tai gebėjimas valdyti savo emocijas, psichiką. B et ir tiek man jau pasijuto. Pasigooglinti galima, nemažai apie tai parašyta http://www.gyvenimog...ekovo-metodika/ http://norbekov.lt/ . Žodžiu vienas užsiėmimas būdavo apie 4 val. Žinau ,kad jei užsiimčiau rimčiau šita veikla labai padėtų, bet ta kasdienine rutina, tos visos baimės vėl užgožė tą ryžtą. Kai draugė tem[ė mane už rankos buvo gerai, dar kažkiek pati dariau pratimus , bet ilgainiui pasimiršo. Reikia daugiau įgūdžių, ir pan.Va tas ir yra kad tos panikos tik ryškėja. Atsimenu ankščiau man būdavo gal kokiai sekundei, nemoku pasakyti koks tai jausmas, tarsi kažko staiga išsigąsti nežinia ko , net karštis išpila širdis pulsas žiauriai sukyla, tokia nežinia ir baimė apima.bet sekundei, po to vis ilgėdavo ir ryškėdavo. Bijojau eiti miegoti, nes kas nakt košmarai. Taip pradėjau gerti vaistus, tik deja, jie negydo, trumpam užglušina, net košmarai nepraeina, nusprendžiau nebesinuodyti su tais vaistais, nebent kai jau visai blogai.

Dėkui už nuorodas,įkišiu nosį.. Vat vat,tas ir yra,kad pradžioje tos atakos būna trumpalaikės visai,o su laiku negydomos didėja. Aš ir pamenu,kai po paskutinės operacijos prasidėjo tie nerimai,man stigdavo oro po keletą sekundžių ir dar širdis daužydavosi smarkiai,o kadangi buvau po širdies operacijų,tai galvojau kad viskas,vėl kažkas negerai,blogai padarė kažką ir t.t. Pagėriau žolelių,valerijono,aprimo ilgam laikui..Po to turėjau vėl sveikatos problemų ir vėl šalia pasirodė tos panikos,tik jau ne tokios trumpos,o po 10 min. kažkur..O vėliau kaip jums ir nakties košmarai. Bijojau užmigti,nes man naktį visada sapnuodavosi visi mirę,arba aš krisdavau vis į kažkur,na toookie baisūs,tad juos jau glušinau vaistais.Dar žolės visokios,meditavau daug,skaičiau pozityvių knygų. Praėjo,nebuvo metai laiko nieko,taip džiaugiausi,iki šių metų kovo 1,kai smogė tai smogė,po šiai dienai dar nevalgau normaliai.. O vaistai tikrai neveikia,aš nuo antradienio geriu,jokio jokio palengvėjimo,viskas tas pats..Šiandien einu 13 val pas psichologę,na įdomu ką pasakys..

va matai. Aš giliai viliausi kad tos problemos "išaugamos", praejus nelaimėms ir jas pamiršus. Aš pastebėjau požymius po uošvies mirties. O toliau jos tik augo. Toliau po operacijų. Žiauru kas buvo. Iš niekur nieko apsiverkdavau krokodilo ašaromis iš baimės. negalėjau žiūrėti į veidrodžius , bijojau save liesti ir pan. bijojau savo kūno apskritai. Išvada gaunasi tokia, kad reikia užsiimti šia veikla pastoviai, ar reguliariai kas kažkiek laiko, mankštinti savo psichinę emocinę pusę. Dabar vis dažniau yra kalbama kad tik 15-20 proc. vaistų gydo, o ypac psichotropiniai vaistai labai mažai naudos duoda.Pasekmės po tu vaistų baisios. Užjaučiu tave ir visas kitas, bet labiau tikiuosi,kad mes jas įveiksim ir neleisim sugniuždyti mūsų

Papildyta:
[quote=Olelebebe,2014 03 21, 14:03]
va matai. Aš giliai viliausi kad tos problemos "išaugamos", praejus nelaimėms ir jas pamiršus. Aš pastebėjau požymius po uošvies mirties. O toliau jos tik augo. Toliau po operacijų. Žiauru kas buvo. Iš niekur nieko apsiverkdavau krokodilo ašaromis iš baimės. negalėjau žiūrėti į veidrodžius , bijojau save liesti ir pan. bijojau savo kūno apskritai. Išvada gaunasi tokia, kad reikia užsiimti šia veikla pastoviai, ar reguliariai kas kažkiek laiko, mankštinti savo psichinę emocinę pusę. Dabar vis dažniau yra kalbama kad tik 15-20 proc. vaistų gydo, o ypac psichotropiniai vaistai labai mažai naudos duoda.Pasekmės po tu vaistų baisios. Užjaučiu tave ir visas kitas, bet labiau tikiuosi,kad mes jas įveiksim ir neleisim sugniuždyti mūsų
mane dar labai gasdina sapnai. Po jų labai palūžtu nes tada manau kad jieišsipildys. Mat prieš savo operacijas sapnavau, ir jie buvo pranašiški, tad dabar jau geriau iš vis nesapnuočiau...nors bala žino kas ir kaip dabar geriau. Gal ateityje juos labiau suprasiu ir mokėsiu apsaugoti save deka jų..

[quote=Olelebebe,2014 03 21, 13:10]
va matai. Aš giliai viliausi kad tos problemos "išaugamos", praejus nelaimėms ir jas pamiršus. Aš pastebėjau požymius po uošvies mirties. O toliau jos tik augo. Toliau po operacijų. Žiauru kas buvo. Iš niekur nieko apsiverkdavau krokodilo ašaromis iš baimės. negalėjau žiūrėti į veidrodžius , bijojau save liesti ir pan. bijojau savo kūno apskritai. Išvada gaunasi tokia, kad reikia užsiimti šia veikla pastoviai, ar reguliariai kas kažkiek laiko, mankštinti savo psichinę emocinę pusę. Dabar vis dažniau yra kalbama kad tik 15-20 proc. vaistų gydo, o ypac psichotropiniai vaistai labai mažai naudos duoda.Pasekmės po tu vaistų baisios. Užjaučiu tave ir visas kitas, bet labiau tikiuosi,kad mes jas įveiksim ir neleisim sugniuždyti mūsų

Papildyta:
[quote=Olelebebe,2014 03 21, 14:03]
va matai. Aš giliai viliausi kad tos problemos "išaugamos", praejus nelaimėms ir jas pamiršus. Aš pastebėjau požymius po uošvies mirties. O toliau jos tik augo. Toliau po operacijų. Žiauru kas buvo. Iš niekur nieko apsiverkdavau krokodilo ašaromis iš baimės. negalėjau žiūrėti į veidrodžius , bijojau save liesti ir pan. bijojau savo kūno apskritai. Išvada gaunasi tokia, kad reikia užsiimti šia veikla pastoviai, ar reguliariai kas kažkiek laiko, mankštinti savo psichinę emocinę pusę. Dabar vis dažniau yra kalbama kad tik 15-20 proc. vaistų gydo, o ypac psichotropiniai vaistai labai mažai naudos duoda.Pasekmės po tu vaistų baisios. Užjaučiu tave ir visas kitas, bet labiau tikiuosi,kad mes jas įveiksim ir neleisim sugniuždyti mūsų
mane dar labai gasdina sapnai. Po jų labai palūžtu nes tada manau kad jieišsipildys. Mat prieš savo operacijas sapnavau, ir jie buvo pranašiški, tad dabar jau geriau iš vis nesapnuočiau...nors bala žino kas ir kaip dabar geriau. Gal ateityje juos labiau suprasiu ir mokėsiu apsaugoti save deka jų..
[/quote]


Kažkaip man atrodo,kad mes lyg užsiciklinam ant kažko,baimės kažką sapnuoti,kad išsipildys,baimė springti valgant (kaip man dabar),kažkaip reikia išpainioti tų baimių voratinklį Reikia save įtikinti,kad sapnai,tai galbūt mūsų emocijų vidinis veidrodis,pąsamonė pati parodo,kad kažkas susijaukę yra,kažkas negerai..Nors būna ir pranašiškų sapnų,neatmetu tokios versijos tikrai,ir kaip jus sakote dirbti kasdien su savimi,tikrai reikia !!..Sapnai daug ką atspindi,jei tik sapnuojama be tų slopinančių vaistų,nes ir nuo jų būna tokie košmarai.. A6 buvau pas pasichologę,na ką,absurdas Išklausė,paklausinėjo visokių dalykų,ir pasakė,kad man depresijos nėra tikrai,baimė į tai kad žmogus nenurija yra normalu,tai savisaugos instinktai taip suveikia,ir tikriausiai reikia tirti skydliaukę ,čia ji tokius simptomus duoda Kai uždariau duris,tai dar pažiūrėjau atsisukusi,ar tikrai užrašyta psichologas,galvojau terapeutas čia buvo Vat ir gydykis žmogau pats,su visomis savo baimėmis ..

o geras, toks jausmas ,kad ji tave bande įtikinti savo žodžiais , ale hipnoze Per tokius savisaugos inkstinktus ir iš bado galima būtų kojeles užversti, nemanau kad čia jau normalu. Kiek jau pakeitėt psichologų? As turejau tik vieną ir tai kibernetinę Turbūt jau minėjau kad buvau paskaičius jos kažkokį straipsnį internete, po lyg atsivėrė akys,lyg kažką davė suprast ko ankščiau nesupratau. Ant dušios toks palengvėjimas , nors tas straipsnis, labai paprastas ir paviršutiniškas.Parašiau jai, ji labai trumpai man atrašė, tarsi nori daugiau, tada - money money. Aišku gal tokiu kaip aš pas ją milionai. Dabar kaskartą analizuoju savo stipresnes emocijas, bet mane tai taip erzina- pavydu kaip kiti žmonės gali gyventi normalų gyveną. Aš net praradau savo kūribingumą, lakią fantaziją, nes mėgdavau užsiimti visokiais rankdarbiais...o dabar jei ir prisėdu , galiu nebent sedet ir valandą žiūrėt į įrankius priemones ir nesugebėt pradėti darbo.

Jo,iš tikro čia buvo nesąmonė su ta psichologe,ji pirmoji pas kurią kreipiausi,bet kad mūsų rajone kaži ar aš daug pasirinkimo turiu,gal dar vieną pavyks rasti...Po jos nuvažiavau pas savo gyd.tiesiai,tai net ir ji nustebo,sako nu čia ne psichologui reikia siuntinėti pas kitus gydytojus tirti vidaus ligas..Tai gavau pirmadieniui lašelinių porą,nes jau jaučiu silpnumą,ir užsiregistravau 31 tam skarandžio tyrimui,bei skydliaukės,lai tiria viską,nes jau pati nebežinau ką daryti.. ...Apie kibernetinę psichologę nieko neminėjote ir apie straipsnį nieko,būtų labai įdomu sužinoti daugiau apie tą straipsnį O kas jumyse taip "užmušo" kūribingumą,kodėl yra sunku pradėti,kas viduje trugdo? Aš nuo vaikystės turiu talentą kopijuoti,ta prasme galiu paveikslą nutapyti iš pavyzdžio,bet ne iš galvos.Tai man kai suėmė pirmoji rimta bėda su sveikata, užėjo toks noras paišyti,prisipirkau popieriaus,akvarelės,ir vis kažką paišiau paišiau,net pati stebėjausi,kodėl man to prireikė Paskutinį kartą mokykloje kažką kopijuodavau,kiek metų atgal,vajei vajei.. Bet vidinis kažkoks balsas liepė va taip daryti ir man tuo momentu visu sunkiu nebuvo jokių panikų,matyt viskas ant popieriaus paliko...Gal jūs bandykit su savimi pakalbėti ant popieriaus,gal juokingai skambės,bet aš taip esu dariusi..Tiesiog rašiau sau,ko bijau,ką daryti kaip jaučiuosi,skatinau save,būdavo net rašau ir paverkiu,lengviau palieka ..Na aišku,čia tik mano žodžiai,bet gal jums tikrai jūsų kuryba padėtų išsivaduoti kažkiek iš tų blogų minčių,gal bandykit kažkaip prieiti prie rankdarbių,tokie dalykai tikrai atpalaiduoja,visos mintys ir panikos ir baimės nuskrenda..

As jau seniai kankinuosi su panikos atakomis, bet ryti tai nebuna baimes, na, labai retai kazkaip pabijau praryti tablete, bet uzsimerkiu ir prarynu....Be vaistu niekaip neisgyvenciau (ypac kai pas mane atakos trunka 20-30 min). Galiu bandyt visaip save psichologiskai nuteikinet be vaistu (o ir bandziau), bet labai po to pervargstu. Turi buti vaistai+psichologija. Vienas be kito man nelabai veikia.

Gal Jums ne vien panika? Gal tai fagofobija?
Tu fobiju yra visokiu rusiu...

Jei skaitot rusiskai, siulyciau i google paieske ivesti фагофобия...
Lietuva maza, tai ir visokiu ligu variantu pas mus maziau Geriau kitom kalbom paskaityt..

Sveikutės, noriu duoti vieną patarimą, gal kam pravers.
Daugybę metų turiu panikos priepuolius kurie pasireiškia tam tikrose situacijose.
Kiek gėriau visokiu Xanax ar kažko panašaus niekas niekada nepadėjo, bet karta gydytojas pasiūlė pabandyti Lorafen ( Lorazepam 2.5mg ) .... tabletė geriama tik tuo atveju jei žinai, kad neužilgo atsidursi situacijoje kuri gali sukelti panikos priepuolį. Manau kad tie vaistai man išgelbėjo gyvybę.
Išgėrus tabletę, ji veikia visą dieną. Dažniausiai užtenka puse ar net ketvirtadalio. Bent jau man suveikia po valandos. Norint kad suveiktų greičiau, verta ištirpinti po liežuviu. Skonis malonus, saldus.
Jei kam panaši situacija, pabandykite...
Beje jei sergate panašia liga negalvokite kad čia su jumis kažkas negerai.. tiesiog žemėje yra specialiai retransliuojamos tam tikros elektromagnetinės bangos kurios ir sukelia žmonėms tokius susirgimus, kad daugiau vaistų pirktume...