Klausimas dėl mergaitės ir globėjos elgesio

Kažko nesupratau. Kai aš vaikinausi, tai kursus lankyti reikėjo, o "apvali sumelė už įsivaikinimą" buvo 1 lt. už narkologo pažymą, 1 lt. už psichiatro pažymą, 5 lt. už gydytojų komisijos pažymą ir 100 lt. žyminio mokesčio teismui. Tai čia daug?

Tikrai man nereikia nei užuojautos nei pritarimo, rašiau toms kurios dar neįsivaikino, kad prieš žengiant tokį žingsnį, pasidomėtų kas tą vaiką pradėjo ,kad net ir galvojant kad tu pakeisį pasaulį, taip nėra. Manau, kad daug ko išgirstume jei apklaustume visus globotinius ir įtėvius. Nebūtina smerkti tėvus ar globotinius, kurie stengėsi auginti taip kaip savo vaiką, nes tai gali atsigrįžti ir jums patiems.
O kad gauti norimą vaiką, tikrai žinau kad imama apvali sumelė. Daug yra žmonių( žinoma ne visi), kurie pelnosi iš svetimo nelaimės.
Taigi, nepavydžiu jums ,mielosios, auginkite vaikus ir džiaukitės nuoširdžiai kad jūsų pasiimtas vaikutis , tokių sutrikimų neturi, bet nesmerkite tų ,kuriems pakliuvo tokie nelaimėliai

Beabejo,mes nesmerkiame seimos,mes tik norime pasakyti,kad daugelyje seimu yra ivairiu problemu,bet niekas neatsisako tu vaiku,o pasiimdami tevai is globos namu ir iskilus problemai kai kurie atsisako ivaikintu vaiku tarytum tuo isspresdami problema--------deja jie issprendzia tik savo problemas
Na bent galime pasiguosti,kad tie vaikai gavo nors sansa pabandyti gyventi normaliai,matyt ne viskas priklauso nuo geru noru ir pastangu.

Skirtumas tarp savo vaiko ir globojamo, jei abu neklauso yra tas, kad už savo vaiko elgesį galima tiesiogiai kaltinti save, gal neštumas buvo sunkus, gal tu jo nelaukei, gal šeimoje viskas buvo ne taip, gal giminės genai tokie, gal kažką ne taip padarei, ne taip auginai ir t.t. o kai pasiimi sakykim 8-12m. vaiką, nu kaip gali jaustis kaltas kad nesusitvarkai (kalbu apie piktybinį vaiko elgesį, o ne apie kitas psichologines problemas), jeigu tu jo sakykim neauginai, nepažinai, jeigu vaikas augo ne nuo tavęs priklausančioje aplinkoje, kuri jį tokį ir suformavo. Pakeisti 10 m. vaiko visą raidą tikrai sunku, o gal net neįmanoma. Ne mano čia pasakymas, bet visi pedagogai teigia, kad vaiko asmenybė formuojasi iki 5 m., o jei jis per tuos 5 m. iš viso nieko gyvenime nematė gero.
Sakote, savo vaiko tėvai neatsisako, bet ar tie tėvai būna laimingi tempdami siuntinius į kalėjimus, paauglių koloniją, gydydami nuo narkotikų, alkoholio, vaikščiodami į mokyklą dėl piktybinio elgesio, padenginėdami žalas, jie būna be laiko susenę, suvargę žmonės, bet tai jų kelias ir jų klaidos, o tokias kančias kentėti dėl to kad nu tikrai iš esmės neesi kaltas dėl to vaiko paklydimų, kad norėjai tik gero suteikdamas jam namus, atsiprašau, bet nesamonė.
Reikia mokėti skirti piktybinį elgesį nuo psichologinių problemų, juk tas vaikas lygiai taip pat gali isivaizduoti- nu man jie niekas (visai nesvarbu, kad įsivaikinęs ar globoji) ir visai nesukti galvos kad graužia tėvus, visai nesistengti branginti tuos žmones ir suteiktus jam namus.
Dar kartą pabrėžiu Lietuvoje pagalbos šiuo klausimu nėra, nėra specialisto, todėl globėjai paliekami vieni, kaip jau jiems išeina, taip jau jie padaro, bet tikrai tikiu, kad nei vienas lengva ranka, to nedaro, bent jau aš tikrai nedaryčiau, kartais priverčia jau suaugę savi vaikai, kai mato kad akyse nyksta tėvai, aš taip pat neleisčiau skriausti savo tėvų.

Kokia apvalia sumele? Buvom kursuose, pinigu isleidom kiek tai buvo butina vaikui pradet auginti (lovele, vezimas, drabuzeliai ir buteliukai) taip pat kelionei... Mergyte auga, ruosiama ivaikinimui... Kam gi dar tie pinigeliai?

Ačiū už pastebėjimą. Pagal visą aprašytą elgesį tai buvo panašu į globėjų elgesį.
Gali būti, kad popieriai buvo sutvarkyti pirmiau negu "širdis", o prasidėjus elgesio problemoms vaikas taip ir netapo iki galo "savu".

Ir netgi gali būti, kad ta šeima visai nekalta - gan dažnai atsiduriama dviprasmiškoje situacijoje - vaiką šeima myli, bet dar jausmai nesusigulėję ir dar tas vaikas tarsi ir nėra tavo. O tarnybos spaudžia arba labai greitai įvaikinti arba žada tą vaiką atiduoti kitiems. Įsimylėjimas (vaiko) gali ateiti labai greit, bet ta absoliuti tėvų meilė per dieną nesusiformuoja.

Žinoma, kad negalima. Bet tokio amžiaus vaikai nelabai ir įvaikinami dėl šių priežasčių.


Pirmiausia, manau, kad 10-12 metų vaikų nelabai kas ir įvaikina. Kiek žinote konkrečių pavyzdžių, kai buvo įvaikintas tokio amžiaus sunkaus charakterio vaikas?

O jei tai globa, tai tam ir yra teisė gražinti, kad tam tikrose situacijose globėjai galėtų atsitraukti. Ir tai visai suprantama.

Ar tėvai (jei jau kalbame apie tėvus) būna laimingi? - be abejo, kad ne. O dėl savęs kaltinimo. Ar norite pasakyti, kad tais vaikais jie rūpinasi tik dėl to, kad kaltina save? O jei nustotų save kaltinti, tai nustotų ir rūpintis?


Globėjai nėra išimtis. Su rimtais socialinės raidos sutrikimais vaikai taip pat negauna geros pagalbos.

Tai aš ir norėjau pasakyti, kad dažniausiai įvaikinami mažiukai (3 mėn-4 m.), kai dar juos tikrai galima išauklėti, ir tie kurie įsivaikina dažniausia nesusiduria su tokiomis problemomis, kaip globėjas kuris pasiima 6-12 m.,vaiką , jie net nežino ką tai reiškia, jų įvaikių problemos būna mažesnės, kad ir paauglystėje. Bet tie kurie įsivaikinę labai jau kaltina globėjus, nu kaip jūs galit atiduoti, viską galima išspręsti, o jei tai būtų jūsų vaikas ar atiduotumete, jie net nesupranta kokios tai problemos, koks būna vaiko elgesys, kaip sunku visa tai išgyventi. Va tas mane kartais piktina, nu pasiimkit dar pagloboti 10m. vaiką ir pažiūrėsim kaip tada kalbėsit. Kai augini nuo mažiuko tai aišku, kad net ranka nekiltų gražinti nors ir globotum. Įsivaikinę sako-nu jau aš niekada neatiduočiau,, dar labai pažiūrėtume kaip būtų, gal po kelių mėnesių gražintumete, o globejai kartasi kelis metus vargsta, ir tik pasibaigus kantrybei apsispręndžia grąžinti.
Čia ne tau ute tiesiogiai, ne apie tave kalbu.

QUOTE(upe_5 @ 2007 01 25, 09:41)

Tikrai man nereikia nei užuojautos nei pritarimo, rašiau toms kurios dar neįsivaikino, kad prieš žengiant tokį žingsnį, pasidomėtų kas tą vaiką pradėjo

<{POST_SNAPBACK}>

Nu sorry... kaip tu tai sužinosi ??? Ypač jei tėvelio vietoje liudijime - brūkšnys.

QUOTE(upe_5 @ 2007 01 25, 09:41)

O kad gauti norimą vaiką, tikrai žinau kad imama apvali sumelė.

<{POST_SNAPBACK}>

Vat vat , o ar nebus čia pagrindinė problema (na tie upės5 minimi nelaimėliai): išsirenki pagal "genus", sumoki apvalią sumelę - ir galvoji, kad įsigijai norimą vaiką. O jis pasirodo - nelaimėlis.

Vat upe 5, jei iš tiesų apklaustum įtėvius, globėjus - tie, kurie visa širdim ir dar visu kuo priima vaiką - jie niekada, jokiomis aplinkybėmis nemano kad jis - nelaimėlis. Kad vaikas blogas. Na, o tie, kurie ima vaikus iš išskaičiavimo (ne, aš ne apie pinigus), aš apie tai, kad "gaudamas norimą vaiką" tu jau skaičiuoji koks jis turi būti - geri "genai", gera sveikata, nežinau kas dar?... tikriausiai nepriekaištingas elgesys, grožis, žodžiu tobulybė - - - tada taip, nelaimėlis pas tokius tėvus gali atsirasti labai greitai - vos tik susidūrus su pirmąja problema ar neišsipildžius apskaičiuotiems lūkesčiams.

Sutinku, kad niekas nežinom kiek galim ir kiek negalim pakelti, iškentėti... kol likimas ko nors nepadovanoja Užjaučiu tavo pažįstamą šeimą. Jų gyvenimai sugadinti.

Beje, aš kaip ir daugelis čia rašančių už "norimą vaiką" nieko nemokėjau (na tik mokesčius, kuriuos Pipi suskaičiavo).
Linkiu toms šeimoms kurios ruošiasi įsivaikinti (ir galbūt čia paskaitinėja visokiausių istorijų) - priimkite įvaikius kaip likimo siųstas dovanas arba išbandymus .

Tai tame visa diskusijos esmė ir buvo...Ta mergytė įvaikinta buvo mažutė, kaip supratau kelių mėnesių...o visgi ją gražino...

Taip,mergaite buvo dar visai mazute-------metuku

man tai įdomu, kodėl vaikų namų vaikams beveik visada yra seksualinių problemų, arba bent jau taip yra skelbiama(alia dėl to, kad nepatyrė tėvų globos). kažkokia negera mintis peršasi-ką ten su tais vaikas daro? nžn ar patys globotiniai, ar suaugę?