per tą laiką, kol mano mažius su manim , per tris mėnesius paaugo 3,5 cm. Ir priaugo 3 kg svorio. Pasitaisė plaukų ir nagų būklė. Iš šiaudų ir nežinia ko atsirado plaukai ir nagai.
Ir be neaiškios ligos, vis dėl to diagnozė nepasitvirtino- pagulėjom ligoninėje. Dabar manyčiau kad tai buvo kažkoks psichosomatinis sutrikimas, tiesiogiai susijęs su vaiko ankstesnėm patirtim.
Visa tai rodo, liudija, kad jam su mumis labai gerai.
Kaip pajudėjo į prikį mūsų pagalba Paramos centre? Niekaip. Iš viso niekaip. Aš ten buvau jau penkis kartus, vaikas nei karto. Kalbasi su manim kažkokias visiškas pievas- kažkaip visai nesinorėjo, bet išeities kitos kaip ir nebėra kaip pasisakyti tai panelytei kas gi aš esu. Pagalba kaip ir vaikui, o jos nustatinėja problemą


Iš savo pusės kaip ir viską padariau, teisingiau daugiau nei reiktų. Gerokai. Vaiką nuvedžiau pas psichiatrą, psichiatras nustatė esamus sutrikimus, nustatė diagnozę. Diagnozę net patikslinom. Specialiai, yra VRC švados ir rekomendacijos. Belieka dirbti. Žodžiu, padorus psichologas tiesiog apie tai svajoja, kad būtų taip. Ir ką jūs manot. Ir prasidėjo, kadangi sakiau jog dar reiks eiti į PPT. Tai dabar nieko nesakysim- pirma tegu pasako jie, jūs ateisit ir pati papsakosit. Atėjau- papsakojau. Gerai. Paskui dar tris kartus ėjau ir pasakojau. Ir šiandien atėjau pasakoti, galvojau jau žviegsiu iš nevilties. Jos pasirodo problemą nustatyti nori

Tai jei jos nežino ką joms daryti- tai šūdo malti nėra jokio reikalo, taip tegu ir sako- supratimo neturim. Dabar žiūri jos į tą mano dvigubą pilietybę- ir bando kažką man paaiškinti- o pas mus Lietuvoje, tai...jaučiuosi kaip dviejų anekdotų personažas- ....o aš tai petras, šiku.
ir....beviltiška, aš ir klozetą iš namų atvilkau, o popieriaus mano šiknai vistiek nepritaikė.
IR galiu pasakoti kaip noriu, kad aš čia gimiau, užaugau, gyvenau ir gyvenu...pietuose kiti įpročiai ir tiek
