globėjai plepa toliau

va to ir norėjau. sušaudyti, bet nebuvo kuo. Skambinsiu kitą kartą. Bet kai parvažiavau jau nebe tas buvo galvoj. Greičiau sumokėti kiek jie prašo ir raminti vaikus. Mažius gi pasikūkčiodamas verkė kad jis nenori jog brolį į kalėjimą pasodintų. Kas yra policija iš iš vaiknamio žino. Kad paima ir išsiveža.
Būčiua ir visai nesužinojus kiek ta lempa kainuoja ale gretimai gyvenantis kaimynas pasakė, b uvo vaistukų susileisti užėjęs, užėjo kalba pasakė. Ir papsakojo kaip čia viskas vyko iki manęs. Kaimynai tuos mano vaikus ramino, ale taigi ne mamos.
Svarbiausia jog jis turi šunį, škotų terjerą. Nedidelis, bet šikdinti tris kartus dienoj į vaikų aikštelę veda. Visi bijo ką nors sakyt, nes visokiais skundais užpils visas vietas.O prisistato pačiais sąžiningiausias. Laukia nesulaukia visas kimas kada gi jie tą savo namą pasistatys ir išsikraustys.
Papildyta:


tai gi va slapsčiausi. Psichiatrinėj ligoninėj. Ale grįžau. Dar būčiau penkias minutes negrįžus- būtų skambinę matyt. Vat ten žmonės- visi jų lenkiasi iš tolo. O maniškis į tą mašiną įvažiavo. Tai ir kitiems mokėti būtų reikę, ale be visų tų garsinių efektų.

Prieš kelis metus irgi kaimynams buvo pasisekę- užpylė juos. Prisiteisė per teismą 25/ tūkst. turtinės ir 12 tūkst. neturtinės žalos atlyginimo. Va taip va. Tris metus bylinėjosi ir prisiteisė.
Laiptinėj jų vaikas penkiametis turėjo žiebtuvėlį. Parašė skundus į visas įmanomas įstaigas. Socialiniai darbuotojai net vaikščiojo. O taip pat priešgaisrinė apsauga ir įgaliotinis.
Kiti vaikai grįžo namo, pamiršę raktus. Iš mokyklos. Stovėjo laiptinėj ir dainavo. Buvo iškviestas VTAT inspektorius ir dar kažkas.
O ir šiuo metu bylinėjasi su kažkuriais kaimynais- jų kaimynų vaikai uogiene ištepliojo jų buto rankeną ir jie išsitepliojo drabužius. Be to ten diabetikas- tai patyrė moralinę traumą.
Ir taip galima tęsti

Kadangi aš tikiu visokiais anomaliais, paranormaliais reiškiniais, tai turėtų tikrai kažką reikšti Nebūna tokių dalykų šiaip sau.

reiškia. Visi kaimynai pavydžiai žiūri kaip gi mes viską išsprendėm taikiai ir nepatekom teisman. Dar reiškia, kad vaikas pavažiavęs dviračiu pavargsta, o šiaip tai nežinau ką dar galėtų reikšti daugiau nei 13 diena ir penktadienis

Sveikutes, atsiprasau, kad braunuosi gal ir ne i tema...bet seniai skaitau si skyreli, siuo metu esame procese...kadangi kiek supratau, cia verda gyviausia diskusija, tai ir prasau pagalbos...
Gal kas is Jusu esate susidure ne teoriskai su alkoholiniu vaisiaus sindromu, jei kyla abejoniu - kaip atpazinti, kas galetu ivertinti...ar jei psihomotorine raida normali, vien is vaiko isvaizdos galima nuspresti...Kiek teko skaityti literaturoje - tik 2-5 % alkoholiku vaiku pasireiskia, bet...abejones drasko
Pasidalinkite prasau, jei nenorite cia, rasykite man i az., aciu.

vis tiek pasireikš gyvenimo eigoj kas ir kaip. Gali pasivyti, gali nepasivyti raidoj, gali likti su mišriu raidos sutrikimu. Hiperaktyvumas beveik garantuotas. viskas yra įmanoma- kaip norma, taip ir visa kita irgi yra labai jau įmanoma. Reikia būti pasiryžėliams, kaip ir bet kuriuo atveju. Jei man pasiūlys- aš rizikuosiu imti

Kažin, kiek globėjų būtų jau paskirta jei ir mes pradėtumėm va taip- kaip ta motina didvyrė Stankūnaitė.
Kelti reikalavimus kaip ir kada ir esant tik kokiom sąlygom mes iš viso bendrausim su vaiku ir galų gale tokios vietos nerasti. Vaikui kelti sąlygas, kad jei jis nenori su mumis susitikti ten, , tai visai jų nelankysim. Neįvykdyti nė vienos VTAT rekomendacijos ir nuolat lot ant jų, kad jiems visai nerūpi vaikų teisės nes jie nepildo(tarnyba) mūsų įgeidžių.
Įdomu kaip reaguotų į mus tas vaikas, jei mes jį prieš imdamos globoti, lankytumėm taip kaip Stankūnaitė dukrą. Kokių rezultatų pasiektumėm ir ar su to vaiko emocijom viskas būtų gerai?
Nes juk iš esmės tai taip ir yra. Ir yra pagrindiniai nertinimo kriterijai. Pirma mūsų finansai ir namų sąlygos, o po to tai kaip mes ten su tuo vaiku bendraujam ir kaip vaikas bendrauja su mumis. Tuo remiantis ir yra nustatoma ir laikinoji globa, ir nuolatinė.

Alfija - mane - paskyrė.
kai veždavausi vaiką savaitgaliams - grįžtant važiuodavome 70 km - dvi valandas. Vaiką pykindavo, ji bloguodavo (bet nevemdavo). Atsisveikindavome grupėje - valandą. nes vaikas tiesiog užsikūkčiodama verkdavo.
ir tada padariau tai, kaip LS - retinau pasimatymus - vieną savaitgalį dirbdavau, kad kitą savaitgalį galėčiau pasiimti trims dienoms. Kodėl? todėl, kad būtų retesni vežiojimai. nes TA vežimo diena tapdavo nervų tampymu ir man ir jai. Tapo žiaurumu ne nepasimatyti savaitgalį, o vežti atgal ir vėl virkdyti vaiką. nuo pat ryto.
Kai jau galėjau, pasėmiau atostogas ir parsivežiau svečio teisėmis su visam.
Nežinau kaip būtų buvę, jeigu ta pati teisėja kaip ir kažkuriai čia.. būtų liepusi vaiką grąžinti - teismas vyko po pusės metų.

tu nepadarei kaip Stankūnaitė. Nepasakei jog tavęs netenkina kilimo spalva grupėje ir dėl to nelankysi. Tu pasikoregavai planus ir darei taip, kaip vaikui geriau- lankei. Reguliariai, periodiškai ir nuosekliai tiesa? Nesakydavai tuoj ateisiu ir neišvadžiuodavai mėnesiais kažkur. Taip? stankūnaitė pažadėjus ateiti kitą dieną vaikui neateina kelis mėnesius- kas taip daro? Kas iš viso leidžia taip?

Mes su vyru irgi kažkaip šią visą mergaitės istoriją vertinam per savo patirtį su vaikais. Mums irgi kilo klausimas, kam mums reikėjo krūvos pažymų iš Registrų centro apie gyvenamas patalpas, apie gaunamas pajamas ir pan., taigi galėjom išdėstyti popieriaus lape, kad gyvenam XXI amžiuje ir bus vaikais pasirūpinta, o kokiomis lėšomis, tai koks kam skirtumas.
Bendrai, kas dėl motinos-dukters santykių, nepykit, bet netikiu, kad vaikas nebūtų įsikibęs mylinčios motinos, jeigu ta meilė tikrai būtų ir būtų nuoširdi, būtų santykis su vaiku. Vargiai ar galima jau taip vaiką nuteikti. Aš apie saviškius pagalvoju, kad greičiausiai jie ir atleis savo mamai, kad juos paliko ir gal dar rūpinsis ja, nors ji pati nesugebėjo jais mažais pasirūpinti. Kaip Žiobienė sakė vakar, kad nuo girtos motinos kojų kartais vaiką plėšti reikia, nors mane šios kontrolierės pasisakymai dažnai glumina. Šiaip, sąlygos ryšiui megzti tikrai yra, bet vat noras turbūt ne suartėti su dukra, o tapti jos teisėta atstove teisme. Žodžiu, visame tame purve labai gaila vaiko, labai gaila. Neturi ji galimybės džiaugtis vaikyste. Bent jau mane dabar dažnai šildo prisiminimai iš vaikystės, o kas šildys šį vaiką?

taigi kad girtos mamos kojas, ne kažkieno. Mažiaus grupėj vaikai buvo iš kūdykyno ir paskui jau vaiknamyje augę. Prisiklausę apie save, apie tėvus- visko. Iš aplinkos, iš buvusių globėjų(kai kuriuos lankydavo) , kieme, parduotuvėj, mokykloj, darbuotojų, policininkų, kai kas ir kiek kitokiuose globos namuose pabuvoję. Kam tik ko tik atsitikę nebuvo. Ir niekas jų nei per 15 metų, nei per 17 nenuteikia nė kokia galybe nenorėti mamos. Nebent būna atstikę taip kaip mano mažiui, ir dar vienam berniukui- tada taip- baisiausias žodis mama. Nors kaip tik jiems nebuvo ko jau taip ir pasakoti.
Pamenu, kai dar lankiau ir pratybose reikėjo tą žodį mama parašyti. Visaip pirma skaitėm- ir manai, ir mala, ir maka, ir laka ir ko tik ne skaitė- kol po denkių- dešimties minučių vargo perskaitė žodį mama. O šiaip tai puikiai skaitė keturių skiemenų žodžius. O kai tą žodį mama jau ir parašėm į tas pratybas čia pat, man bežiūrint nesugebėjus net susivokti buvo užtepliotas iki skylės juodžiausiu flomasteriu.
Tada aš dar nežinojau kas ten buvo, kaip ten buvo ir kodėl. Galvojau kad didžiausios kančios todėl, jog vaiko atsisakė.

klausimas. Mano mergina jau antrą kartą darželyje iš svetimos spintelės paima saldainius. Pirmą kartą viena, galvojau, kad gal dėl to, kad ribojame saldumynus. Pakalbėjom, išaiškinom, kad negalima lįsti į svetimas spinteles ir imti svetimus daiktus. Šiandien su grupės draugu, labai jau jie susidraugavę, sutarė, kad eis vogti mergaitės kramtomos į jos spintelę (vaikai auklėtojai pasakė). Auklėtoja su vaikais stebėjo juos, kai grįžo iš lauko, tai jie padarė taip kaip ir buvo suplanavę. aiškinu, klausiu kodėl, o ji atsako, kad negalima ir daugiau nelįs. Klausiu ar jai trūksta namie saldainių ir kramtoškių, ji sako kad ne. Žodžiu, kokia tai galėtų būti priežastis? bendrai, su tuo grupės draugu, lauke vaikai eina su auklėtoja į vieną pusę, jie su savo bičiuliu bėga į priešingą...

Man atrodo ,kad smagiausia jog turi draugą ,tai ir daro bet ką, kad ir ne į temą.