globėjai plepa toliau

o jei dar bendramintį, kuris "pasirašo" bet kokiai durnystei:D - tai ir vyksta tūsas darželyje. Maniškė irgi turi tokį draugą- siamo dvynį, kai jie kartu, tai aplinka neegzistuodavo. Dabar abu jau septynmečiai, elgiasi adekvačiau. Susitupėję tokie, užaugę. Bandrauja žymiai delikačiau, be didesnių pasistumdymų. Atleidžia vienas kitam besąlygiškai- kadangi abu lyderiai, tai ir atleist yra dažniau už ką.
O dėl vagysčių- reikia pasistengti, kad nė vienas toks darbelis neliktų nepastebėtas. Saldainiai, mini žaisliukai, žaisliukų detalės, kuriuos lengva į kišenę įsidėti ir namo parsinešti. Teks padirbėti kruopščiau tuo klausimu. Nes laiku neužkirtus kelio, procesas gali tapti nevaldomu, ypač su mūsų vaikais, jei pradės tame reikale ieškoti emocijų.

Atlyginti skriaudą...būdus tegul bando pati sugalvoti, Jūs pakoreguokite. Nieks geriau nepadeda už viešą mamos ir pačios veikėjos gėdą...prieš tai pasistengti reiktų, kad vaikas suprastu, kaip negera neradus savo saldainių spintelėje

kaip tai pažįstama
jeigu yra draugas, vadinasi jo žodis šventas ir suaugusieji, jų draudimai nieko nereiškia. Netgi žinant, kaip viskas vyks toliau....
Jei rasi atsakymą - ką daryti - parašyk ir man. nes vakar, draugei pašvilpus mano vaikas išnyko iš namų. ieškojau kiemuose ir per draugus 3 val.
uo kitos savaitės jau lankys psichologą PPT. o vaikų psichoterapeuto apskriteis centre vis dar nėr.

Ne manęs klausi, bet įkišiu trigrašį. Tas pats su mažiuku. Sunkiai valdomas tokiose situacijose. Nuosekliai, kantriai nesinervinant kartojam tą patį. Rezultatai po truputį, bet stebimi.
Kartu aptarti, kur ir kiek galima pasišalinti iš vietos (mūsų atveju iš kiemo). Kaip ir ką apie tai informuoti (privalo pasakyti, kad dviratuku apvažiuos ratą, ar eis prie didelės balos "žvejoti" su karklo rykštėmis, ar prie kaimynų tvoros - kiemo bendrauti su kaimynų vaiku. Pasisakymo momentu aptariam, ar galima, jei negalimo, kodėl (per vėlu - vakaras, tuoj už kelių minučių išeiname, išvažiuojame, artėja lietus, lynoja ir t.t.), kokios neleidimo pasekmės - pikta ir liūdna, nusivylimas. Konstatuojame, kad liūdna, kad nusivylęs dėl to. Pažadu, kad jei galėčiau sulaikyčiau saulytę danguje ir jis galėtų dar mauti į pioevą, bet va - negaliu. paliūdim abu. taip neutralizuojam pykčiuką. Prieš išeidami į kiemą, aptariam (būtinai kartu siūlom ir svarstom bei susitariam), kas bus jei nesilaikysim sutartų taisyklių, t.y dings nepasakęs. Krutam į priekį, nors nenumatytų ar "nesuprastų" aplinkybių visada atsiranda . Su dičkiuku paprasčiau susitarti.

Susitarimo būtinumą argumentuoju taip, kad visi artimi vieni už kitus atsakingi. Tu gi žinai, kur aš būnu, kai tu esi darželyje, žinai, kad ateisiu, kada ateisiu. Gi kaip baisu būtų, jei mama neateitų vakare ir tu nežinotum, kur aš esu. Taip ir man neramu ir baisu, kai nežinau, kur tu dingsti. Mes abu turim žinoti, kur esame. Gi ir tau baisoka būtų grįžus ir kieme neradus mamos. Junta mano šešiametis. JAm labiau suprantama per jausmus, negu per logiką: bala gili, tu sušlapsi susirgsi, gatvė pavojinga, nes yra nedrausmingai važinėjančių ir t.t.Čia padėtų tik pasekmių patyrimas, bet gi proto ribose...geriau išmokti susitarti

Sūnute - buvom susitarę - kadangi trečiadienį iššvaistė daiktus, tai parėjusi iš mokyklos turėjo susirinkti išmėtytus ir palaukti manęs namuose. Turėjo tam reikalui 45 minutes. Na ir kas, kad susitarėme, jeigu tam kartui DRAUGĖ pakvietė? Kalbėti dabar - beviltiška. Kai praeis dideji pykčiai, kai atlėgs visa - galbūt. nes dabar elementariai šoka į akis.

Jos teisė į pyktį, tik va elgesys pykstant - atsikalbinėjimas tai būtų nepriimtinas. Ar buvot sutarę, kas laukia, jei nesusitvarkys ir išeis? Ar aptartos sąlygos, kurias įvykdžius ji gali su drauge bendrauti?
GAl būtų galima aiškinti, kad problema jūsų abiejų (nesugebėjot susitarti taip, kad abiems būtų iki galo priimtina) ir kartu tartis, kaip spręsite

ta 'draugė' praeitą savaitę buvo didiausia priešė, nes išvijo iš grupinio judraus žaidimo.

Sunute - kokiomis sąlygomis ir kiek galima aptarti su vaiku? Gairės, man regis aiškios - pareiti iš mokyklos namo, persirengti, pavalgyti, susirinkti išmėtytus daiktus. kas bus, jeigu nepareis namo? jeigu nepersirengs? nesusirinks daiktų? Ar tu manai, kad kiekvienas būsimas veiksmas turi būti aptariamas? vat tie rutininiai kasdieniniai veiksmai?

Namų taisyklėse užrašyta: nedingti niekur nepasisakius; neišjungti telefono ir atsiliepti į skambučius.

nenoriu tiesą sakant ginčytis.

bet vis tiek gerai kad lankys. Yra tekę ieškoti, bet trumpiau. Kol kas pavyksta sukontroliuoti tai, jog jei kur nors nori eiti nuo kiemo toliau- grįžta ir pasiklausia ir informuoja kur bus. Bausmė, nuėjus be žinios- kitą dieną į lauką neleidžiu.

O kaip su garių aiškumu Braškei?. Manau, kad turi būti aptariama viskas, kur nesiseka susitarti. Apmąstoma, kodėl? Priežastys viskam yra, deja, būna ir laabai sunkiai sprendžiamų ir daugiaplanių.

Braškei nebėra sunkumų skaitant? Gal tiesiog pats skaitymo procesas erzina, o dar žinant, kas ten parašyta.
Gal galima pagalvpti apie tai, kad atsiliepus telefonu būtų galima išgirsti kažką malonaus.

nėr, ką ginčytis
Mes su mažium aptarinėjam visus nesklandumus ir rutininiuose dalykuose. Tenka kartotis, bet va iki šiol parėjęs namo neprispaustas nepersirengia ir rankų nenusiplauna. Tuomet aš bandau mąstyti, gal taip jau tapo norma gauti suaugelių papildomo dėmesio. Pagalvojau ir dabar, vietoj to, kad koncentruočiausi į persirengimą ir tas įkyrėjusiais neplautas rankas pries įžengiant į namus buriu: kai nusiplausi rankas ir persirengsi, eism prie pianino ir paieškosim naujų garsiukkų ir dainelių. Kenčia vakarienės laikas, bet rankos nusiplaunamos ir rūbai pasikeičiami akimirksniu. Reik siaubingai įjungti fantaziją, kitaip nudurnėčiau

maniškis šoka į akis. aš ramiai kartoju ką jis turi padaryti. Tada jis piktai sako - gerai, dabar padarysiu, bet kitą kartą tai ne. Kitą kartą tas pats- padaro ir žada daugiau nesitvarkyti, nesusirinkti.
Kažkada buvo įsisiautėjęs ir aš užpyliau stiklinę vandens nat jo. Atėjo- sako man vanduo padėjo .
Papildyta:


iš tiesų tai reikia aptarinėti tuos rutininius dalykus. Ir tiek laiko, kiek reikia. Reikia jai leisti papsakoti kaip ji įsivaizduoja kas bus, kai ji to nepadarys, ir va tą jos supratimą aptarti.

dabar bus jau mėnesiui, nes tai trečias kartas, kai ieškau.
kadangi susitarimai nevykdomi, pasiimsiu pati iš mokyklos, kaip kad imdavau iš darželio. Pasėdės pas sargą, jei namo kelio neranda - per tvorą.

aha
Papildyta:

Ar ne persunku vaikui mėnesis. Juk tai begalybė, kam stengtis?