QUOTE(šeimos kaklas @ 2012 04 10, 11:29)
klausimas?
Tai gal kas paprotins mane kaip elgtis man, kaip aiškint?
Aš bandau vaikams įvardint tai, ką jie jaučia. Šiuo atveju būtų: Tu labai nori, kad smagūs žaidimai tęstųsi be galo, Tau pikta vien pagalvojus, kad visa tai baigsis kai mes važiuosime namo. Paprastai tai jau šiek tiek apriboja galimybę "sklaidytis". Po to paaiškinu, kad jei galėtume tai mielai leisčiau nuolat čia būti, tik va, tu turi pasiklausti, ar pusseserė dalinsis su Tavimi bateliais, košyte, mamyte, nes aš turiu grįžti namo į darbą. Ar teta sutiks tau kasytes pinti ir t.t....vat susitvarkyk visus reikalus, tada tarsimės iš naujo.
Galų gale, jei trumpiau - būčiau burtininkė, padaryčiau, kad tik laiminga žaistum, bet, deja, nesu burtininkė.
Vaikams labai svarbu būti suprastiems. Taip jie mokosi ir mus suprasti. Aš iš savo dičkio dažnai girdžiu: Tu susirūpinus? Ar tik Tavio širdelė neskauda, kad aš taip pasielgiau?
Su darželiais. Mūsų mažius vis dar pyksta paliekamas, ir pyksta paiimamas - už tai, kad buvo paliktas dienai. Manyčiau čia lenda senos nuoskaudos, ne mums aresuotos, bet mums skirtos "išlaižyti".
Papildyta:
QUOTE(šeimos kaklas @ 2012 04 10, 15:45)
ačiū, paguodėt
kaip manot, ar leisti dar nakvoti pas pusseseres ar susilaikyti kuriam laikui?
Leidau nakvoti pirmus metus svetimuose namuose tik tada, kai reikėjo pačiai "stogų eismo taisykles studijuoti". Jei galėčiau, neleisčiau vienareikšmiškai kokius trejus metus nuo namų "atradimo". Vėliau - pas pačius artimiausius.