Sveikos, mamytės
Noriu, kad išklausytumėte ir patartumėte:
Mano vaikas greit bus 5 metų, gimė po cezario operacijos, alergiškas nuo gimimo - maisto netoleravimas. Vienas vaikas šeimoje.
Nori būti dėmesio centre tarp pažystamų asmenų, greitai susidraugauja su suaugusiais savo aplinkoje, bet vengia masinių susiėjimų, nenori ten būti.
Namuose valdo žodis ,,aš noriu" , jei negauna - užsimoja kumščiu, spiria, rodo agresiją , puola verkti į savo kambarį, tranko duris arba mėto daigtus (paskutiniu metu po tokio pykčio priepolio prisysiodavo savo kambarį ir sakydavo, kad tai padarė šuo

)
Darželio nelanko.....nes nenori

(nori asmeninio dėmesio, kurio ten negauna) nusileidom, nes buvo galimybė neleisti.
Nebendrauja su bendraamžiais, nes jam neįdomu, ieško už save vyresnių.
Labai domisi suaugusių gyvenimu, kuo puikiausiai skuta bulves, prisimena patiekalų receptus, perpasakoja ką ir kaip gamino močiutė, arba jai pasakoją kaip gamina mama. Su žaislais ne žaidžia, bet juos ardo iki smulkiausių detalių, po to vėl surenka.
Stengiasi kuo daugiau vadovauti suaugusiems, jei darai ne pagal jį - pyktis.
Prasidėjo dažnas mirksėjimas, burnos nevalingas kreipimas, nosies traukymas, spjaudymasis lyg seilių burnoje per daug.
Lankomės pas homeopatą, pasak jo, tai hiperaktyvumas, skirtas gydymas tikrai padeda, mirksėjimai dingo, irzlumas apmažėjo.
Mažojo piešiniai - spalvų paveikslai, be konkrečių daigtų, pilnai užbaigti, nepalieka baltų plotelių. Piešiniuose galima įžvelgti ką tik nori, jis pats kuo puikiausiai papasakoja ką nupiešė.
Pati dirbu, bet po darbo stengiuosi būti su juo, jei reikia kažką dirbti, tai kviečiu kartu, kad jaustųsi reikalingas. Daugiau laiko praleidžai su tėčiu, kuris labai jam nuolaidžiauja.
Jaučiame abu su vyru, kad turime ,,sunkų" vaiką. Kaip geriau su tokiu vaiku elgtis: ar jam būtina įveikti savo ,,nenoriu", ar geriau leisti daryti tik tai ką nori ( darželio klausimas).