Jep jep Doviliukass tai Lugnė
Atėjau prasinešt naujienų, o žiūriu jau ir sveikinimų sulaukiau 
Širdingai dėkoju Jau esame namučiuose. Laimingos ir patenkintos
Tikrai nerealus jausmas vėl laikyti tokį mažą angelėlį savo rankose ----
Atkeliu savo mini istoriją iš nėštukių temos:
Tai va, o viskas buvo taip. Jau 4-dienį užeidavo nereguliarūs sąrėmiai. Vakare viskas nurimo. O 5-dienį paryčiais apie 5 val. ryto nubudau nuo skausmų. Toks neaiškus dūrimas buvo. Pradėjau stebėti, galvoju čia jau sąrėmiai, ar čia šiaip pilvą duria. Gulėti lovoj jau nebegalėjau, tai atsikėliau. Pradėjau stebėti, kas kiek laiko užeina tie skausmai, kai pajutau kad jau reguliarūs, nuėjau išsimaudžiau, persipakavau iš vienos tašės į dvi, viena į gimdyklą, kita į palatą, pasižadinau MB. O jam tądien buvo labai svarbus pasitarimas su valdžia. Sako tu ne laiku čia nusprendei gimdyti
Apie 8 val. nuvažiavom į GN. Kaip nekeista buvau maloniai priimta priimamajame, nereikėjo laukti nė minutės, greitai suformino dokumentus ir keliavau į gimdyklą. Atsidarymas buvo jau 6 cm. Vandenys dar nenubėgę. Vėliau juos prakirpo. Epidūro niekas nebesiūlė, bet ir nenorėjau jo, norėjau natūralaus gimdymo. Gimdymą priėmė nuostabi akušerė Egidija Kupčiūnienė. Esu jai širdingai dėkinga. Toliau dvi valandos sąrėmiavimo ir 10.30 val. jau turėjau savo mažąją damutę ant krūtinės Tai va tokia mūsų istorija
Dabar smagiai bendraujam. Mažylė valgo mano pienelį ir mėgaujasi miegučiu
