Arto Paasilinna - Kaukiantis malūnininkasGyvenime būna taip, kad atsiranda vienas neteisus ir visi kiti pamokslauja. Dažniausiai tame slypi du skirtingi variantai: arba žmogus, ant kuriuo varoma yra tikrai kaltas, ir jam nesvarbu, ar vienas, ar dešimt žmonių bando jį atvesti į doros kelią - žmogui tiesiog nusispjaut, nes jis nenori girdėt, jog gali klysti. Antrasis variantas yra šiek tiek primenantis mokyklos laikus, kai visa klasė turi vieną atpirkimo ožį ir ant jo pila visas pamazgas. Tai šiame romane yra antroji situacija, kai visas kaimas yra nusistatęs prieš malūnininką ir visaip bando juo nusikratyti. Skaudi istorija, persmelkta ironija ir lengvais meilės sluoksniais, kurie tikrai visko pernelyg nenusaldina ir nesubanalina. Labai patiko policininko Portimo personažas, ypač tas faktas, kad jis buvo tas žmogus, kuris visą knygą turėjo elgtis pagal įstatymus ir jam pavestą darbą, o elgėsi kaip elgėsi, vardan draugystės. Labai patiko politiniai intarpai, labai pykdė išsigalvoti draudimai būtent Hutunenui, buvo labai skaudu stebėti, kaip visi yra nusistatę prieš vieną žmogų, nors jis tikrai nieko blogo nedarė. Patys jį provokuodavo, o po to bausdavo. Juk ir šunį erzinant, jis kąs. Labai patiko pabaiga, kuri pasirodė teisinga ir kartu labai smagi. Tikrai labai šaunus romanas, net pati stebiuosi, kodėl taip ilgai jį skaičiau.