Mano vaikas hiperaktyvus 9

laikomės ir stumėmės į priekį. grįžome iš sanatorijos . pradėjo vaikščioti pas psichologe. sunkiai sekasi, kad kas padėtų.
mažylė su astma puse metų su Fliksotidu neina nutraukti. bet vasara, stengiamės kuo daugiau gamtoje tai visiems padeda ir mažylei ir Benui ir mums.


kaip jūs laikotės





mes susitigdavome kai gyvenau vilniuje

Baikit, o kaip jie nustato? Pagal ką? Pagal nieką jie nenustao. Pirštu bado į dangų ir tiek. Prieš mėnesį grįžom. Su maniškiu. Hiperaktyvumo neturi, nes niekas jo nestabi nei mokykla, nei globos namuose, nei kur kitur. Emocijų sutrikimus ir elgesio- visi. Ir ką ir siūlo man- o va gal pabandykit tuos vaistukus už 250 litų, na jie padeda tik hiperaktyviems- kitokiems ne, bet jei padės- reiškias hiperaktyvus. Šiaip taip pavyko atsikratyt to ko nereikia. Prirašė ko nėr, kad ragsų netaria, kad šveplas, kad garsų neskiria. Norėjau klaust- gal kvanktelėjot? Pagal mane nuo pradžios kalbėjimo šveplu nebuvo, jau nebeskaitant dabar. Pakenkt pakenkė labai- dabar laižomės. Iki mokyklos gal ir pavyks. Specialistų reik ieškot. Vardinius receptus jie šrašo, bet aš nežinau ar jie tiksliai nustato tų ar kitų medikamentų reikalingumą.

mes esame mamos ir renkamės pagalba ir patarimus kiekvienai kaip atrodo geriausia ir vaikui. galit rėkt kiek norit bet man VRC padėjo ir net labai
Papildyta:




pykčiu nieko nepakeisite
aš žinojau k o einu į VRC ir ko man iš jų reikia, tą ir gavau aukščiausiu lygiu. mes hiperaktyvus ir jų pagalba mums padėjo pagrinda didelį mano vaikui

nerėkiu. Kalbėjimas pe balionėlių ir šypsenėlių nėra riksmas. Jei jums iš ties kažkada padėjo- puiku. Bet kiek pamenu, jūs jau seniai ne Lietuvoj. aš kažkad čia rašiau, tiesiog pamenu, kad jau tada rašėt iš skandinavijos šalių. Nuo to laiko daug vandens nutekėjo, pasikeitė labai daug specialistų, centro vadovas galutinai ir visiškai užsiėmė politieriavimu ir kuria fantastines temas apie žudomus vaikus globos namuose, pas globėjus ir pas įtėvius, kuria įstatymų pataisas ir dar kažką. Kas dar kiek važiuoja iš inercijos- tai ankstyvosios korekcijos skyrius, ir kaip ir viskas.

maišot
aš buvau vilnietė tuo laiku. esu laiminga kad yra tokia įstaiga, bet jei norima įžvelgti tik blogų dalykų tai ir įžvelgsite. jokių spaudų neskaitau, jokių telikų nežiūriu, netikiu nei vienais dalykais . pati renkuosi informacija. sakau aš važiavau ten jau žinodama ką galima man patarti, ką išmokyti, kaip padėti vaikui.

Jau rašiau. Džiaugiuosi kad patyrėt,, daugiau nepatirsit ir labai norėdama. Turiu platesnes galimybes įvertinti manau nei jūs. Jei važiuojat jau žinodama ką gausit, ko ne. Nors šiaip, šiaip, tai nemanau jog padėjo, būtų padėję, šiai dienai turėtumėt kitą situaciją, na bet Jūsų teisė tikėti. Nediskutuosiu.

Manau mane su Roga maišot

Prieš dvylika ir daugiau metų VRC buvo beveik vienintelė vieta kur iš vis apie ADHD buvo girdėję ir ten galėjai nors tokią diagnozę gaut. Nes vileika tuo metu tik šizofreniją visiems "kabino". Tai vat, tai ir buvo didžiausia pagalba - popieriukas su diagnoze. Realiai jokios pagalbos nebuvo. Kaip yra dabar - nežinau.

Alfija, jumyse kalba neviltis, pyktis, skusmas....labai piktai skamba...Roga hiperiuka augina tikrai daugiau metu, nei jusu vaikui, kuris kaip supratau, neina dar i mokykla. Tiek kiek ji nuejo spygliuoto kelio, niekam nelinkeciau, delto teigti, kad jus turite daugiau galimybiu ivertinti, as teigciau atsargiai.

na kiek parėjo Roga nežinau, bet aš žinau ką praėjo mano vaikas, ir labai jau abejočiau kad jos vaikas gyvenime galėjo patirt ką nors panašaus. Eina, bus trečiokas. Jokio pykčio. Viena realybė. O galimybių įvertinti kolegų darbą- tikrai turiu didesnių nei Roga. Nustatinėti kas piktas, kas apsidžiaugęs per monitorių- daugiau nei keista. Ir dar , kaip tik tik many tos vilties ir yra, nes mano vaikui nustatė jog jis adaptuotis šeimoj(bet kokioj) negali. O aš va tuo vaiku tikiu, ir jo pastangas matau. O galų gale, kaip tik žmogus iš šeimos ir gali tam nepritampančiam vietos gyvenime paieškoti. Daugiau niekas ir neieškos. Tokių vaikų kaip jis iš vaiknamio, išėjus iš ten, jei išeis nepatekęs į socializacijos centrus- Pravieniškės, Alytus, Lukiškės tik ir laukia. Daugiau niekas.
Vario- gali būt kad painioju. Būtent- diagnozuot gal ir gali, bet ne iš karto tai ir įmanoma, ir viskas. O ką daryt toliau, kas toliau- bendrieji patarimai, kurių internete abstu. Režimas, lentelės, pagalvių daužymas, skaičiavimas, PS nupirkimas dėmesiui sukaupti. Bet tai visoms diagnozėms vienodi patarimai. Nei verkti, nei juoktis.

taip jūs nieko neskaitėte ir nežinote apie mano vaika
nežinau ko jūs tikėjotės iš ten kad vaikas išeis ir viskas išsispres nežinau
aš iš ten su vaiku išėjau, su pagerėjimu, kuris jau nebenorėjo sau pakenti, kurio savivertė buvo nulinė. ten tiek gavau palaikymo, patarimo ir dėmesio. pasiėmiau vaika tikrai stipresnį nei atvykome, mes buvome dienos stacionare važiavau kas diena su vaiku ten.
taip gavome tik diagnoze, bet su šia diagnoze jau galėjau kurti, suteikė galimybės kur kreiptis lengviau, gauti sanatorija, kurti draugija, bendrauti kalbėtis su kitomis mamomis.

aš pati iš vaiknamio, daug kartų buvau paiimta mano mamos ir atiduota kaip šuniukas, nekalbėkite to su pykčiu. jums atrodo, viskas tik blogai. aišku aš jūsų nepažystu nemačiau, bet ką rašote žinokite šiurpa keliate ir jei taip bendraujate su savo vaiku iš vaiknamio baisu.
jei jūs viska darote ką internetas rašo, aš visada integruoju viska pagal savo vaika niekas netinka vienoda kiekvienam vaikui. mes ir ne taip ir seniai buvome VRC jei gerai pamenu 2009 m.

O jums visosms, na ne visoms yra būtina įsivaizduoti tik ką nors piktą? Na va jau bandė kažkas įsivaizduoti mano vaiko- kas išėjo? Lygiai tiek pat realybės va tokiuose spėliojimuose. Bet aš kaip suprantu konkrečiai pas jus viskas pagrįsta kaip religijoj- TIKIU. Tai apie ką galima diskutuot. Jei žmogus išeina pakylėtas iš ten, kur žmonės galėjo matyti jog neišvengiamai ištiks tos ligos kokios ištiko, kad jas galima pradėt kontroliuot ir stebėt nuo šešerių, kad galima aktyvių tos ligos fazių išvengti, kad galima ją pratempti. Kad prieš tai galima pamokyti kaip socializuotis, ai žodžiu daug yra kas galima padaryti. Šiai dienai turit tą ką turit- mažą vaiką traumuotą, ir didelį- kurio nebelaukia niekas geras. IR sakymas buvau labai geroj vietoj - jis yra kiek keistas. Bet kai sako, kol pamatai- tai kliekvienam savo kryželį nešti.
Roga, man neįdomi jūsų istorija asmeninė. Man įdomu kaip moterys sprendžia vaikų problemas. O kas buvo su jum, ar nebuvo- trečiaeiliai dalykai. Nei į temą, nei įdomųs.
Šiaip va man tiesiog įdomu kur buvo vidur baltos dienos VRC grupių vadovai, savanoriai, seselės, gydytojai pagaliau. Besilaikant tuo nuostabių taisyklių mao vaikas ten su pilnu buteliu vandens iš palatos ilgio išdaužė, išarė tiesiog tas jų pakabinamas lubas, išdaužė duris, padarė kiaurom- ir niekas to nepastebėjo. Logiškai skamba tik, kad jų nebuvo skyriuje. Daugiau niekas. Mokėt nereikia, bet- aš mažų mažiausia vaiką palikau saugioj aplinkoj, kaip maniau. Ir kiti taip manė. Tai o jei jis ne lubas būtų sumanęs išdaužyt- o kitų pacientų galvas. Nieko nebuvo. NIEKO. Patys nevaldomiausi buvo uždaryti palatoj. Tai, kad jis visą tą laiką vaikščiojo mėlynas. Veidas mėlynas. Tai tas, tai anas. Klausi vadovų- jie ramiai atsako- nematėm. Sekmadieniais- šeštadieniais pati mačiau tų vadovų erotinius pasitrynimus su savanorėm. Vsiksi msnot nepastebi? O kai atėjus pirmas pasakojimas būna- tas anas ten rūkė(vadovas) pro langus matėm, bet mums tai jis sako jog niekada negalima rūkyt- manot jiems ne juoką kelia.

jums netiko VRC, ieškokite pagalbos kur jums padės. nereikia pilti šiukšlių, yra tam skundų skyrelis, yra ligonių kasos. užteko vieno karto, kam reikės pasiskaitys kur reikia. vienintelė įstaiga per visa lietuva. o ką jūs padarėte padėjote, sakysite mokate mokeščius ir to gana tikrai ar nors karta pasidomėjote ką reikia jiems padėti nemanau. tik aai. žodžiu išliejote pykti, neapykanta nepasitikėjima ir gana. čia susirenkame visos pasikalbėti, o ne bjaurasties skaityti ir kas svarbiausia tas pats per tapati. gerai neikite ten nevykite ten. kurkite savo įstaiga (žinote geras dalykas, supranti koks tai sunkus darbas, kalbu iš savo patirties) ir tada padėsite ir sau ir savo vaikams ir kitiems vaikams. sėkmės bet tikrai gana gana supratome ir ačiū už išsakytas jūsų mintis