Kaip priimti sprendimą dėl aborto?

Echmeja, o kiek tamstai metu?


Autore, aprasysiu panasia situacija:
mergina pastojo po vienadienio romaniuko nuo vedusio vyro. Tiesa, ji tuomet buvo vyresne 21m. Tetis mires vaikystene, mama buvo ka tik mirus nuo vezio. Liko jai visos susikaupusios skolos, jaunesnis brolis (tuomet 17m). Mokslu nelabai pasiekus (baige profesine mokykla, vireja). Vyriskis aisku uz aborta. Ji blaskesi. Turejo mociute, kuri aisku be galo ja mylejo, bet buvo tokia, kaip cia issireiskus, smarki Ir zodynu, ir veiksmais galetu pakonkuruoti su daugeliu
na tai ka, ji vis tiek nusprende gimdyti. Vyras aisku parbego pas zmona. Zmona suzinojo, atlekus ta mergina tase. Mociute ant jos visalaike reke.
na ir ka, gime vaikas. Dabar jam 6m. mociute, vaiko prosenele, labai ji myli, padeda visuomet. Mergina dirba. Vaikas nesioja mamos pavarde, nes tevas pareiske, kad cia ne jo. Vyko visos tos nesamones su DNR tyrimais. Galiausiai mama prisiteise alimentus.
Dabar ji dirbanti mama, turinti nuostabiausia vaika pasaulyje. Aisku pradzia be galo sunki buvo.

As nesakau, nei uz, nei pries aborta. pati turi nuspresti. bet vis tik siulyciau pasakyti mociutei. Aisku jai ko gero reikes laiko susivokti, "nuleisti gara".

As tai, priemusi sprendima uz aborta, labai bijociau to- o kas jei daugiau nebegalesiu tureti vaiku?

geriau jau abotas nei vaikas i vaiku namus,

na del sito tai pritariu

Siaubas
Kaip drįstate teisti šitaip žmogų ir dar dalinti tokius "patarimus"? Jūs ką, jos gyvenimą gyvenate, viską žinote? Iš kur tokių beviltiškų atsiranda

O autorei galiu pasakyti tik tiek, kad abortas šiuo atveju gal ir atrodo patraukli išeitis, bet jis paveiktų Tavo gyvenimą labiau, nei manai. Tokių dalykų moteris nepamiršta visą gyvenimą, jaučia kaltę...
Suprantu, kad norisi su kažkuom pasikalbėti ir pasitarti, bet manau, kad tu jau pati žinai atsakymą į savo klausimą...

Echmėja, labai jau kategoriska ir smerkianti esate

As kai perskaiciau pirma autores zinute tai pirma mintis buvo parasyti kad cia viena is to retu situaciju kai abortas geriausia iseitis. Bet kai perskaiciau sekancias jos zinutes supratau kad ji yra gan brandi asmenybe ir situacija nera jau tokia bloga. Taigi manau kad aborto gailetumetes visa gyvenima... Net tos kurios 100% uztikrintos kad vaiko nenori buna kad gailisi..
O auginant vaika tikrai nebus lengva, didziulis vargas lauktu, bet to pasekoje turetumete vaikuti, kuriam butumete brangiausia pasaulyje.
Kaip sakant abu variantai labai sunkus, ir sunku patarti kuri pasirinkti.

sveika maza vaika su sutvarkytais dokumentais iskart paims ivaikinimui kokia nors seima.
taip kad cia ne blogiausias variantas. su salyga, kad yra tvirtas pasisprendimas leisti vaika ivaikinti. vaiku namuose auga tie, kurie turi sveikatos bedu arba su nesutvarkytais dokumentais (jei bent karta per metus vaikas aplankomas, jis laikomas "lankomu" ir i galimu ivaikinti vaiku sarasa netraukiamas), arba jau geeerai ugtelejes.
cia siaip, tarp kitko...

dar norėjau parašyti, aš kartais taip pavydžiai pažiūriu į jaunas mamas. Kai joms būna kokį 30, vaikai jau kokie 10mečiai. Savarankiški. Daryk karjerą, keliauk, mokykis. Vaikai jau išvargti. Nors suprantu, kad 18metei tas mažas vaikutis neatrodė taip viskas "fainai".

Sutinku visiškai. Tas vaikas padarytų kokią bevaikę šeimą labai laiminga.
Tačiau, mano nuomone, tik labai reta moteris (nekalbu apie alkoholikes ar narkomanes) pajėgia atsisakyti savo vaiko jam gimus. Per tuos 9 mėn. laukimo vaikas pasidaro labai brangus...

plius dar yra 3 men po vaiko gimimo, nes mazesnio nei 3 men negalima ivaikinti pagal istatyma.
zinau seima, kuri isivaikino palikta maziuka. dabar jau didelis. labai grazi ir laiminga seima. todel visada buvau uz tai, kad geriau gimdyt, o jei jau visai nesinori - atiduot tiems, kas augins su meile, nei aborta daryt. bet cia tik mano nuomone, kiekviena moteris turi spresti taip, kaip jai atrodo geriausiai r teisingiausia.
bet taip - ypac retai buna, kad isnesiojusi ir pagimdziusi atiduotu.

Ohohoho... Kiek čia prirašėt. Šiek tiek apšviesiu situaciją, kad nereikėtų be reikalo dalinti superinių patarimų ir rašyti savo išmąstymų spėliojant apie situaciją(special for Echmeja(nors, aišku, ačiū ir už tokią nuomonę)).
Jam 22m. ne už kalnų. Tai mano pirmoji meilė, draugavome 3 metus, skaudžiai išsiskyrėme ir nebendravome. Tada susitikome ir jausmai sukilo, tiksliau gal šilti prisiminimai. Po nakties neliko jokių abejonių buvusių iki šiol - nereikia man jo. Nepavadinčiau to kurvavojimu, ypač, kai jis mano vienintelis vyras ir aš esu pilnametė, tačiau kiekvienas sprendžia pagal savo sugedimo lygį... Nors šiandien aš tai įvardinu kaip klaidą, žinoma...

Tas sakinys apie mylimą mergaitę nuskambėjo tada, kai pasakiau, jog laukiuosi jo vaiko. Iš šito vaikino aš visiškai nieko nesitikiu, jis neprisiims jokios atsakomybės.

Kas apie jo tėvus: šeimoje 6 vaikai, gyvena jie vargingai, o kas liečia moralinę pusę - atsiprašau už išsireiškimą, bet tokių idiotų dar nesu mačiusi. Galit sakyt, kad aš dar nieko nesuprantu, kad jie suaugę žmonės ir t.t., bet čia jau kita ilga ir bjauri istorija. Esmė tame, kad bijočiau savo kūdikėlį palikti su tokiais "seneliais" ir jie yra būtent tokie tėvai, kokia motina niekada nenorėčiau būti(mano motina savaip ne aukselis, o šitie savaip sadomazo). Už šitą komentarą apie "uošvius" atsakau 100 procentų.

Pasidaryt abortą, kol jam dar širdelė neplaka, dar dar sugebėčiau, bet atiduoti pagimdytą vaiką kitiems - neištverčiau....

Pasivažinėjau po miestą, prasiblaškiau, žymiai ramesnė jaučiuosi... Situacija nebeatrodo tokia beviltiška. Rytoj su "tėveliu" susitiksim ir bandysiu pas ginekologą prasmukti. Įdomu, priimtų mane iš karto?

Jei gerai supratau, iš "tėvelio" jokios naudos... Jis šiuo metu tik panikuoja ir mąsto, kaip sausam iš balos išlipti.
Sprendimą turi priimti pati.

ta pati norėjau pasakyt, kai yra mylima mergina nėra ko gulėt su nemylimom, o jei jau guli tegul prisiima atsakomybę. Nes šitas abortas gali turėt ir liūdnų pasėkmių del kurių ateityje kentės tik mergina, o ka berniukas sau gyvens kaip niekur nieko.. aš jai ir nuspresčiau aborta daryt tai dar gerai jam nervus patampyčiau..