globėjai plepa toliau

per tą laiką, kol mano mažius su manim , per tris mėnesius paaugo 3,5 cm. Ir priaugo 3 kg svorio. Pasitaisė plaukų ir nagų būklė. Iš šiaudų ir nežinia ko atsirado plaukai ir nagai.
Ir be neaiškios ligos, vis dėl to diagnozė nepasitvirtino- pagulėjom ligoninėje. Dabar manyčiau kad tai buvo kažkoks psichosomatinis sutrikimas, tiesiogiai susijęs su vaiko ankstesnėm patirtim.
Visa tai rodo, liudija, kad jam su mumis labai gerai.
Kaip pajudėjo į prikį mūsų pagalba Paramos centre? Niekaip. Iš viso niekaip. Aš ten buvau jau penkis kartus, vaikas nei karto. Kalbasi su manim kažkokias visiškas pievas- kažkaip visai nesinorėjo, bet išeities kitos kaip ir nebėra kaip pasisakyti tai panelytei kas gi aš esu. Pagalba kaip ir vaikui, o jos nustatinėja problemą pagal žvaigždžių išsidėstymą danguje
Iš savo pusės kaip ir viską padariau, teisingiau daugiau nei reiktų. Gerokai. Vaiką nuvedžiau pas psichiatrą, psichiatras nustatė esamus sutrikimus, nustatė diagnozę. Diagnozę net patikslinom. Specialiai, yra VRC švados ir rekomendacijos. Belieka dirbti. Žodžiu, padorus psichologas tiesiog apie tai svajoja, kad būtų taip. Ir ką jūs manot. Ir prasidėjo, kadangi sakiau jog dar reiks eiti į PPT. Tai dabar nieko nesakysim- pirma tegu pasako jie, jūs ateisit ir pati papsakosit. Atėjau- papsakojau. Gerai. Paskui dar tris kartus ėjau ir pasakojau. Ir šiandien atėjau pasakoti, galvojau jau žviegsiu iš nevilties. Jos pasirodo problemą nustatyti nori man atrodo jog aš joms tų problemų tuoj parūpinsiu.
Tai jei jos nežino ką joms daryti- tai šūdo malti nėra jokio reikalo, taip tegu ir sako- supratimo neturim. Dabar žiūri jos į tą mano dvigubą pilietybę- ir bando kažką man paaiškinti- o pas mus Lietuvoje, tai...jaučiuosi kaip dviejų anekdotų personažas- ....o aš tai petras, šiku.
ir....beviltiška, aš ir klozetą iš namų atvilkau, o popieriaus mano šiknai vistiek nepritaikė.
IR galiu pasakoti kaip noriu, kad aš čia gimiau, užaugau, gyvenau ir gyvenu...pietuose kiti įpročiai ir tiek . Bet ne kitų įpročių aiškintis aš ten atėjau, ir mano vaikas iš paprastų lietuviškų globos namų. Bet per visą nemokamą laiką matyt toliau mes ir nepajudėsim. Ir neiti kaip ir negaliu pati gi VTAT motyvacinį raštą rašiau ir tarpininkavimo prašiau. Man į VTAT ir iš VTAT/o dar daug visko reiks, tai kažkaip kitaip ir neišeina, kaip tik eiti ir nesąmonių klausyti.

sakyčiau tiesiai šviesiai ir lai žinosi... lai perduoda kitam kolegai...

Aš vaikų psichologiją studinau.Rimtai.Dėl savęs,dėl to,kad bais įdomu.Gi visas mano gyvenimėlis su vaikais.Tskant,patirtį teorija pagrįst.Bet tokiu vadinamu SNŠB.Buvau Riomery seminare ta tema,nugis nėra taip,kad pirštą ties smilkiniu sukiotų-ir užskaito kažkiek,ir kreditų duod.Tik kad nereikia man...
Ėjo maniškis pas psichologę.Tai ji jo tris kartus klausė,ar žmona psichologė Reiškia,atpažįsta?O kai nuvedu vaikus ir vėjus paisto Gi mylima institucija gvoltu verčia visus vedžiot
Ai,atsibodo man ta institucijos tema,reikia laimėt Vikingą,įsivaikint ir lai pabučiuoja
Teoretikai blyn

p.s. braškė kasmet paauga po 8-9 cm. Pirmąjį pusmetį paaugo 1 cm ir priaugo 1,5 kg. o svoris dabar nuo parsivežtinio skiriasi 5,5 kg. per beveik tris metus. badauja vaikas ir ne kitaip.

pas psichologę vedžiau du kartus (tame tarpu ir testus darė), pati irgi ėjau dėl vaiko. nu nežinau, gal čia aš negurdra, bet man jos patiko.

Tai aš ruošiuos labai motyvuotai p.Ž Arlauskaitei ir surašyti visus klausimus. Tegu atsako raštu. Kad ten įstaiga, kur nesuprasi ką daro aš girdėjau. Ne girdėjau, o tiesiog žinau, kad daugelio jų vedamų seminarų ir lektorių atsisakė ne vieni globos namai. Ne vieni tiesiog paprašė išvažiuoti, ir daugiau neatvažiuoti. Tai kai aš tokių pasakojimų klausydavausi, tai galvodavau ir taip ir taip...o dabar žinau ir kodėl jas išprašė ir iš ten ir iš ten.

Prisiminiau iš patirties. Psichiatro diagnozė psicholgui gali sakyti daug, bet darbui būti netinkama. t.y., diagnozė - depresija su nerimo sutrikimais ir dar kažkas iš to spektro, o kiek susidūriau asmeniškai su tuo žmogumi - viskas, aPIE Ką kalbėjome grupėje ir šiaip bendraujant už grupės ribų - smurtas. daug smurto aplinkoje. Įvairiarūšio.... tam kartui padėjo vaistai (gulėjo ir ligoninėje), o po to ilgi psichoterapijos metai.

tai man irgi labai tiko ir patiko mūsų poliklinikos psichologė, man labai tinka ir patinka PPT specialistai. Labai patinka VRC dirbantys specialistai, bet Paramos vaikams centro "specialistė", kuri prie to dar ir nepaprastai geros nuomonės apie save...
Aš jau sakau aš jau trečią kartą kartoju tą patį. Neturiu daugiau ką pasakyti, nei apie vaiką, nei apie jo problemas. Tai ji manęs klausia o tai kokia buvo mano vaikystė, ir ar mano mam neturėjo gimdymo traumų. Tai aš šiandien jau jai sakiau atvirai, kad aš labai abejoju ar ji mane girdi. Aš sakau, kad mano vaikas globotinis, kad jį turiu 3 mėnesius, kad JAM, VAIKUI yra sunku tas tas ir tas. Kad išvados aiškiai sako tą ir tą. Jog aš sau asmeniškai asmeninės terapijos į ją nesikreipė, kad aš neturiu jokių problemų su vaiku- vaikas turi daug problemų su aplinka. Visos išvados kaukte kaukiančios, kad problemos su aplinka. Dar daugiau- nė viena problema su manim nesusijus. Žiūri kaip avinas į naujus vartus- dura šita, ir viskas. Sako jūs taip profesionaliai sakote.

Aga,manęs irgi klausė,ar mano vaikystė sunki buvo,nes:"toks vaikas negali turėti problemų,problemų turi tik tėvai" citatos pabaiga

mano vaiko problemos yra aiškios. Dėl to aiškumo ir pagalba skirta nemokama, bet ji matyt dabar bando atrasti gilumines priežastis bando atrasti kodėl įtėvių šeimoje vaikas jautėsi taip kaip jautėsi, nutiko tas kas nutiko, tai ir klausinėja sau apie mano mamos gimdymo traumas, ir apie mano vaikystę. Dub dubom, žodžiu.
Bet va tokios psichologės ir yra mūsų mokslo reformos, aukštųjų mokyklų reformų graudžios pasekmės. Va tai yra tie, kurie sugebėjo už mokslą susimokėti, diplomus gavo, o žinių, ir jau labiau įgūdžių joms pritaikyti- ne.

O su manim pipiriukės psichiatrė iš VRC pašnekėjo pusę valandos, kokios problemos, toliau penkis kartus kažką dirbo su vaiku. Ką konkrečiai- nežinau, nes kortelėje apie seansą porą sakinių ir viskas. man nieko nesako, nepasakoja, papildomų klausimų nekelia. Vaikas sakė, kad ji ten spalvina spalvinimo knygeles. Ai, teta dar paklausė, ar ką nors lanko, ar turi gyvūnų, ar myli mus... O dabar padarė pertrauka, iki kada- nė nepasakė... Kažkaip labai nerimta man. Žymiai daugiau pagalbos sulaukiau iš geros draugės logopedės, kuri papasakojo apie įžaidimus ir roles, norint įsigauti į vaiko pasaulį

labai rimta. Tau kas parašyta ir neparodys. Psichiatrijoj yra naudojamos dvi kortelės.
Papildyta:


yra VRC išvados ir rekomendacijos. Psichologui. stacionaro psichologas rašė ambulatoriniam. Psichiatro išvadų, tiek jau tos- jei asilas gali neskaityti, bet...psichiatras niekada nerašo savo išvadų vienas ir šiaip. Dalį jų surašo psichologas. Kitaip būti neturėtų.
O depresija su nerimo sutrikimais psichologui yra daugiau nei aiški, ir kaip su ja dirbti juo labiau jos žino. Iš kur tu ir ištraukei, kad jis nežino?
Pagrindinė priežasti su kuria dirbo psiochologas irgi buvo depresija ir nerimo sutrikimai. Ir jis kalbėjo apie jo manymu psiežastis kas tą nerimą kelia. Normalu. Psichiatras nei esant lengvai depresijai, nei vidutinio sunkumo jokios korekcijos ir nedaro. Tai psichologų ir psichoterapeutų darbas. Psichiatras išrašo tokiu atveju vaistukus, arba ne. viskas. Toliau stebi(jei pas jį lankosi) eigą.

[quote=alfija,2012 02 06, 20:49]
labai rimta. Tau kas parašyta ir neparodys. Psichiatrijoj yra naudojamos dvi kortelės.
Papildyta:
Na, jei rimtai dirba, tai šaunu. Tiesiog niekada nesu susidūrusi su psichiatrais ir toks kontakto nepalaikymas berods bus sukuręs nerimtumo iliuziją. O iš ko sprendi, kad rimtai dirba?