''...Vaikštinėjau po prekybos centrą, kai mano akys užkliuvo už pardavėjos, grąžinančios pinigus mažam, kokių 5-6 metų berniukui. Sakydama atsiprašau, bet šita lėlė kainuoja daugiau, ji sužėrė jam į delniuką saują monetų. Berniukas pasisuko į pagyvenusią moterį, stovėjusią šalia jo: - Močiute, ar tikrai neužtenka mano pinigėlių? - Tu žinai, kad neturi užtektinai pinigų šiai lėlei, - ramiu balsu pas.........akė ji, ir, paprašiusi jo palaukti kelias minutes, dingo tarp prekystalių. Berniukas tebelaikė lėlę rankose. Neištvėrusi priėjau ir paklausiau, kam jis nori padovanoti šią lėlę. - Tai lėlytė, kurios labai norėjo mano sesutė. Ji tikėjo, kad Kalėdų Senelis ją atneš per Kalėdas, - nuleidęs galvą ištarė jis. Pasakiau jam, kad Kalėdų Senelis greičiausiai taip ir padarys ir kad nėra jokio reikalo dėl to liūdėti. Bet jis liūdnai atsakė: - Ne, Kalėdų Senelis negali jai nunešti ten, kur ji yra dabar. Aš turiu ją paduoti mamytei, kad ji perduotų sesutei, kai išvyks pas ją, jo liūdnose akutėse sužibo ašaros. Mano sesutė iškeliavo pas Dievulį. Tėvėlis sako, kad mamytė irgi greitai turės ten išvykti, todėl pamaniau, kad ji galėtų perduoti šitą lėlytę sesutei. Aš sustingau vietoje. Berniukas pažvelgė man į akis ir tarė: - Aš paprašiu tėvelio, kad jis neleistų mamytei išeiti dabar. Kad jis paprašytų jos palaukti, kol grįšiu iš parduotuvės,- tada jis iš kišenėlės ištraukė gražią savo nuotrauką ir parodė ją man. Nuotraukoje jis meiliai šypsojosi. Aš noriu, kad mamytė pasiimtų šitą nuotrauką su savimi, ir nepamirštų manęs. Aš myliu mamytę ir nenoriu, kad ji išeitų, bet tėvelis sako, kad ji turi keliauti pas mūsų mažąją sesutę. Tardamas šiuos žodžius, jis liūdnai žiūrėjo į lėlytę. Aš paskubomis susiradau savo piniginę ir pasakiau berniukui: - Patikrinkim dar kartą. Galbūt užteks pinigėlių nupirkti šitą lėlytę? jam nematant, aš pridėjau keletą banknotų ir mes pradėjome skaičiuoti. Berniuko nuostabai, pinigų užteko ir netgi šiek tiek liko! - Dievuli, ačiū tau, kad mano pinigėlių užtenka! tada jis pasisuko į mane ir pridūrė: - Vakar vakare prieš miegą aš prašiau Dievulio, kad mano pinigėlių užtektų šiai lėlytei, ir mamytė galėtų ją perduoti sesutei. Jis išgirdo mane. Aš norėjau paprašyti ir pinigėlių nupirkti baltą rožę mamytei, bet nedrįsau prašyti tiek daug. Bet jis man davė pakankamai, kad galėčiau nupirkti ir lėlę, ir rožę. Mano mamytei labai patinka baltos rožės. Netrukus grįžo berniuko močiutė, ir aš pasišalinau. Šikart apsipirkinėjimas buvo visai kitoks nei įprastai. Vaikštinėdama po maisto prekių skyrius, niekaip negalėjau pamiršti to mažo berniuko. Tada prisiminiau, kad prieš dvi dienas vietiniam laikraštyje buvo nedidelis straipsnis apie girtą sunkvežimio vairuotoją, kliudžiusį lengvajį automobilį, kuriame buvo moteris su maža mergyte. Straipsnyje rašė, kad mergaitė žuvo vietoje, o sunkios būklės moteris paguldyta į reanimaciją. Nejau tai ir buvo šio mažo berniuko šeima? Po poros dienų tame pačiame laikraštyje perskaičiau žinutę, kad moteris taip ir nebeprabudo iš komos... Negalėjau susivaldyti, ir, nupirkusi didelę baltų rožių puokštę, nuvykau į laidojimo namus. Jauna graži moteris gulėjo karste. Rankose jai buvo įsprausta mažo berniuko nuotrauka, o ant krūtinės buvo gulėjo jau mano matyta lėlė. .. Nei vienas nežinome, kiek gyvenimo mums yra duota. Mūsų gyvenimas gali pasikeisti per milisekundę, per kurią girtas vairuotojas nesuvaldė sunkvežimio... Vertinkime tai, ką turime brangiausio šiame gyvenime. Pasakykime jiems, kaip juos mylime. Nes rytojaus gali ir nebūti..."
QUOTE(visgi @ 2012 02 01, 10:34)
jautru
QUOTE(cangoroo @ 2012 01 31, 21:45)
gerai, kad laiku, imkite baliona ir neliudekite
Kartą vaikas, metų gal dešimties, atsisėdo prie staliuko kavinėje. Priėjo padavėja.
- Kiek kainuoja šokoladiniai ledai su riešutais? - paklausė berniukas.
- Penki litai, - atsakė padavėja.
Berniukas išsitraukė iš kišenės ranką ir ėmė skaičiuoti monetas.
- Kiek kainuoja paprasti ledai, be nieko? - paklausė vaikas.
... Padavėja ėmė nervintis, nes jau visa eilė žmonių jos laukė prie kitų staliukų.
- Du penkiasdešimt, - atrėžė trumpai.
Berniukas vėl paskaičiavo pinigėlius.
- Noriu paprastų ledų nusprendė jis.
Padavėja atnešė ledus, numetė ant stalo sąskaitą ir dingo. Vaikis suvalgė savo ledus, susimokėjo kasoje ir išėjo. Padavėja grįžo apsitvarkyti, pažvelgė stalo link ir pajuto kaip sunkus gniužulas ėmė kauptis jos gerklėje. Šalia tuščios ledų vazelės gulėjo krūvelė tvarkingai sudėtų monetų, du litai penkiasdešimt jos arbatpinigiai.
Niekada nespręskite apie žmogų nesužinoję kokios jo elgesio priežastys!
- Kiek kainuoja šokoladiniai ledai su riešutais? - paklausė berniukas.
- Penki litai, - atsakė padavėja.
Berniukas išsitraukė iš kišenės ranką ir ėmė skaičiuoti monetas.
- Kiek kainuoja paprasti ledai, be nieko? - paklausė vaikas.
... Padavėja ėmė nervintis, nes jau visa eilė žmonių jos laukė prie kitų staliukų.
- Du penkiasdešimt, - atrėžė trumpai.
Berniukas vėl paskaičiavo pinigėlius.
- Noriu paprastų ledų nusprendė jis.
Padavėja atnešė ledus, numetė ant stalo sąskaitą ir dingo. Vaikis suvalgė savo ledus, susimokėjo kasoje ir išėjo. Padavėja grįžo apsitvarkyti, pažvelgė stalo link ir pajuto kaip sunkus gniužulas ėmė kauptis jos gerklėje. Šalia tuščios ledų vazelės gulėjo krūvelė tvarkingai sudėtų monetų, du litai penkiasdešimt jos arbatpinigiai.
Niekada nespręskite apie žmogų nesužinoję kokios jo elgesio priežastys!
QUOTE(viilda @ 2012 02 01, 10:18)
Kartą vaikas, metų gal dešimties, atsisėdo prie staliuko kavinėje. Priėjo padavėja.
- Kiek kainuoja šokoladiniai ledai su riešutais? - paklausė berniukas.
- Penki litai, - atsakė padavėja.
Berniukas išsitraukė iš kišenės ranką ir ėmė skaičiuoti monetas.
- Kiek kainuoja paprasti ledai, be nieko? - paklausė vaikas.
... Padavėja ėmė nervintis, nes jau visa eilė žmonių jos laukė prie kitų staliukų.
- Du penkiasdešimt, - atrėžė trumpai.
Berniukas vėl paskaičiavo pinigėlius.
- Noriu paprastų ledų nusprendė jis.
Padavėja atnešė ledus, numetė ant stalo sąskaitą ir dingo. Vaikis suvalgė savo ledus, susimokėjo kasoje ir išėjo. Padavėja grįžo apsitvarkyti, pažvelgė stalo link ir pajuto kaip sunkus gniužulas ėmė kauptis jos gerklėje. Šalia tuščios ledų vazelės gulėjo krūvelė tvarkingai sudėtų monetų, du litai penkiasdešimt jos arbatpinigiai.
Niekada nespręskite apie žmogų nesužinoję kokios jo elgesio priežastys!
- Kiek kainuoja šokoladiniai ledai su riešutais? - paklausė berniukas.
- Penki litai, - atsakė padavėja.
Berniukas išsitraukė iš kišenės ranką ir ėmė skaičiuoti monetas.
- Kiek kainuoja paprasti ledai, be nieko? - paklausė vaikas.
... Padavėja ėmė nervintis, nes jau visa eilė žmonių jos laukė prie kitų staliukų.
- Du penkiasdešimt, - atrėžė trumpai.
Berniukas vėl paskaičiavo pinigėlius.
- Noriu paprastų ledų nusprendė jis.
Padavėja atnešė ledus, numetė ant stalo sąskaitą ir dingo. Vaikis suvalgė savo ledus, susimokėjo kasoje ir išėjo. Padavėja grįžo apsitvarkyti, pažvelgė stalo link ir pajuto kaip sunkus gniužulas ėmė kauptis jos gerklėje. Šalia tuščios ledų vazelės gulėjo krūvelė tvarkingai sudėtų monetų, du litai penkiasdešimt jos arbatpinigiai.
Niekada nespręskite apie žmogų nesužinoję kokios jo elgesio priežastys!
Labai patiko
Į klasę atėjo naujas mokytojas ir pastebėjo, kad visi šaiposi iš vieno berniuko vadindami durneliu. Per pertrauką jis paklausė vaikų, kodėl jie taip daro:
- Bet kad jis išties durnelis, ponas mokytojau. Jeigu jam duosite didelę penkių centų monetą ir mažą dvidešimties centų monetą jis išsirinks penkių, nes ji didesnė. Štai žiūrėkite...
Vienas mokinys išsitraukė dvi monetas ir siūlo rinktis berniuk...ui. Tas, kaip visada, pasirenka penkis centus. Mokytojas nustebęs klausia:
- Kodėl gi tu pasirinkai penkių, o ne dvidešimties centų monetą?
- Pažiūrėkit, ji gi didesnė, ponas mokytojau!
Po pamokų mokytojas priėjo prie berniuko.
- Nejaugi tu nesupranti, kad penki centai didesni tik savo dydžiu, bet pagal perkamąją galią dvidešimt centų yra vertingesni?
- Žinoma, kad suprantu ponas mokytojau.
- Tai kodėl tu visad renkiesi penkis centus?
- Todėl, kad jeigu aš pasirinkčiau dvidešimt, jie nustotų man dalinę pinigus!
- Bet kad jis išties durnelis, ponas mokytojau. Jeigu jam duosite didelę penkių centų monetą ir mažą dvidešimties centų monetą jis išsirinks penkių, nes ji didesnė. Štai žiūrėkite...
Vienas mokinys išsitraukė dvi monetas ir siūlo rinktis berniuk...ui. Tas, kaip visada, pasirenka penkis centus. Mokytojas nustebęs klausia:
- Kodėl gi tu pasirinkai penkių, o ne dvidešimties centų monetą?
- Pažiūrėkit, ji gi didesnė, ponas mokytojau!
Po pamokų mokytojas priėjo prie berniuko.
- Nejaugi tu nesupranti, kad penki centai didesni tik savo dydžiu, bet pagal perkamąją galią dvidešimt centų yra vertingesni?
- Žinoma, kad suprantu ponas mokytojau.
- Tai kodėl tu visad renkiesi penkis centus?
- Todėl, kad jeigu aš pasirinkčiau dvidešimt, jie nustotų man dalinę pinigus!
Jei gamta nesipriešinimą būtų sugalvojusi kaip silpnybę, kas būtų? Viskas į ką atsitrenktume - sudužtų. Ar esate užmynęs ant žolės stiebelio? Dabar jis būtų sulaužytas. Kodėl pelė turėtų bėgti nuo katės? Pelė galėtų sau įrodyti, kad nieko nebijanti ir pulti į beviltišką kovą su kate. Tačiau ką ji laimėtų? Dauguma pelių gyvybę vertina labiau už išdidumą... už garbę... o gal už kvailumą?
Kvailas žmogus ieško laimės toli.
Išmintingas žmogus susikuria ją greta savęs.
/James Oppenheim/
Išmintingas žmogus susikuria ją greta savęs.
/James Oppenheim/
.. Moterys dabar tokios išsilavinusios, jog niekuo jų nebenustebinsi, nebent laiminga santuoka....
( Oskaras Vaildas )
( Oskaras Vaildas )
