Kodėl vyras nenori mylėtis

laikinu šitą postą rimts - jaučiu taip ir reiks daryt... aišku sunku per save perlipt -nes ir vėl paieškos ir vėl viskas nuo pradžių..baisiausia, kad pagal veidelį nenustatysi - geras ar blogas.... vis tik norisi su tuo pačiu bet nu tikrai - kiek tam pačiam pataikaut ir įsiteikt bandyt galima - jei stabdo užsispyręs.... Ir dar būna vyrai sako, kad moterys nenori - patys ne kitokie.... gadina ir nervus ir sveikata partnerėm....

Norint sutaisyti tai kas sulūžo pirma reikia išsiaiškinti kas sulūžo, nes man panašu, kad jus bandote taisyti padėtį pagal rusišką posakį: mėtadam tyka" t.y durian kur papuolė. Nesuprantu visų Jūsų pastangų tikrinti vyro sveikatą, jei jo "reprodukcinis agregatas" veikia, o bent jau aš niekur Jūsų pasisakymuose neradau, kad jis būtų neveikęs. Naudoju terminą "reprodukcinis" ne veltui, nes visa Jūsų epopėja "vedžiojau per daktarus" labai jau primena reprodukcinio buliaus medicininę patikrą. Ir galiu patikinti, kad Jūs laiminga moteris, nes tas 1 kartas per mėnesį yra lygiai vienu kartu per daug nei reikėtų. Prašau atleisti man už sarkazmą, bet visi kiti variantai buvo dar piktesni. Irzlu darosi dėl to, kad Jūs iš savo vyro reikalaujate dėmesio sau kaip asmenybei, kurią reikia mylėti ir puoselėti, bet pati savo vyrą nuleidžiate iki "vibratoriaus kategorijos" ir Jūsų vyras puikiai tai suvokia, gal nesamoningai, bet SUVOKIA. Pakomentuosiu kodėl man taip atrodo (aš ne Dievas - galiu ir klysti), nes aš jausčiausi būtent taip: Jūs sakote kad jis yra geras žmogus, geras tėvas, rūpinasi šeima, neša gėles, dovanoja dovanas (MIELOSIOS MOTERYS - TAI IR YRA DĖMESYS, KURĮ VYRAI RODO TIK TADA KAI JŪS RŪPITE) bet...........................Jūs imate ir visą šitą išvardintą gėrį nubraukiate vienu dideliu raudonu brukšniu ir nutaisiusi nepatenkintą miną visaip demonstruojate savo vyrui TU BLOGAS MEILUŽIS IR MNĘS NEPATENKINI. Nesinori būti blogu pranašu, bet netgi jeigu Jūs "pakeisite" vyrą į kitą, kuris Jūsų nuomone atitiktų keliamus reikalavimus, po kurio laiko grįšite į tokią pat pradinę padėtį, nes kai atomobilyje peleninė pasidaro pilna juk nevažiuojate į automobilių saloną pirkti naujo automobilio, o paprasčiausiai ištuštinate peleninę. Bet kai pašlyja santykiai su vyru (o tai yra vadinama santykių krize ir jos ištinka absoliučiai visas poras) - Jūs puolate nuomotis butą ir bandyti gyventi atskirai ( o tai jau yra pabaigos pradžia) ir visą šitą situaciją aš įvardinčiau "vyro keitimo operacija".


Jaučiuosi šiek tiek nejaukiai, nes Jūs netsargiai (kas reta moterims) išsidavėte savo amžių ir aš tai žinodamas "įkritau" į situaciją "kiaušinis moko vištą", bet tik kad man Jūsų situacija yra pažystama iš vidaus, tik aš esu kitoje barikadų pusėje nei Jūs, todėl leisiu sau "įžulumą" patarti - nedarykite jokių rimtai neapgalvotų sprendimų jei yra noras santykius išsaugoti ir juos pataisyti. Sekso trūkumas kurį Jūs įvardinote kaip didžiausią bėdą - iš tikro nera bėda, tai tik bėdos simptomas. Bėda yra santykių krizė. O "mūšio lauką ir karybos metodą" (seksas) Jūs pasirinkote netinkamą. O ir pats "karas" yra labai keistas, nes kitaip nei bet kuriame kitame kare laimi ne tas kuris nugalėjo, o tie SANTYKIŲ DALYVIAI, kurie randa savyje jėgų paisrašyti "kapituliacijos aktą", o tam reikia didelių pastangų iš abiejų pusių. Šio karo pagrindinis "ginklas" yra gebėjimas kalbėtis t.y mokėti ne tiktais šnekėti, o ir pasakyti, mokėti ne tik klausytis, o ir išgirsti. Tai nelengva tai - Dievo dovana ir ji ne kiekvienam duota, todėl taip kaip nelendate prie sugedusių aukštos įtampos prietaisų, nes gali nutrenkti elektra, o kviečiate specialistus, taip ir neturint tos Dievo dovanos reikėtų kreiptis pas specialistus (šeimos konsultantai, psichologai ir......visi kiti psicho...). Jau girdžiu kaip priekaištaujate : "kaip aš jį ten nutempsiu", o čia ir yra Jūsų bėda, kad Jūs visur norite jį tampyti. Santykiuose dalyvauja du lygiaverčiai LYGIAVERČIAI partneriai todėl nieko niekur nereikia tempti. Reikia savo partnerį pakviesti dalyvauti procese pavadinimu "raskime kas sugedo ir pataisykime".

Linkiu visokeriopos sėkmės, kad ir kokius būdus pasirinksite.

Na,pirmiausia pranešu,kad tikrai neįsižeidžiau,labai gerai išgirsti ir kt.nuomonių,išskyrus-palik tą liurbį,susirask meilužį,išsiskirk.Dabar dėl daktarų-netempiau aš jo,bet iš tų vaitojimų"aš nežinau,kas man yra" natūraliai pasiūliau pasitikrinti visokeriopai sveikatą(o jau ir metas,kai jam tuoj 45,pas gydyt.nebuvęs 15m),dar trumpai paaiškinu,kad esmė visai ne tame,kad jis blogas meilužis,apie tai niekur net neužsiminiau,gal jis net l.geras,kad man taip dažnai norisi,aš juk sakau,kad seksas per retas!
Papildyta:
tiesa,kas dėl mano amžiaus,taip ką tik pasitikau savo 40-metį,ir jaučiuosi sau patinkanti,graži,žydinti moteris,dingo visi jaunatviniai kompleksai,ir man negėda pasakyti,kad aš ir seksuali,anksčiau mat,tai buvo lyg koks reikalas,bet metams bėgant pajutau,kad tai yra dalis tos meilės pilnatvės jausmo,kurį duodi ir nori gauti iš mylimo žmogaus,o mat tik dabar,kai pagaliau ir Lietuvoj moterys išdrĮso kalbėti apie tai,kad "O DIEVE,PASIRODO IR JOMS PATINKA SEKSAS",situacija sukasi ne vyrų naudai.Ir dar,čia Jums,taip kiekvienas savaip susidėsto vertybes,bet manau,kad laimingos šeimos kriterijai yra pilnatvė visame kame,ir mano siekiamybė jos tikrai ne nuodėmė.Nenoriu gyventi "belekaip",noriu gyventi taip,kad siela dainuotų,kad vaikai matytų linksmą mamą,vyras laimingą žmoną

aš nežinau,kas man yra[COLOR=red] iš tiesu yra į kampą įsprausto vyro pagalbos šauksmas.

manau reikia detaliau paaiškinti kodėl vyrai taip elgiasi (ir kalbu ne tik apie jūsų vyrą, o apie visus, nes tai dažna tema "mano vyras nekalba ir užsisklendžia savyje") Jūsų vyras kažkada buvo kūdikis ir peržengus kūdikiams leistinas elgesio tolerancijos ribas (dažnai berniukams tai būna kai jiems sukanka 2-3metai), tėvai pradeda savo vaikuose auklėti berniukus - vyrais, mergaites - moterimis. Visa vyriško auklėjimo dogmatika yra grindžiama, kad vyras turi būti tvirtas, neverkšlenti, nesiskūsti, neinkšti su problemomis kovoti pats. Ir būtent šituos bruožus Jūs moterys vyruose ir pastebite ir vertinate. Vyrui su motinos pienu yra įdiegta, kad bet koks neigiamo atspalvio turintis emocionalumas yra vyriškumo antonimas. Toks berniukas labai dažnai girdi iš savo mamos ir kitų jo aplinkos moterų pasakymus: jei pargriuvo "neverk - vyrai neverkia", jei Petriukas smėlio dėžėje "užvažiavo"kastuvėliu "nesiskūsk - vyrams tai nedera" ir t.t Ir toks berniukas užaugęs jau turi suformuotą vyriškumo idealą, kuriame vietos emocionalumui nėra. Jis nekniaukia atsiradus problemoms - jis jas analizuoja ir išprendžia pats, jis nesiskundžia, o "suvirškina" viską savyje ir jam sėkmingai tai sekasi visur kur su problemomis jis gali susidoroti vienas (sportas, darbas, karjera...), o bet tačiau.......................

.....................santykiai yra kaip minimum dviejų žmonių "projektas" ir kai jis ima strigti geriausias vaistas tai taisyti yra kalbėjimas, o tai yra emocionalumo demonstravimas, nes pasakyti kas netenkina santykiuose irgi reikia išaiškinti savo partneriui. Tačiau kaip jau minėjau neigiamo atspalvio emocionalumas yra nevyriška, nes tik mergaitėms ir moterims leidžiama skūstis, verkšlenti, demonstruoti savo nepasitenkinimą ir netgi isterijos priepuoliai patenka į moteriškumo ribas. O ką daryti vyrui kuris gal būt santykiuose irgi jaučia nepasitenkinimą, bet "instrumentas" kaip tai paaiškinti pas jį "išoperuotas"dar vaikystėje ir "išoperavo" tai jo aplinkos moterys (mama, močiutė, tetos, mokytojos.....) Ir kai toks vyras patenka į savo kartos moterišką aplinką (žmonos, draugės) jis visokeriopai stengiasi demonstruoti savo emocionalumą su teigiamu atspalviu kas yra vyriška (asistavimas, dėmesio rodymas rūpinimasis palaikymas....) ir visa tai puiku ir Jūsų moterų vertinamos emocionalumo apraiškos, kol neiškyla problemų santykiuose, o čia ir randasi konfliktas: Jei pasakysiu kas negerai - būsiu nevyriškas (nes mes tai suprantame kaip inkštimą, skundimasis), jei nieko nesakysiu - jausiu nepasitenkinimą tiek aš, tiek ir mano moteris. Situacija be išeities. Šachmatuose tokia situacija yra vadinama - PATAS ir išeičių iš jos yra, bet asmeniniai santykiai ne šachmatų žaidimas.

Dabar grįžkime iki konkrečios Jūsų situacijos. Jūsų vyras dabar yra būtent tokioj PATO situacijoje. Jis tikrai turi nuoskaudų, kur galbūt Jūs jo nesuprantate, nepalaikote. Gal kažkada eilinio konflikto metu esate paskiusi ką nors žeidžiančio, kas rimtai pakirto jo savivertę (o nuolatinis kartojimas, kad Jūs nepatenkinta sekso dažnumu - būtent tai ir yra ir tai labai giliai nusėda, beje ir ilgam). Taip pat jis jaučiasi kaltu, kad negali suteikti savo moteriai to ko jai trūksta ir tai jis stengiasi kompensuoti materialiniais dalykais, bet kadangi jis nuolat jaučia kad tai nepadeda, pradeda jaustis ispraustu į kampą ir jo frazė "aš nežinau,kas man yra" yra beviltiškumo šauksmas. Šios situacijos "šeiminikė" dabar esate Jūs yra du sprendimo būdai:

1. Jūs vis spaudžiate jį į "kampą" ir jis, kaip ir kievienas gyvūnas įspaustas į kampą, Jūs puls. Ir procesas taps negrįžtamas ir pasibaigs santykių pabaiga.

2. Sudėtingas, bet jei norite išsaugoti santykius, lengvų būdų nebus. Visų pirma išleiskite jį iš "kampo", leiskite jam nusiraminti. Labai savikritiškai ir objektyviai peržiūrėkite savo pačios elgesį: tikrai rasite kuom galbūt įskaudinote savo partnerį, ar bent jau suteikėte progą jam kaupti apmaudo "akmenėlius". Nesakau kad ieškokite visame tik savo kaltės, bet suraskite savo kaltės, bendrame kaltės mišinyje, dalį. Gerai visa tai išanalizuokite ir pripažinkite tai. Jums prireik didelių diplomatinių gebėjimu norint prakalbinti savo vyrą, nes Jūs laviruosite tarp jo baimės pasirodyti nevyrišku ir tarp jo noro harmonizuoti Jūsų santykius. Svarbu pasirinktas pokalbio laikas - kai jis nebus pervargęs, arba susikoncetravęs į konkretų dalyką. Nepradėkite pokalbio frazėmis: "mums reikia pasikalbėti", "aš noriu pasikalbėti". Tiesa pasakius aš neturiu patarimo Jums kaip pradėti šitą nelengvą pokalbį, bet tikiu kad Jūs išmintinga moteris ir pažinodama savo vyrą rasite pokalbio pradžiai žodžius kurie neįjungtu jo "apsaugos mechanizmo". Nebandykite visko "sutaisyti" vienu ypu - tai procesas, kuris pareikalaus viską suskaidyti į atskiras dalis. Savo "reikalavimus" kelkite tik tiek kiek jis galės juos vykdyti. Ir apskritai reikalavimai šioje situacijoje netinkamas žodis. Įvertinkite tokius aspektus, kad kaip Jūs jau ir minėjote patiries intymume gal jis turėjo ir mažai, bet tai tik privalumas - būsite jo mokytoja ir "išsiauklėsite" būtent tokį vyrą, kokio Jums reikia. Priimkite domėn kad vyrų ir moterų seksualumo pikai yra skirtingo amžiau kategorijose (ir čia Jūsų su vyru amžiaus skirtumas bus tas neigiamas veiksnys su kuriuo Jums teks susitaikyti). Vyrų seksualumo pikas 28-32 metai, moterų 35-40 metų, gal būtent tame ir yra visų Jūsų problemų šaknys. Todėl savo apetitą gali tekti apriboti, bet kompromisai yra įmanomi. Leikite jam suprasti, kad jūsų bendras kalbėjimas apie problemas ir jų sprendimo būdų paieškos nebus įvertintos kaip jo nevyriškumas. Kai jis jausis saugus dėl šito - jis atsivers, tik būkite pasiruošusi išgirsti ir kritikos, nes ne viskas ką jis pasakys džiugins Jūsų ausis. Ir pagrindinis dalykas kuris jums trukdys diplomatiškai pradėti santykių taisymą ir ieškojimo išeičių - bus Jūsų noras būti silpnai ir pažedžiamai ir kad jūsų vyras viską "sutaisytų", nes Jūs esate ta santykių dalyvė kuri nori jaustis medžiojama. Per šitą jausmą teks perlipti "išjungiant" dešinį smegenų pusrutulį, kuris atsakingas už kūrybiškumą ir emocionalumą ir leisti dirbti kairajam pusrutuliui (pragmatiškajam, logiškajam). Jei viską padarysite teisingai ilgai mėgausitės savo "darbo vaisiais" ir Jūsų vyras tikrai pasistengs, kad Jūs pasijaustumėte geidžiama moterimi, nes bus dėkingas Jums už pasitikėjimą.

Ir visdėlto sūlyčiau pasitelkti specialisto pagalbą, nes galimos įvairios "komplikacijos" santykių gerinimo procese ir reikės greitų ir teisingų sprendimų (kurių dažniausiai konfrontuojančios pusės negali rasti) gražinti padėti iki būsenos kurioje galima teisingai tęsti procesą.

Kadangi vyrai taip jau sutverti ,kad visada nori sekso ,apie ji galvoja kone kas 5 minutes , tai butu gana keista jei nenoretu myletis . Gal tiesiog darbe buvo daug rupesciu ir labai pavargo , arba sunkiai serga , bet jei kartojasi daznai , vadinasi turi kita ir tu jam pasidarei nebeidomi lovoje .

Arba jam su savo letenėle labiau patinka išdykauti

Viskam yra priežastys, jų galima daug prigalvoti, spėlioti, bet mano pastebėjimu dažniausia - įsivyravusi rutina, monotonija. Tiesiog neįdomu, jei žinai kas kaip po ko ir kada.

Tai,va būtent,man nesuprantamos tos tikrai brangios dovanos-na,ne pagal mūsų šeimos biudžetą jos(deimantai,briliantai,),aš taip baisiai pasijaučiau jas gavusi,kad vos susivaldžiau,kad vyras nesuprastų kas mano viduje darosi,tuo labiau,kad jis puikiai žino mano norus,svajones keliauti,puoselėti namus,na ,nesu aš ta,kuriai svarbu vardiniai rūbai,batai ar t.t.Taip matyt jis nuramina save,kad tipo aš geras vyras,ko jai dar trūksta,na nebežinau tiesiog,situacija tokia vėl savaitė nekalbadienių,brangusis nebemiega miegamąjame(čia savo noru),o aš išverktom akim

O gal pabandykite nebeverkti, nebesiaiskinti, palikti viska kaip yra ir nebepriekaistauti vyrui?
Pasistenkite vel atgauti pasitikejima savimi, puoskites, grazinkites, juk jusu gyvenimas nepriklauso vien jam! Jus esate savo gyvenimo seimininke ir joks vyras neturi teises atimti is jusu laimes. Sekmes!

Papildyta:


Teisingai, o jei dar prie viso to vyras ne taip paliete, ne taip paziurejo, ne taip ka pasake- paskutinis lasas noro isgaruoja. Nebesinori nei gundyti, nei palepinti, automatiskai rustejame, piktejame, tampame nebepatraukliomis raganomis, nes visu pirma nebepatinkame sau, pradedame ieskoti nesamu trukumu, prisigalvojam neigiamu dalyku, galiausiai prarandame gyvenimo dziaugsma. Nepatenkintas savimi zmogus negali patenkinti kito.

Sveikos, turiu viena nuogastavima ir man labai neramu.. Gyvename su vyru kartu 1.5metu, pora esam beveik 3m.. Is pat pradziu buvo tobula, siuo metu kyla vis didesniu problemu sel sekso stokos, gal ne del stokos, bet del to, kad jis neinicijuoja.. Siaip jis tobulas vyras, tad nenoriu, kad si problemele sukeltu mums rupesciu. Kai as gundau ar inicijuoju tai visada mylimes, taciau kartais as noriu jaustis labiau geidziama. As jaunesne 12 metu, ar gali buti problema del to? Ir begant metams reteja seksas? Nes kol kas dar 1-2 kartai i savaite..

Tikrai gali. Vyrams su metais sekso reikia maziau, kai tuo tarpu moterims viskas atvirsciai .

Kazkaip dar labiau sunerimau.. na reik kazka sugalvot, ir pamirst jo spaudima ar mano niurzgima del stokos, nes nusirisiu iki 1 karto per menesi