Žuvis ir Jautys

Manau skiriasi savybės kai mergina jautis, o vaikinas žuvis ir atvirkščiai- vaikinas jautis, mergina žuvis.....Nes aplinkui kur mergina jautis, tai kažkaip dažnai skiriasi....nes žuvis rami, o jautukėms norisi svajoti, keliauti, planuoti.... žuvys - plaukia pasroviui. Nžn gal tik mano tokia nuomonė.. bent mano gyvenime taip buvo....aš - jautukas, jis žuvis... Ir po 3m draugystės....viskas baigėsi....nes paprasčiausiai jis stovi vietoje, jam gerai kaip yra...o aš megstu planuoti, organzuoti, keliauti, kad ir prie jūros... o žuvytę tekdavo vis temptis, nes jam gerai tarp 4 sienų....

*pas mus tas pats. Jis niekada del nieko nekaltas. Ar konfliktas, ar siaip kas - visi kalti apart jo.

**nezinau, kaip jums susikloste toliau (zinute jusu jau sena), bet pas mus problema irgi yra. Niekaip nepavyksta jos isspresti, abu negalim nusileisti, susitaikyt, priimti kazkoki kompromisa. As siulau iv.kompromisus, o jam nieks neitinka visada tik del to pykstamies. O iseities vistiek nera. Galvoju, kad reikia tiesiog atrast savy jegu ir nutraukt viska. Jau kelios dienos jo nera, neskambina. Galvoju, gal ir geriau taip. Bus lengviau susikraut daiktus ir iseit.

Leksa,
Buvo visko, ir gero ir blogo.Esame kartu. Ilgam? Visam laikui? Nezinau Buvau labai rimtai pasakius, arba taikaisi ir bendruajam, arba viskas.... Padejo, bent siek tiek. O kas labiausiai, tai padejo poziuro pakeitimas ir darymas tai, ko NORIU AS. Nors zuvims labai sunku nesirupinti kitais bet... turiu tiek darbu ir veiklos, kad apie nieka kita nemastau. Susitinkam, nera kada pyktis

Zinoma, kiekviena situaciaj kitokia, bet vyras jautis - ne dovanele
Papildyta:
indiva.lt ,
Del zuvyciu ir 4 sienu: is dalies tu teisi, man gera buti namie, bet tik tada, kada esu pavargusi fiziskai ar moraliskai. Jei ne - as kaip masina su plyta ant gazo pedalo visko man reikia, viskas idomu. O jautis: daro ir eina ten, ka seniai isbande, ka zino. pries naujoves pirmiau pabamba, o po to priima, pabando.

na aš žuvis - tai man reikia vis kažko naujo... o MB jautis - tai prieš kiekvieną naujovę bando stot piestu... dar ir ožys jis pas mane pagal metus tai būna, kad kaip tas ožys prieš naujus vartus bet... kažkaip nuo pirmos dienos... buvau nustačius tam tikras bendravimo taisykles... tai metams bėgant... situacija tik gerėja tphu tphu tphu, ad neprisikalbėjus
o dėl konfliktų... tai taip... pirma reakcija... išverčia akis ir jis mol teisus... bet ... tenka dažniausiai jam atsiprašyt ir pripažint savo klaidas... čia jau aš nenusileidžiu nei per nago juodymą... jei jis teisus - lai argumentuoja... tą savo teisumą... jei argumentų neturi... ar jie nepasiduoda jokiai logikai - o taip ir būna dažniausiai - ... juokingiausia būna... dabar jau... kai pradeda įrodinėt, kad jis teisus ir viskas... tada duodu kelią... varyk... kai prisidirba... pareina nuleidęs galvą... ir... tik nesakyk ar aš nesakiau... anksčiau tai dar ir po to bandydavo aiškint, kad čia ne jo, čia aplinkos kaltė... tokiais atvejais... susakydavau ą padarė ne taip r pasiūlydavau rimtai viską apmąstyt... kad man teisintis nereikia... jam kelias visada laisvas... gali susikraut šmutkeles ir į laisvą pasaulį, bet jei nori gyvent su manim... tai išverst akis ir aiškint, kad yra teisus neužteks... taip po truputį pasiekėm, kad jei ir prisidirba tai visada atsiprašo...
kas vargina kartais, tai beprotiškas atsakomybės už šeimą buvimas... kartais jaučiuos dar vienu vaiku šeimoj tu neik, nedaryk... aš pats padarysiu... dėl to būna, kad susipykstam... tada jaučias nesuprantąs ką ne taip daro... jis juk rūpinasi, o aš pykstu ... bet nieko... kažkaip kuo ilgiau gyvenam... tuo tuos kompromisus lengviau surast...
nežinau... ar kad jis jautis, aš žuvis... ar tiesiog mes dvi to paties obuolio puselės... bet tikrai esam laimingi...

Manasis jau dave gyvybes zenklus. Praso, kad pasilikciau, niekur nevaziuociau, vakare gris, klause, ka uz tai nupirkt. Ir, aisku, jis del musu barnio nekaltas, tik as kalta. Dar niekad nera buve jo kaltes per visus 7 metus! Ot gera dieda turiu, o pati ragana esu Ir apie savo ateiti pacituosiu ta pati:
"Esame kartu. Ilgam? Visam laikui? Nezinau." Ir taip jau 7 metai.

Ir zinai, susidariau vaizda, jeigu nusileisi (na, nors ir nesi kalta, bet nusileidi), lips daugiau ant galvos. (patirtis). Tai as teisingai vertinu, jei prisidirba, as nenusileisiu. Kazkaip issiugdziau tai. Be to, pradedi vertinti save. Mano zodziai jam pasakyti : kai dariau viska, kad butu laimingas, laksciau su kava ryte, kotletais per pietus ir vynu vakare, lipai ant galvos. Nevertinai, nereikia. Bus, kas vertins. Jie galvoja, kad mes papezam ir nustojam. Tik snekam, o ne darom bet kai pradejau daryti, apsiverte.

Tik kyla klausimas, ar ilgai gali save zmogus kontroliuti?

mano drauge ir jos vyras
ka as zinau - neblogai jiems sekasi. Man jie labai panasus atrodo

visiskai sutinku. as esu jautis o mano vyras zuvis,ir pas mus tokia pati situacija.vyras tikrai plaukia pasroviuj o man reik daugiau.na mes jau 6metai kaip vede,iki siol kazkaip nejauciau to,gal del to kad daugiau laiko su dukrelia praleidziu. o vyras ka,dirba dirba ,o kada namie tai irgi nelabai ji pastebesi. o man reiketu daugiau bendravimo,kad jis daugiau su mumis kazka bendro nuveiktu.jau per daug to ramumo,kartais norisi ispruovokuoti koki ginca,kad bent kiek judesio namie butu. as tai svajokle,vis planuoju ir planuoju,nors zinau, kad tai tik svajones ir liks.na bet siaip kolkas sugyvenam neblogai,ir jei ateity daugiau veiksmois tos zuveles butu,tai nebebutu kuo ir skustis. P.s. o ar jusu vyrai zuveles linke i gobsuma?nes kiek zuveliu pazystu visi kazkiek skregavoti

mudu su vyru irgi esame žuvis ir jautis, nesutarimų aišku būna, bet manau jų yra kiekvienoje šeimoje, kokie bebūtų ženklai

As zuvyte, o draugas jautis nieko naujo negaliu pridurt, nes viskas, kas parasyta, atrodo kad apie musu santykius nors musu poros suderinamumu nesidomejau, taciau horoskopais, zenklais as tikiu. Esu visiskai tipine zuviuke, plaukiu pasroviui, kaip yra, man taip gerai, labai megstu pasmalsaut, bet i reikalus per daug nesigilinu, nei i savo nei i kitu, nemegstu iki begalybes gvildent tu paciu temu, patinka mistiniai dalykai, tikiu tuo, ko gal is tikruju ir nera (cia kalbu apie ateivius ir bildukus su dvasiom) labai megstanti svajot, visokiu istoriju prisigalvot, man taip idomiau gyvent o MB i tokias svajones neitrauksi, jam tai neidomu, jis masto "zemiskai" turi tvirta savo nuomone, i apmastymus nelabai leidziasi, astroko charakterio, megsta paisterikuot del nieku, greit uzsiplieskia, bet ir greit nurimsta, kaip as megstu sakyt, jis dramaturgas, galetu teatre vaidint su tokiom emocijom kaip cia kazkas ir minejo, mums reikia savos erdves, man vandenynu, jam zemes, bet mes vienas kitam tos erdves gana daug suteikiam as su juo esu visiskai laiminga (tfu tfu tfu) esam kartu jau keturis metus prie visu jo savybiu ar pripratau, jau tokios, kuri mane vestu is proto nera, visos jo savybes man yra neatskiriama jo dalis ir man taip yra gerai. Jis tikriausiai irgi toleruoja mano visas savybes, nes nei viena jam nekliuna mirtinai mums dviese yra labai gerai, sugebam prajuokint vienas kita, randam bendrus sprendimus, kartais pasipykstam (dazniausiai del niekuciu), bet kaip sako liaudis, nera namu be dumu, ir nesipyksta tik tie, kurie nesikalba

pacituosiu:
Esame kartu. Ilgam? Visam laikui? Nezinau." Ir taip jau 7 metai.
Pas mus taip buvo.Aš - Žuvys, vyras - Jautis. Tempėm tempėm....visko buvo...panašiai, kaip čia parašyta buvo.Bet...dabar skirybos Po beveik 10 m. Nepavyko... Nors nežinau, ar čia zodiakas kaltas, gal vyrų viduramžio krizė...Tik atšventė 40, ir prasidėjo...

Perskaičiau visą temą... papasakosiu kodėl...
Su savo žuvimis išsiskyriau jau pries 2,5 metų. Tiksliau buvau palikta nedaug laiko likus iki vestuvių. Dėl ko? Išėjo pas mano draugę. Žinot ką pasakė? Čia tu kalta... dabar juokas ima. Buvau kalta aš. Kad taip ilgai taiksčiausi, kad kentėjau.
Žuvis - vandens ženklas, o jautis žemės. Vanduo žemę paverčia purvu. Čia geriausia iliustracija mūsų santykiams. Buvo tik jis ir viskas. o aš... aš niekas... kartu buvo 3,5 metų. Nedaug, bet to užteko. paliko gilią žaizdą psichikoje, nors mėlynės senai dingo. Atvirai, nė vienam jaučiui nelinkėčiau antros pusės žuvies...
Bandžiau išeiti, pabėgti... bet gėlės, dovanos, pažadai ir vis sugrįždavau. Pabaigą pajutau kai paskutinią valentino dieną paklausiau ar myli mane, o jis atidarė piniginę, padavė pinigų ir tepasakė: Nusipirk ką nors sau...