globėjai plepa toliau

#277
QUOTE(alfija @ 2012 03 06, 09:31)
Dėl tarakono kuris gal būt šiukšlėse yra. Tai čia ne stesas. Čia tiesiog baimė, bjaurėjimasis tų dalykų kurie nemalonūs. Ji kartoja modeliuoja brolienės matytą ir girdėtą elgesį pridėdama kiek savęs.
Ji tvirtai žino, kad jos žviegimas yra tau baisus. Galiu klįsti, bet man taip atrodo kad jis tave ir neramina, ir labai erzina, ir dar kažko yra. Ji tai ir naudoja.
Čia tokie mano pamąstymai ir pačios, ir ką sako tie specialistai pas kuriuos mažius vaikšto. Kaip jie visa tai aiškina. Viskas bendrai.
  Ir jie man sako, kad vaikui galima sakyti labai ramiai , jog jei yra negerai- tai jis gali eiti ten, kur gerai. Dar nebandžiau.
 

Dėl tarakono- man atrodo ašaros čia ne tiek iš baimės (neneigiu ir baimės), kiek dėl nuginklavimo- ne ji tą kovą laimėjo. Jei sakys, kad tarakonų bijo, gal mama nebežais to žaidimo- kokia bjauri mama mylinčiai dukrelei daryti tai ko ji bijo? Ji tik to ir siekia- nuginkluoti mamą.
Dėl sakymo, kad gali eiti, kur nori... Turiu šiek tiek patirties, nors ne visai tiesiogiai.
Kaimynė savo nevaldomam vaikui parodė pradžioj žmones prie konteinerio- reali pamoka, nepadeda. Tuomet - šiukšlyno vaizdus internete, kaip žmonės ten gyvena. Na, jis gi netoks, jam tai negręsia- nepaveikė. Tuomet įsisodino į mašiną- veža. Užteko užvesti variklį- vaikas iš baimės persimanė, bet ir padėjo- kaip ranka nuėmė, nes tėvai nuo pasakojimų ėmėsi realių žingsnių. Iš vieno pusės - žiauru, trauma, bet kad niekas iki tol nepadėjo.
Kitos kaimynės brolis nevaldomą keturiolikinį vežė į mišką. Išlaipino. Pavažiavo dešimt minučių, pagailo, grįžo. Ieško- neranda. Kvailelis sugebėjo pasiklysti. Grįžo po pusantros paros, koks- komentarų nereikia, parą išmiegojo. Komentarai po to- tėti, mama, klausysiu, elgsiuosi pagal taisykles, tik nevežkit...
Kažkaip nežinau, ar tokiems dalykams pritarti ir kaip jie atsilieps paskui. Trumpalaikiai rezultatai matomi, situacijos praėjus kiek laiko tose šeimose tikrai pasikeitė į gerą. Tik tiek
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo jurgaite: 06 kovo 2012 - 09:10
#278
QUOTE(jurgaite @ 2012 03 06, 10:03)
Dėl tarakono- man atrodo ašaros čia ne tiek iš baimės (neneigiu ir baimės), kiek dėl nuginklavimo- ne ji tą kovą laimėjo. Jei sakys, kad tarakonų bijo, gal mama nebežais to žaidimo- kokia bjauri mama mylinčiai dukrelei daryti tai ko ji bijo? Ji tik to ir siekia- nuginkluoti mamą.



tai tų tarakonų ji gal ir bijo- jie šlykštūs, bet ne fobijos lygyje. Tai Braškė dabar yra tą mamą nuginklavus visasi punktais. Praktiškai. Mamai reik keisti bendravimo modelį. Mamai reikėtų daugiau kažko tiesiog negalėti. Ir mažiau galvoti jog Braškei kažkas atsitiks. Tiek daug- neatsitiks. Jo Braškės žodis bijau- mamą paralyžuoja. Bijai tai bijai - ką dabar. Nepasilieka ba mamos. Nesąmonė. Mamą paguldys ligoninėn ir ką? Braškę paguldys- ir ką? Čia yra manipuliacija ir kontrolė ir tiek. Reik mamai imti didesnį emocinį atstumą nuo jos.
Atsakyti
#279
Alfija - aš aiškiai suvokiu kad ji tarakonų baimę perėmė iš brolienės. ir kad tai ne fobija (nugis nealpsta kaip brolienė, vaistų nereikia).
Tiesiog vakare išsprūdo, guldant į lovą vietoj /ramių sapnelių, ramių bluselių (tarakonėlių)/ ir vaikas paspringo ašaromis. žiūrėjo multikus, o ten bloke buvo "ogis ir tarakonai" ir vaikas jungia multikus lauk. Bet pažadėjau, kad jeigu ji draugaus su šiukšlėmis, tai šiukšlės draugaus su ja kuprinėje.
Žaislai vis dar šiukšlių maiše - leisiu pasiimti tik sekmadienį, jei vėl galėsiu pasitikėti vaiku.
Jurgaite - aš manau, kad mūsų vaikai ir taip nesijaučia saugūs g.gif buvo aikštėje užsiožiavus "kur norėsiu ten ir lakstysiu, nepalauksiu". na ir nepalauk, ji tris šuolius į priekį, aš posūkį už palapinės. Dūdų orkestras nublanko. po to aikštėje bijojosi ranką paleisti .... ir tie klausinėjimai praeitais metais "o jeigu kraustysimės, pasiimsim katytę?" "o jei katytė blogai elgsis - neišmesim:? klausimas - iš principo - apie save.
Atsakyti
#280
QUOTE(alfija @ 2012 03 06, 10:14)
tai tų tarakonų ji gal ir bijo- jie šlykštūs, bet ne fobijos lygyje. Tai Braškė dabar yra tą mamą nuginklavus visasi punktais. Praktiškai. Mamai reik keisti bendravimo modelį.  Mamai reikėtų daugiau kažko tiesiog negalėti. Ir mažiau galvoti jog Braškei kažkas atsitiks. Tiek daug- neatsitiks. Jo Braškės žodis bijau- mamą paralyžuoja. Bijai tai bijai - ką dabar. Nepasilieka ba mamos. Nesąmonė. Mamą paguldys ligoninėn ir ką? Braškę paguldys- ir ką? Čia yra manipuliacija ir kontrolė ir tiek. Reik mamai imti didesnį emocinį atstumą nuo jos.

Galima gi tarakonus paišnaudoti, jei jie tokie svarbūs- mamos klyksmas iš vaiko kambario - aaa. ei, už lovos, ten kur šiukšles brangioji Braške meti, tarakonai jau ruošiasi sau namus įsikurti. O kai jų prisiveis, į lovą sulips. Jau mačiau žvalgą atsiuntę buvo, ką tik pro kojas prabėgo... Greit susitvarkyk, kol nespėjo.
O tarakonus pažįstam visi - šiukšles begalo mėgsta. jei kampuose ar stalčiuose bus šiukšlių, tiiikrai lizdus susuks, ir ateis Braškei padėkoti už namučius.
Kur kitur kampe šiukšlių pamatei, spektaklį pakartoji. Į vaiko reakcijas dėmesio nekreipi. Svarbu tvarkosi ir nemeta šiukšlių į kampus
Atsakyti
#281
QUOTE(Karusia @ 2012 03 06, 10:27)
Alfija - aš aiškiai suvokiu kad ji tarakonų baimę perėmė iš brolienės. ir kad tai ne fobija (nugis nealpsta kaip brolienė, vaistų nereikia).
Tiesiog vakare išsprūdo, guldant į lovą vietoj /ramių sapnelių, ramių bluselių (tarakonėlių)/ ir vaikas paspringo ašaromis. žiūrėjo multikus, o ten bloke buvo "ogis ir tarakonai" ir vaikas jungia multikus lauk. Bet pažadėjau, kad jeigu ji draugaus su šiukšlėmis, tai šiukšlės draugaus su ja kuprinėje.
Žaislai vis dar šiukšlių maiše - leisiu pasiimti tik sekmadienį, jei vėl galėsiu pasitikėti vaiku.
Jurgaite - aš manau, kad mūsų vaikai ir taip nesijaučia saugūs g.gif buvo aikštėje užsiožiavus "kur  norėsiu ten ir lakstysiu, nepalauksiu". na ir nepalauk, ji tris šuolius į priekį, aš posūkį už palapinės.  Dūdų orkestras nublanko. po to aikštėje bijojosi ranką paleisti .... ir tie klausinėjimai praeitais metais "o jeigu kraustysimės, pasiimsim katytę?" "o jei katytė blogai elgsis - neišmesim:? klausimas - iš principo - apie save.


na ir gerai. Išsigando. Leisk tu jai tą jos baimę ir išgyventi. Ko tu ten kišiesi. Ji priėmė sprendimą eiti kur nori. Valio. Ji išsigando irgi gerai. Laikėsi už rankos dar geriau. Bet tai yra jos asmeniniai potyriai- ne tavo. Greičiausia tai ji tą vertina visai ne taip kaip tu. Daug vaikų nesijaučia kažkur saugiau. Aikštėje, parade, šventėje. Globos namuose nebuvę nė karto. Bet su baimėm kovot reikia o ne jas taip labai gerbti. Karusia, tau jos baimės ir žviegimai turi prarasti bet kokią prasmę. Ji turi tai pajusti jog tai tokia beprasmybė, kad visiška. Ir viskas.


O šiaip tai startavau vėl. Nunešiau pareiškimą dar vienam vaikui- nuo gimimo iki trejų metų. Žiūrėsim smile.gif .
Atsakyti
#282
QUOTE(Karusia @ 2012 03 06, 10:27)
Alfija - aš aiškiai suvokiu kad ji tarakonų baimę perėmė iš brolienės. ir kad tai ne fobija (nugis nealpsta kaip brolienė, vaistų nereikia).
Tiesiog vakare išsprūdo, guldant į lovą vietoj /ramių sapnelių, ramių bluselių (tarakonėlių)/ ir vaikas paspringo ašaromis. žiūrėjo multikus, o ten bloke buvo "ogis ir tarakonai" ir vaikas jungia multikus lauk. Bet pažadėjau, kad jeigu ji draugaus su šiukšlėmis, tai šiukšlės draugaus su ja kuprinėje.
Žaislai vis dar šiukšlių maiše - leisiu pasiimti tik sekmadienį, jei vėl galėsiu pasitikėti vaiku.
Jurgaite - aš manau, kad mūsų vaikai ir taip nesijaučia saugūs g.gif buvo aikštėje užsiožiavus "kur  norėsiu ten ir lakstysiu, nepalauksiu". na ir nepalauk, ji tris šuolius į priekį, aš posūkį už palapinės.  Dūdų orkestras nublanko. po to aikštėje bijojosi ranką paleisti .... ir tie klausinėjimai praeitais metais "o jeigu kraustysimės, pasiimsim katytę?" "o jei katytė blogai elgsis - neišmesim:? klausimas - iš principo - apie save.

Karusia, maniškė ketverių irgi lakstydavo dar neatsigręždama. Pamatė žaidimų aikštelę- pirmyn, niekas nerūpėjo. Pasislėpėm su vyru už tvoros. Stebim. Praėjo pora minučių- bėga ieškoti. Pagal ją - turėtumėm būti ten, kur mus paliko- siurpizas- nėra. Išsigando, pasimetė- staigiai išlindom. Kur buvot? ten, kur norėjom, kaip ir tu, kur norėjai nubėgai. O ką, tau galima, mums ne?Pamoka - tu mergyte, jau didelė, kad suvoktum, jog einam visi kartu, o ne atskirai. Jei kažko norim, šnekamės, o ne sugalvojom- darom.
Vieno karto nepakako, pakartojom pamoką porą kartų parduotuvėje, kur dirgikliai stipresni. Užteko, dabar nė rankos nereikia, jei nubėga dešimt metrų į priekį, esam ramūs, kad tikrai mus mato.
Taip, nesaugummo jausmas tikrai buvo, gal retkarčiais recidyvai iššlenda. Bet jei paprasti dirgikliai neveikia, tai ką daryti? Įsijungė kelis kartus stiprus SOS mygtukas tuo pačiu su pamoka- suveikė. Nežinau tikrai, ar tai gerai ar ne. Bet bent jau nebėgioja bet kur
Dėl vežimo į mišką, šiukšlyną, ten naminukai mamytukai buvo vežami, mūsų vaikams tikrai nežinau kaip suveiks. Saviškei nedaryčiau.

Papildyta:
QUOTE(alfija @ 2012 03 06, 10:48)
O šiaip tai startavau vėl. Nunešiau pareiškimą dar vienam vaikui- nuo gimimo iki trejų metų. Žiūrėsim smile.gif .

Super, sėkmės














Atsakyti
#283
Kreipiuosi vėl su klausimu blush2.gif

Pas mus bėda su sisiojimu. Iki pietų- viskas tvarkoje, naktį taip pat viskas gerai, bet po pietų, mano mažoji , nejaučia, kada nori sisioti. Jau kai pasako , mama, noriu sysiu, bėgam i tuoletą, bet jau buna kelnytėse, keli lašai ar net pusė porcijos., o kartais absoliučiai visa porcija Iš darželio taip pat ,beveik kasdieną, pareina su šlapia dovanėle ( keliais komplektais). Buvom pas gydytojus, šlapimas tvarkoje, kraujas tvarkoje, inkstų būklė puiki. Fiziologinės problemos kaip ir neranda. Ar esat susidūrusios su tokia problemėle? Ir šnekėjom su maže ir pykomės, jokia motyvacija nepadeda. Ar čia išaugs su amžiumi ar čia ieškoti kitų galų?
Atsakyti
#284
QUOTE(alfija @ 2012 03 06, 11:48)
O šiaip tai startavau vėl. Nunešiau pareiškimą dar vienam vaikui- nuo gimimo iki trejų metų. Žiūrėsim smile.gif .

Laikysiu suspaudus kumščius smile.gif, kad viskas būtų gerai smile.gif . O šiaip tai toks rožinis pavydas ima. Kutena ir man širdelę tokia mintis, bet mažiuką dar reikia praauginti, o tada pažiūrėsim.
Atsakyti
#285
QUOTE(arna @ 2012 03 06, 11:48)
Laikysiu suspaudus kumščius  smile.gif, kad viskas būtų gerai  smile.gif . O šiaip tai toks rožinis pavydas ima. Kutena ir man širdelę tokia mintis, bet mažiuką dar reikia praauginti, o tada pažiūrėsim.


aš irgi pati sau pavydžiu. Viskas bus gerai. Vasaris- kovas yra mano mėnesiai. Rimtai. Vaikų klausimu. Ir manau labai sėkmingi. IR turėsiu tris arba keturis. O po to tai jau liks tik pavydėti, kas ko beturės biggrin.gif
Atsakyti
#286
QUOTE(alfija @ 2012 03 06, 08:31)
Čia tokie mano pamąstymai ir pačios, ir ką sako tie specialistai pas kuriuos mažius vaikšto. Kaip jie visa tai aiškina. Viskas bendrai.
  Ir jie man sako, kad vaikui galima sakyti labai ramiai , jog jei yra negerai- tai jis gali eiti ten, kur gerai. Dar nebandžiau.
Vyšnia beveik po metų bandė pakartot isterijas su pamokom,nes atėjo iš freebių vokiški plakatai ir pratybos,tai labiau norėjosi žaist,o ne mokytis.Pasėdėjo,paūbavo-niekam neįdomu,niekas net nepyksta.Tik po kokių 10 min.paprašiau tyliau,nes skaičiau knygą.Pasakiau,kad trukdo susikaupt.Ant rytojaus šnekam apie mokslus,kaip ji turėtų džiaugtis,kad jai sekasi,kad tokia pažanga,kaip aš ja didžiuojuosi.O ji ir sako:ne visad gerai elgiuosi,buvo du kartai...nežinau,kas man užėjo...
http://www.bmu.de/be...ontent/4159.php
Va ir jums įdedu nuorodą,gal norėsit vaikus pradžiugint (ko aš viena turiu pergyvent dėl perteklinės makulatūros namie bigsmile.gif )
Alfija,sveikinimai priėmus teisingą sprendimą 4u.gif
Kažkaip tikiu,kad Duksis reaguos teisingai,o va Mažius?Ką jis galvoja apie tai?Jam gi daug dėmesio reikia,o čia bus mažiukas,ar net keli.Suprantu tavo norą išeit į dekretą.Gerumas yra būti su vaikais.Be baimės,be įtampos,kad kol tu darbe gali kažkas nutikti,gali tavęs reikėti...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Germinė: 06 kovo 2012 - 12:17
#287
Germine, ir mažius reaguos gerai. Jis tai žinojo visada, kad paimtas bus ne jis vienas. Kai dar tik jį lankiau apie tai su juo jau buvo kalba, ir jis man patarinėjo ką gi iš jogrupės ar jo vaiknamio galėtumėm ir paimti smile.gif .
O toliau tai mažiui teks susiaurėti dėmesio prasme, kartu mokytis rūpintis ir padėti, užjausti, girdėti, suprasti. Daug dalykų, kurie yra būtini šeimoje, ir be ko šeimos ir nebūna. Šiandien pas mus psichoterapeuto diena- irgi grįžo iš mokyklos, ir jei aš greitai pavalgysiu ar galėsiu į lauką. Sakau, tai kad mokykloje turėjai su arbata ką valgyti. Pamiršau. aš jam sakau - ir tu manai, kad aš tavim tikiu. Sako nu gerai- buvo neskanu. Neskanu tai neskanu- pavalgė sriubos ir tiek. Su sriuba suvalgė tuos pyragėlius su vištiena.
Pati labai stebiuosi, kad visi riksmai baigėsi- išskyrus pamokų ruošimą. Čia vis dar kariaujam.Nesakau kad nebus, manau bus. Bet kažko esmingai naujo jis iškirsti nepajėgus.
Dėl dekreto. Jei lėliukas tai taip, o šiaip tai galų gale pasiduodu tam kvietimui ir išeisiu į privačią kliniką. Darbo laikas trumpesnis, grafikas kitoks, arčiau namų. Alga kiek didesnė. Neesmingai.
Atsakyti
#288
O ką man su naktine žvejyba daryt?Įtariu,kad be gilaus miego yra ir kažkokių psichologinių problemų.Nes atsibunda,guli išpūtęs akis ir varo.O jei pampersas naktį pripildytas pilnutinai-per kraštus,ant patalynės,pagalvių.Vaikas gi nemažas,tai ir kvapas pakankamai sodrus.Ko pasiekėm per metus-pasisako jei kiaurai-nebekiša į patalynės dėžę norėdamas paslėpt.Išsiaiškinom,kad pykstu ne už sysiojimą,o už kvapą namie,už patalų gadinimą.Bet jei nepriminsi vakare,kad nusiprausus dar reikia užsukt į tualetą ir užsidėt pampersą,tai taip ir atsiguls doh.gif O tada jo problema pataps manąja-nepernešu šlapimo dvoko-iškart migrė,nors šiaip galvos neskauda ax.gif
Atsakyti