Vertėjos susitinka čia

Snobe, bet tuomet esmė yra nemeluoti, pati kaip teisininkė tai ypač turėtumėte ginti
Tuomet ir reikia sakyti: pažodinis, galbūt net kažką praleidžiantis tekstas, neaiškinant tarptautinių terminų ir pan. Kiek tokių tai pasakančių? Todėl rinka ir išsikreipia, o žmonės lieka pikti ir apgauti, kad nėra to sąžiningo informuojančio principo. Ir po to vistiek dar dažnas mano, kad tiesiog ant blogo vertėjo užtaikė, o kitą sykį už tą pačią kainą gali jau ir gerą rasti. Geras ir pigus - retenybė. Paklauskite biurų vadovų su kiek tokių gerų ir pigių pykstamasi ir kryžiukai ant jų dedami

Vicious Vici, malonu susipažinti su žmogumi, kuris mano, kad šiais laikais teisininkai gina tiesą

Pamąstykite, kaip toli eis vertėjas, teikiantis nekokybiškas paslaugas? Žmonės pasidomi rekomendacijomis, atsiliepimais. O tie visi "chaliafščikai", kuriems reikia kuo pigiau, tegu turisi tai ir tiek, kiek yra pasirengę arba išgali susimokėti. Toks segmentas taip pat yra Nereikia pykti ant kokios nors onutės, kuri skelbiasi verčianti greitai ir pigiai, tačiau jos darbo rezultato kokybė yra abejotina. Tokia onutė tenkina dvasios varguolių ir budulių poreikius. Abipusė nauda: budulis gavo pigų "vertimą", kuris jį tenkina, onutė gavo grašius, nes ji už tiek sutiko dirbti todėl, kad gerai dirbti nesugeba arba todėl, kad greitai ir pigiai prikepė daug pigių blynų ir to jai užtenka ir ją tenkina.
Rinka reguliuojasi pati. Verslininkas, turintis lagamine 200 puslapių sutartį dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių vertė viršija ne vieną milijoną eurų, pardavimo, nesikreips į onutę, nepergyvenkit

Galų gale, piniginė atlikto darbo išraiška nebūtinai visada yra esminis kriterijus. Darbas turi teikti malonumą pats savaime. Toks požiūris taip pat lemia vieno ar kito specialisto paklausą. Štai dabar apsiėmiau atlikti vertimą už tokius juokingus pinigėlius (čia, žinoma, vėl - vieniems suma A atrodo tiesiog žeminančiai nedidelė, kitiems - pakankama, todėl niekada neklausiu žmonių, kiek jie uždirba, aš klausiu, ar jiems užtenka). Mano senas, geras, mylimas vertimų biuras kreipėsi su prašymu išversti bandomąjį vertimą konkursui, kurį skelbia viena ES institucija. Kai kitame ragelio gale išgirsti žodžius, kad "mes nežinome nei vieno, kas padarytų geriau, o mums taip reikia laimėti šį konkursą", toks įvertinimas atstoja bet kokius įkainius

Todėl nepykit ant tų onučių, investuokite į save, mylėkite darbą. Taip nebūna, kad geriausi savo srities specialistai sėdi be darbo. Ir kam įdomu, kas ten ką verčia pigiai, greitai ir "kokybiškai"? Tegu "treniruojasi" savo segmente, juk niekas mokytas negimė. Vieną dieną galbūt taps profesionaliais vertėjais.

Dar į tą temą papostringausiu, nes "užsivedžiau"
Būna sulaukiu skambučio iš mažo miestelio vertimų biuro ar šiaip žmogaus ir girdžiu: mes pažįstame kito miesto / miestelio vertimo biuro vadovę, kurios puseserė dirba ten ir ten, o ta pusseserė gerai pažįsta Petrą / Joną, kuris jus labai rekomendavo dėl jūsų meilės darbui... Asmeniškai man tokie skambučiai labai malonūs. Tuo pačiu aš suprantu, kad miestelio vertimų biuras negali man sumokėti tiek, kiek aš prašau. Tačiau įkainis tokiais atvejais nėra viskas. Gera, kai tau nereikia niekur skelbtis, niekur reklamuotis ir siūlytis, nes tavo vardas dirba pats ir žmonės tave randa. Tai ilgo ir sunkaus darbo rezultatas. Aš manau, kad taip yra todėl, kad pinigai man niekada nebuvo ir nėra pirmoje vietoje. Pinigai ateina su laiku, kai apie juos negalvoji, o tiesiog dirbi žmonėms iš visos širdies.

Juk ir kitose srityse kainos skiriasi kaip diena ir naktis. Kodėl vieni eina į čiliakus, o kiti į restoranus senamiesčių širdyse? Ar čiliakai iškreipia rinką? Ne. Ir gauni tiek, kiek sumokėjai. Ne šiaip kalbu apie tai Vakar sustojau užkąsti vienoje čili (vartoju kaip bendrinį žodį) lygio kavinukėje, užsisakiau salotų, kuriose buvo pripjaustyta pajuodusio kopūsto, vietomis mačiau pelėsių taškelius ant jo lapų. Tik keli lapeliai tokie buvo, išsiėmiau aš juos, kitas daržoves suvalgiau. O ko man čia skųstis? Juk už salotas mokėjau 5 ar 6 litus. Nepriekaištingos kokybės ir šviežumo nedrįsau reikalauti už tokią kainą. Bet arbatpinigių nepalikau

Snobe, pritariu daugumai tavo minčių, pasivaidenk temoje ir dažniau

Aš taip pat manau, kad jei žmogus verčia už 5-6 lt, reiškia, jis tiek ir vertas. Bet koks darbas vien dėl pinigų yra dvasinė prostitucija, o ji negali pritraukti teigiamų dalykų. Deja, nedaug žmonių šiandien apie tai kalba.

sorry, kažkokią čia nesąmonę suskėlei. tai mano vertė tada labai šokinėja, nes aš verčiu tai už dyka (tada jau nieko neverta, draugams), tai už 6 lt, tai už x skaičių, bet labai gerokai viršijantį tuos 6 litus. O kaip tada, kai tą pačią dieną verčiu ir už 6 lt, ir už beviršijantį kiekį? kaip tą vertę pasiskaičiuot? vieną valandą šio to verta, kitą valandą niekalas?
o apie prostituciją tai išvis patylėčiau... daugybė žmonių dirba būtent dėl pinigų, ir jokia čia ne prostitucija, o išgyvenimas, apsirūpinimas. taip, yra žmonių, kurie dirba mėgstamą darbą (aš), bet tokių visad būna tik dešimt procentų maždaug. likusieji dirba, kad išgyventų, kad per tą darbą gautų sau kokios tai prabangos, ar pan, o ne todėl, kad "mėgsta".
ir tai tikrai geriau, nei visai ant sofos drybsot, ir vaidint , kad "neradau mėgstamo darbo, tai nedirbsiu išvis, mane tai žemina kaip žmogų"...

Ech, na kodėl visur, kur moterys, ten piktumai ir ginčai? Gerbiamosios, visai nenorėjau užkurti nesutarimų katilo
Stripulis, Jūs ne taip supratote: kalba eina ne apie konkretų įkainį konkrečiu metu (aš pati kartais labai mielai sutinku padirbėti už ašaras), kalba eina apie požiūrį atlikti darbą kuo greičiau ir kuo pigiau. Yra asmenų, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių savo paslaugas teikiu arba galėčiau teikti neatlygintinai arba už daug mažesnį įkainį, negu taikau įprastai. Tai nėra prostitucija, tikrai taip.
Tačiau visiškai sutinku su aushra1: darymas to, kas nepatinka, yra elementarus savęs prievartavimas (ar galima kalbėti apie kokybę, kai žmogus viską atlieka pro sukąstus dantis? Gal...). Ir taip, nuskambėsiu nepopuliariai ir kategoriškai, tačiau tie, kurie dirba tik tam, kad išgyventų, yra tikriausiai ne patys geriausi ir gabiausi, sėdi ne savo rogėse arba... tiesiog yra nevykėliai. Man labai gaila, kad tokių yra tiek daug.

Grįžkite, merginos, prie pokalbių "į temą"

Taip, tokių žmonių yra dauguma, jiems nebuvo duota gabumų ar valios siekti kažko daugiau, nei iškasti šį griovį ar parduoti tas bulves, kurias atvežė jo šefas, bet jei žmogus sugebėjo išmokti bent vieną užsienio kalbą ir gali versti, jis negali savęs tapatinti su tuo, kas sugeba tik išplauti grindis paskirtuose kabinetuose, iš jo bus pareikalauta daugiau, o ir pasiekti tam daugiau reikės daugiau pastangų, nei nueiti į darbą. Kitaip pasaulis nustotų vystytis, jei kasdien nekiltų jokių kliūčių ir nereikėtų galvoti apie būdus kaip tai įveikti. Tačiau kiekvienas renkasi ir neturime teisės nei vieno teisti ir niekas neteisia, bet reiškia savo nuomonę ir savo požiūrį, kuris gali tapti paspirtimi abejojantiems ar tiems, kurie negali rasti sprendimo.

Verčiu biografiją iš vokiečių kalbos. Tekstas grožinis, todėl istorinių asmenybių vardus ir pavardes adaptuoju, o paminėjusi tekste pirmą kartą - originalią formą nurodau skliausteliuose. Išnašose minimos kelios anglų kalba išleistos knygos. Jų autorių vardus gramatinu, o pavadinimus palieku anglų kalba, neverčiu (juolab kad lietuviškai jų ir nėra išleista). Bet taip pat nurodomos ir kelios vokiškos knygos.

Čia ir susimąsčiau: ar jų pavadinimus taip pat palikti originalo kalba, ar vis dėlto išversti?

Vokietis skaitytojas, nemokantis anglų kalbos, tų angliškų pavadinimų nesuprastų, o vokiškus - suprastų. Palikus viską originalo kalba, lietuvis skaitytojas, nemokantis abiejų kalbų, nesupras nei pirmųjų, nei antrųjų Bet jei angliškus paliksiu, o vokiškus išversiu, gal atrodys keistai? O jei išversiu visus, tai susidomėjusiam žmogui bus sunkiau susivokti, apie kokią knygą čia kalbama Tad lyg ir linkstu prie varianto, kad nereikėtų versti nei angliškų, nei vokiškų? Nors lietuvis skaitytojas, palyginti su vokiečiu, tada lyg ir nukenčia, bet jei jis nemoka nei vienos, nei kitos kalbos, tai vargiai ir domėsis tomis papildomomis knygomis, ar ne?

Kaip tokiais atvejais darote jūs?

Neversčiau nieko, išskyrus pačią biografiją. Šaltiniai ir yra šaltiniai. Ką domins būtent šaltiniai, tai ir ieškos apie juos info, jų galimų vertimų ir t.t. Nemanau, kad tai įeina į jūsų pareigas ir rūpestį dėl to.

išversčiau visus pavadinimus, skliausteliuose nurodyčiau originalų variantą.