Patarimų aš neturiu, Jūs vis tiek jų neklausysit
Pasakysiu savo nuomonę - santykiai išsikvėpė, nebėra kur toliau eiti, dėl ko kyla vidinė įtampa ir sekso nebesinori. Jūs per jauni tikrai šeimai kurti, o rutina jūsų santykiuose jau viską apėmė. Žinoma, jei būtų abipusis noras ir poreikis, įmanoma tuos santykius paįvairinti, atrasti juose kažką naujo. Bet norėti turi abu. Draugaujat nuo mokyklos suolo, kai draugai aplinkui tūsinasi ir mėgaujasi įvairove. Jei santykiuose nėra tvirto ir savarankiško apsisprendimo kurti šeimą (kad ir kokia forma), tada tie santykiai yra kaip tame posakyje - ir nešti sunku, ir palikti gaila...
Patarimų aš neturiu, Jūs vis tiek jų neklausysit
Patarimų aš neturiu, Jūs vis tiek jų neklausysit
QUOTE(Hmmm... @ 2013 03 22, 11:30)
Pasakysiu savo nuomonę - santykiai išsikvėpė, nebėra kur toliau eiti, dėl ko kyla vidinė įtampa ir sekso nebesinori. Jūs per jauni tikrai šeimai kurti, o rutina jūsų santykiuose jau viską apėmė. Žinoma, jei būtų abipusis noras ir poreikis, įmanoma tuos santykius paįvairinti, atrasti juose kažką naujo. Bet norėti turi abu. Draugaujat nuo mokyklos suolo, kai draugai aplinkui tūsinasi ir mėgaujasi įvairove. Jei santykiuose nėra tvirto ir savarankiško apsisprendimo kurti šeimą (kad ir kokia forma), tada tie santykiai yra kaip tame posakyje - ir nešti sunku, ir palikti gaila...
Patarimų aš neturiu, Jūs vis tiek jų neklausysit
Patarimų aš neturiu, Jūs vis tiek jų neklausysit
Klausysiu, klausysiu, tam aš čia ir esu
Dėl rutinos taip, visiškai sutinku, bet ir laiko kažkokiai veiklai nelabai yra. Man laisvadieniai savaitgaliais ir darbo laikas stabilus, o jam kaip papuola ir dėl dienų ir dėl valandų. Tai mes matomės tik po darbų ir to laiko vis neužtenka, kad galėtumėme ką nors prasmingesnio nuveikti. Kai yra galimybė tai be abejo mes stengiamės kuo daugiau vietų per dieną aplankyti, su draugais susitikti, nes iš tikrųjų užknisa jau tie filmai namie, tie valgiai, kompas, bet ką padarysi...
Cipania, atsakykite sau, gerai pagalvojus - ar Jums tikrai to reikia? 20-ties? Ar tai tikrai tas vyras, su kuriuo norite nugyventi kartu iki gyvenimo galo, su kuriuo norite kartu auginti vaikus? Tada paklauskite jo - ar to reikia jam, ar jis to tikrai nori.
Jei abiejų atsakymas (nuoširdus, ne paradinis, nes kitaip gyventi tingisi dabar) bus taip, Jūs rasite sprendimą. Jei bent vieno atsakymas bus ne arba nenuoširdus taip - nieko nebus. Pagyvenkit sau, suaukit, suraskit SAVO vietą po saule. Tada ir santykius brandesnius surasit
Jei abiejų atsakymas (nuoširdus, ne paradinis, nes kitaip gyventi tingisi dabar) bus taip, Jūs rasite sprendimą. Jei bent vieno atsakymas bus ne arba nenuoširdus taip - nieko nebus. Pagyvenkit sau, suaukit, suraskit SAVO vietą po saule. Tada ir santykius brandesnius surasit
Ačiū už patarimą pasistengsiu pasikalbėt ir išsiaiškint ką žmogus galvoja šiuo klausimu ir pati susimąstysiu
pasistengsiu pasikalbėt ir išsiaiškint ką žmogus galvoja šiuo klausimu ir pati susimąstysiu
Man tai pikta, kad jaunų žmonių (nors autorė jau nėra -niolkinė) iš šono vertinami kaip niekiniai, niekur nevedantys ir iš vis, kam jų reikia, juk jūs jauni... Žinau ne vieną porą, kur nuo mokyklos kartu ilgai ir laimingai, įveikę sunkumus, kaip ir daugelis porų. Net jei santykiai nutrūksta jie suteikia patyrimo, išmoko spręsti problemas. Juk nežinia, gal autorė ir po 10 metų susidurs su panašia problema ir klausimas ar mokės ją spręsti jei dabar, užklupus bėdai, mąsto apie skyrybas.
Kas liečia šią problemą, tai vistik manau, kad prie kiekvieno žmogaus yra būdas kažkaip prieiti pasikalbėti... Gal po kokių ekstremalių nuotykių, gal kai liūdna, gal prie taurės vyno, gal po atitinkamo filmo ar pan...
Jei jau kalbos nepadeda, tai gal vertėtų kurį laiką pabūt labiau nei įprastai užsiėmusiai, nes dabar, kaip suprantu vaikinas žino, kada Jūs laisva ir žino, kad vos tik jis galės jūs susitiksit. Gal dėlto jis šiuos santykius vertina kaip savaime suprantamą dalyką ir nebėra to "užkariavimo" džiaugsmo, nebėra žūtbūtinio noro saugot santykius, kovoti dėl jų. Taigi autorei patarčiau daugiau laiko praleist ne su juo, o su draugėmis, bendradarbėmis (-iais), savaitgaliui išvykt kurnors be jo... gal tai padės tiek jam tiek pačiai pažvelgt į tuos santykius kitaip.
Kas liečia šią problemą, tai vistik manau, kad prie kiekvieno žmogaus yra būdas kažkaip prieiti pasikalbėti... Gal po kokių ekstremalių nuotykių, gal kai liūdna, gal prie taurės vyno, gal po atitinkamo filmo ar pan...
Jei jau kalbos nepadeda, tai gal vertėtų kurį laiką pabūt labiau nei įprastai užsiėmusiai, nes dabar, kaip suprantu vaikinas žino, kada Jūs laisva ir žino, kad vos tik jis galės jūs susitiksit. Gal dėlto jis šiuos santykius vertina kaip savaime suprantamą dalyką ir nebėra to "užkariavimo" džiaugsmo, nebėra žūtbūtinio noro saugot santykius, kovoti dėl jų. Taigi autorei patarčiau daugiau laiko praleist ne su juo, o su draugėmis, bendradarbėmis (-iais), savaitgaliui išvykt kurnors be jo... gal tai padės tiek jam tiek pačiai pažvelgt į tuos santykius kitaip.
Amžius čia tik aplinkybė, bet ne lemiamas momentas. Nors ignoruoti tai irgi būtų kvaila, nes tikrai daug daugiau mokykloje prasidėjusių meilių baigiasi, nei kad tęsiasi iki senatvės. Jei čia pastarasis variantas, tai jie išsiaiškins, o jei ne - kam tampytis vien todėl, kad (pvz.) kartu nuoma pigesnė?
Ir visi pasikalbėjimai vis tiek veda į vieną tašką - arba mes norim kad kartu mums būtų gera ir ieškom sprendimo - arba ne.
Ir visi pasikalbėjimai vis tiek veda į vieną tašką - arba mes norim kad kartu mums būtų gera ir ieškom sprendimo - arba ne.
QUOTE(carablanca @ 2013 03 22, 12:56)
Kas liečia šią problemą, tai vistik manau, kad prie kiekvieno žmogaus yra būdas kažkaip prieiti pasikalbėti... Gal po kokių ekstremalių nuotykių, gal kai liūdna, gal prie taurės vyno, gal po atitinkamo filmo ar pan...
Jei jau kalbos nepadeda, tai gal vertėtų kurį laiką pabūt labiau nei įprastai užsiėmusiai, nes dabar, kaip suprantu vaikinas žino, kada Jūs laisva ir žino, kad vos tik jis galės jūs susitiksit. Gal dėlto jis šiuos santykius vertina kaip savaime suprantamą dalyką ir nebėra to "užkariavimo" džiaugsmo, nebėra žūtbūtinio noro saugot santykius, kovoti dėl jų. Taigi autorei patarčiau daugiau laiko praleist ne su juo, o su draugėmis, bendradarbėmis (-iais), savaitgaliui išvykt kurnors be jo... gal tai padės tiek jam tiek pačiai pažvelgt į tuos santykius kitaip.
Aš irgi mąsčiau apie tai, kad reiktų pabūti truputi toliau nuo jo nors retkarčiais, bet tada jis pradeda reikšti savo nepasitenkinimą. Nes vis tiek draugai arba dirba arba mokosi ir šiaip turi savo merginas, leidžia laiką su jomis arba turi kokių savo užsiėmimų/pomėgių. Jeigu išvažiuočiau savaitgaliui tai nežinau kas būtų... Aš jau ir pati pripratau prie to, kad matau ji kiekvieną dieną beveik, tai man greičiausiai irgi būtų sunkoka taip paimti ir palikti jį. Nežinau, čia jau reikia su savimi padirbėti šiuo klausimu
QUOTE(cipania @ 2013 03 22, 13:38)
Tikrai kad reikia. Ir su savim ir su juo. Čia jau kaip ir atskira problema
. Gal ir nebūtina pramogaut be jo, jeigu to nesinori, bet galima užsiimt kokia nors veikla - sportine, menine, socialine. Nesvarbu. Galima ne prie jūros savaitgaliui važiuot, o pas gimines tarkim padėt ką nors... Tokiu atveju reikšt nepasitenkinimą būtų nelogiška ir neprotinga, bet tegul mato, kad nesate jo ir vien tik jo nuosavybė, tegul pasiilgsta.
Čia tai iš tikrųjų vertingas patarimas Manote tame ir yra problema? Nes kaip jau minėjau matosi, kad jam iš dalies irgi to trūksta, nes jis tapo irzlesnis, ne toks mielas. Anksčiau irgi taip būdavo, bet mes suartėdavome ir viskas ilgam vėl nurimdavo, mes beveik nesipykdavome. Aš laikausi tokios nuomonės kaip jeigu du žmonės jau ryžosi tokiam žingsniui tai negalima taip visko nutraukti (aš apie mylėjimąsi), mano manymu tai yra svarbi santykių dalis. Ir jeigu tai, taip be jokio pagrindo, dingsta tai nėra gerai. Nejau dėl to, kad mes dažnai matomės, 20-ties metų vaikinui, kuriam, kaip jau kažkas prieš tai rašė, turi būti pats pikas, galėjo taip atmušti norą mylėtis? Jeigu mes gyventumėme kartu tai gal, bet čia... Sunku patikėti 
Manote tame ir yra problema? Nes kaip jau minėjau matosi, kad jam iš dalies irgi to trūksta, nes jis tapo irzlesnis, ne toks mielas. Anksčiau irgi taip būdavo, bet mes suartėdavome ir viskas ilgam vėl nurimdavo, mes beveik nesipykdavome. Aš laikausi tokios nuomonės kaip jeigu du žmonės jau ryžosi tokiam žingsniui tai negalima taip visko nutraukti (aš apie mylėjimąsi), mano manymu tai yra svarbi santykių dalis. Ir jeigu tai, taip be jokio pagrindo, dingsta tai nėra gerai. Nejau dėl to, kad mes dažnai matomės, 20-ties metų vaikinui, kuriam, kaip jau kažkas prieš tai rašė, turi būti pats pikas, galėjo taip atmušti norą mylėtis? Jeigu mes gyventumėme kartu tai gal, bet čia... Sunku patikėti
QUOTE(cipania @ 2013 03 22, 14:15)
Čia tai iš tikrųjų vertingas patarimas Manote tame ir yra problema? Nes kaip jau minėjau matosi, kad jam iš dalies irgi to trūksta, nes jis tapo irzlesnis, ne toks mielas. Anksčiau irgi taip būdavo, bet mes suartėdavome ir viskas ilgam vėl nurimdavo, mes beveik nesipykdavome. Aš laikausi tokios nuomonės kaip jeigu du žmonės jau ryžosi tokiam žingsniui tai negalima taip visko nutraukti (aš apie mylėjimąsi), mano manymu tai yra svarbi santykių dalis. Ir jeigu tai, taip be jokio pagrindo, dingsta tai nėra gerai. Nejau dėl to, kad mes dažnai matomės, 20-ties metų vaikinui, kuriam, kaip jau kažkas prieš tai rašė, turi būti pats pikas, galėjo taip atmušti norą mylėtis? Jeigu mes gyventumėme kartu tai gal, bet čia... Sunku patikėti
Manote tame ir yra problema? Nes kaip jau minėjau matosi, kad jam iš dalies irgi to trūksta, nes jis tapo irzlesnis, ne toks mielas. Anksčiau irgi taip būdavo, bet mes suartėdavome ir viskas ilgam vėl nurimdavo, mes beveik nesipykdavome. Aš laikausi tokios nuomonės kaip jeigu du žmonės jau ryžosi tokiam žingsniui tai negalima taip visko nutraukti (aš apie mylėjimąsi), mano manymu tai yra svarbi santykių dalis. Ir jeigu tai, taip be jokio pagrindo, dingsta tai nėra gerai. Nejau dėl to, kad mes dažnai matomės, 20-ties metų vaikinui, kuriam, kaip jau kažkas prieš tai rašė, turi būti pats pikas, galėjo taip atmušti norą mylėtis? Jeigu mes gyventumėme kartu tai gal, bet čia... Sunku patikėti Pagrindas tam visada yra. Bet gal tas pagrindas yra toks, kuris tave žeistų. Gal jis supranta (yra patyręs), kad dėl vienokio ar kitokio jo pasisakymo tu esi sureagavusi kažkaip skaudžiai, todėl va to kažkokio rimto pagrindi jis ir nežino kaip pasakyti, nes numano tavo nepasitenkinimą, reakciją, gal įsižeidimą, ...... Va ir blaškosi: ir pasikalbėti negali (nejauku, nenori tavęs įžeisti), bet ir tas pagrindas ramybės neduoda, o iš čia sekso vengimas, irzlumas, .....
QUOTE(Publicum47 @ 2013 03 22, 14:20)
Pagrindas tam visada yra. Bet gal tas pagrindas yra toks, kuris tave žeistų. Gal jis supranta (yra patyręs), kad dėl vienokio ar kitokio jo pasisakymo tu esi sureagavusi kažkaip skaudžiai, todėl va to kažkokio rimto pagrindi jis ir nežino kaip pasakyti, nes numano tavo nepasitenkinimą, reakciją, gal įsižeidimą, ...... Va ir blaškosi: ir pasikalbėti negali (nejauku, nenori tavęs įžeisti), bet ir tas pagrindas ramybės neduoda, o iš čia sekso vengimas, irzlumas, .....
Labai realus variantas... Kaip jį įtikinti, kad aš tiesiog noriu išsiaiškinti kodėl taip yra, jokiu būdu nenoriu pyktis ir aiškintis santykių (ta blogąja prasme) ? Aš jam tai aiškinu, kad man bus ramiau jeigu jis pasakys tą priežastį kad ir kokia ji ten būtų... Nes iš tikrųjų matosi, kad jis deja NENORI kalbėti šia tema.
QUOTE(cipania @ 2013 03 22, 14:31)
Labai realus variantas... Kaip jį įtikinti, kad aš tiesiog noriu išsiaiškinti kodėl taip yra, jokiu būdu nenoriu pyktis ir aiškintis santykių (ta blogąja prasme) ? Aš jam tai aiškinu, kad man bus ramiau jeigu jis pasakys tą priežastį kad ir kokia ji ten būtų... Nes iš tikrųjų matosi, kad jis deja NENORI kalbėti šia tema.
Neturiu čia jokio patarimo.
Prie kiekvieno priėjimas individualus. Tik pasakysiu aiškiai, jei imsi spausti (ultimatumai, pokalbio prievartavimas, ...) gausi atsakymą: ...viskas yra gerai..., ....nieko nėra...., ...neprisigalvok...., ...........
