Mano vaikas hiperaktyvus 9

#313
QUOTE(alfija @ 2013 06 23, 13:24)
čia ne depresija. Ką parašėt. Gyvenimas savo pasaulyje- yra vienas iš šizofrenijos požymių. Artimos giminės sera- paveldimumo liniją turi. Ir jie ramiai, kaip kiekvienam beveik- depresija. smile.gif . Depresija turi visai kitą kilmę ir kitus požymius. Net jei ytarti endogeninę kilmę(priežastis nežinoma susirgimo) tai tą reik dar įrodyti ir pagrįsti. Kuo remiantis, kokie tyrimai tai rodo. Kalba yra apie ligas. Taip siuntimą reikia gauti reikia iš savo gydytojo. Nebijoti, jei siūlys gultis. Nebijot ir viskas. Nebijot klausti, jei ką sakys nesuprantamo, pagal ką ir ką nustatė. Paaiškins, ir maloniai. Ten malonios moterys dirba. Nenustebti, ten vaikams duoda įvairaus darbo- ta prasme medžiagų ką nors siūti, ką nors drožti, piešti. Taip rimčiau- tose veiklose yra stebimi. Nėra paskatinimų batutu, kompiuteriu sistemos. Pliusų - minusų nerašo.  Ten dirba rimtai, kad ta pagalba būtų. Kad būtų galima kontroliuoti ligą, kad šeima, kurioje jis gyvena, galėtų gyventi ramiai. O šiaip norisi jus tiesiog apkabinti, ir mažulę irgi.



aš nebijau, bet mano sūnus per beveik 14 metų nebuvo išsiskyrę niekada schmoll.gif vat kaip jis reaguos g.gif manau tyrimų reikia ir net sakyčiau labai. negerų dalykų pastebėjau, jei save daužo t.y. sau per galva mažiukė pradeda kartoti. atrodo nu paprasta situacija buvome svečiuosi, visi žaidė kas sau, ir mažylė ėjo tik su kamuoliu nuo visų ir vistiek sugebėjo ją užgauti, lėgdamas pro šalį per rankas, kad kamuolys iškristu, ji maža nu ir ką šiandiena viska jau ir ji daužo mėto doh.gif
kažkaip vasara būdavo lengviau nu dabar neina dičkiui miegoti (gėrėme prieš tai antidepresantus mėnesį psichiatrė išrašė ir nieko), dar labiau uždarumas jaučiasi, nieko nenorėjimas apie nieka nepasikalbėsi, tik apie filmukus, apie fantazijas ką sumasto ir visi pokalbiai.
mano dičkis labai geras, kiek jam atrodo tiek padeda man, jei pasakau Benai yra šiukšlės, jas reikia surišti, tada nueiti į toleta ir jas išimši ir surišti, tada nueik į vonia ten ir šiukšlės paeiliui, tada paiima ir padaro. atrodo milijonus kartų tai daręs, pirmokui lengviau atrodo pasakei reikia išnešti išneša, dabar sako tu nesakei iš kur išnešti. šudnekis bet... jei nepasakysi nusiprausti dantis išsivalyti, juk tai daro nuo mažumės nulis dėmesio, tad paiimu mažyle už rankos ir jį ir tada dar valosi dantis abu kartu dar dar.

iš savo gydytojos gausiu siuntima, ji kur paprašau ten surašo viska man, ačiū.
jautu viska privėliau blush2.gif
Atsakyti
#314
QUOTE(Roga @ 2013 06 23, 13:48)
aš nebijau, bet mano sūnus per beveik 14 metų nebuvo išsiskyrę niekada schmoll.gif vat kaip jis reaguos g.gif manau tyrimų reikia ir net sakyčiau labai. negerų dalykų pastebėjau, jei save daužo t.y. sau per galva mažiukė pradeda kartoti. atrodo nu paprasta situacija buvome svečiuosi, visi žaidė kas sau, ir mažylė ėjo tik su kamuoliu nuo visų ir vistiek sugebėjo ją užgauti, lėgdamas pro šalį per rankas, kad kamuolys iškristu, ji maža nu ir ką šiandiena viska jau ir ji daužo mėto doh.gif
kažkaip vasara būdavo lengviau nu dabar neina dičkiui miegoti (gėrėme prieš tai antidepresantus mėnesį psichiatrė išrašė ir nieko), dar labiau uždarumas jaučiasi, nieko nenorėjimas apie nieka nepasikalbėsi, tik apie filmukus, apie fantazijas ką sumasto ir visi pokalbiai.
mano dičkis labai geras, kiek jam atrodo tiek padeda man, jei pasakau Benai yra šiukšlės, jas reikia surišti, tada nueiti į toleta ir jas išimši ir surišti, tada nueik į vonia ten ir šiukšlės paeiliui, tada paiima ir padaro. atrodo milijonus kartų tai daręs, pirmokui lengviau atrodo pasakei reikia išnešti išneša, dabar sako tu nesakei iš kur išnešti. šudnekis bet... jei nepasakysi nusiprausti dantis išsivalyti, juk tai daro nuo mažumės nulis dėmesio, tad paiimu mažyle už rankos ir jį ir tada dar valosi dantis abu kartu dar dar.

iš savo gydytojos gausiu siuntima, ji kur paprašau ten surašo viska man, ačiū.
jautu viska privėliau blush2.gif


regresas būna visada. Ir apie fantazijas nekalbėti. Bandyt skaityt knygas, rašyti, piešti. Ir labai gerai, kad nors kokias darbines užduotis duodat. Dirbti ir viskas. Bėgti nuo ligos kiek išeina- pasitraukti. Vat realūs dalykai. Labai labai nervina tokie dalykai, tokie klausimai. Jei turik kiemą nuosavą ar daržą- kasti, šluoti, ravėti. Priešinsis, bet čia yra toks dalykas- kaip traukimas pas save į realybę. Duoti tą darbo krūvį, ir fizini darbo ir va intelektinio. Ką pajėgia- tą tegu ir skaito. Paskui papasakot ką paskaitei. Rašyt- ką parašei. Klaidas taisyt. Kuo mažiau laiko liktų fantazijom gyventi. Tai nelengva. Gal tėtis didesnis autoritetas- tada jis turi tai daugiau sakyt. Jei tėčio nėr, tada mamai lieka. Virtuvės darbus- indus plaut, grindis. Taip jau labai didelio streso nebus ir dėl to, kad gaus medikamentus. Ir raminančius, ir nuotaiką taisančius. Kokius reiks. Antidepresantai šizofrenijai gali tik pakenkti. Skaičiau- amitriptilinas.Pradžiai tiek. Visus tuos darbus bus lengviau daryti medikamentų fone. Skaitant tai ką rašot jūs, bet negirdint pačio vaiko- turėtų paguldyt. Priklauso dar ir nuo to- ar bus laisvų vietų, nes ji visada pilna. Taip, mažiukę pasaugoti reiktų ir labai, kaip mes sakom su ligoniais katu gyventi nerikia, tik va nėr tos vietos Lietuvoj kur tuos ligonius saugiau,gražioj pensijono aplinkoj apgyvendinti. Kur jie gyventų, nori iš ten parsivežti parsiveži, nori nuo jo pailsėti- nuveži. Ir grįžta jie į šeimą, paskui jau ne tik ligonis geria vaistus, bet ir jų artimieji. Yra tokia bendrija, bent jau buvo - tikrai nežinau koks jos likimas, ji vienija šeimas auginančias, turinčias psichikos ligonius- "Būkime kartu" vadinasi. Nežinau ar daug gali kuo padėti, bet išsikalbėti, susitikti su tą patį išgyvenančiais žmonėm- tikrai galima. Seniau vadovavo bendrijau Košubienė, vardo neatsimenu, labai šilta moteris. Daugiau nežinau kuo dar galėčiau padėti ir ką pasiūlyti.
Atsakyti
#315
QUOTE(alfija @ 2013 06 23, 15:03)
regresas būna visada. Ir apie fantazijas nekalbėti. Bandyt skaityt knygas, rašyti, piešti. Ir labai gerai, kad nors kokias darbines užduotis duodat. Dirbti ir viskas. Bėgti nuo ligos kiek išeina- pasitraukti. Vat realūs dalykai. Labai labai nervina tokie dalykai, tokie klausimai. Jei turik kiemą nuosavą ar daržą- kasti, šluoti, ravėti. Priešinsis, bet čia yra toks dalykas- kaip traukimas pas save į realybę. Duoti tą darbo krūvį, ir fizini darbo ir va intelektinio. Ką pajėgia- tą tegu ir skaito. Paskui papasakot ką paskaitei. Rašyt- ką parašei. Klaidas taisyt. Kuo mažiau laiko liktų fantazijom gyventi. Tai nelengva. Gal tėtis didesnis autoritetas- tada jis turi tai daugiau sakyt. Jei tėčio nėr, tada mamai lieka. Virtuvės darbus- indus plaut, grindis. Taip jau labai didelio streso nebus ir dėl to, kad gaus medikamentus. Ir raminančius, ir nuotaiką taisančius. Kokius reiks. Antidepresantai šizofrenijai gali tik pakenkti. Skaičiau- amitriptilinas.Pradžiai tiek. Visus tuos darbus bus lengviau daryti medikamentų fone. Skaitant tai ką rašot jūs, bet negirdint pačio vaiko- turėtų paguldyt. Priklauso dar ir nuo to- ar bus laisvų vietų, nes ji visada pilna. Taip, mažiukę pasaugoti reiktų ir labai, kaip mes sakom su ligoniais katu gyventi nerikia, tik va nėr tos vietos Lietuvoj kur tuos ligonius saugiau,gražioj pensijono aplinkoj apgyvendinti. Kur jie gyventų, nori iš ten parsivežti parsiveži, nori nuo jo pailsėti- nuveži. Ir grįžta jie į šeimą, paskui jau ne tik ligonis geria vaistus, bet ir jų artimieji. Yra tokia bendrija, bent jau buvo - tikrai nežinau koks jos likimas, ji vienija šeimas auginančias, turinčias psichikos ligonius- "Būkime kartu" vadinasi. Nežinau ar daug gali kuo padėti, bet išsikalbėti, susitikti su tą patį išgyvenančiais žmonėm- tikrai galima. Seniau vadovavo bendrijau Košubienė, vardo neatsimenu, labai šilta moteris. Daugiau nežinau kuo dar galėčiau padėti ir ką pasiūlyti.



ačiū ir už tiek, kad užvedėt ant kelio nuo ko pradėti 4u.gif
Atsakyti
#316
QUOTE(alfija @ 2013 06 23, 11:18)
Suprantat, jei šeimai nuolat reik pagalbos- tai vaikas hiperaktyvus, tai šiaip neįgalus, tai kažkuris narys neteko darbo- vis palaikyt iš išorės, tai kas čia per raeima? Gal paprasčiau yra leisti iširti, nei kištis į tos šeimos vidinį gyvenimą, nuolat ir dėl visko.


Vario, kokio statistika yra to, kad šeimos gavusios pagalbą iširo vis tiek, ir kiek neiširo. Ir dar, jei atvirai tai kodėl negalima atsisakyti šeimoms visų tų pagalbų. Jų atsisakyt oficialiai kaip ir galima, o neoficialiai? Až žinau, bet va norėtųsi kad pasakytumėt jūs?
Parašysiu.

Niekada ir niekur neminėjau jokių skaičių ir neieškojau statistikos. O ir kam man to reikia? Žinoma,žmonės ir neturėdami neįgalių vaikų išsiskiria, todėl čia nei taisyklė, nei ne.

Apie šeimą kuriai NUOLAT reikia pagalbos- patikslinkit savo mintį, nes dabar nekonkrečiai rašot. Kam ir kodėl nuolat reikia pagalbos? Apie kokį kišimąsi į šeimą jūs kalbate? Ar jūs čia irgi panikoje apie atimamus užsienyje vaikus? Jei taip- tada čia ne ta tęma.

Pagalbos atsisakyti galima. Ir oficialiai ir ne. Bet juk tai kvailystė.

QUOTE(alfija @ 2013 06 23, 14:03)
Taip, mažiukę pasaugoti reiktų ir labai,


kaip mes sakom su ligoniais katu gyventi nerikia, tik va nėr tos vietos Lietuvoj kur tuos ligonius saugiau,gražioj pensijono aplinkoj apgyvendinti. Kur jie gyventų, nori iš ten parsivežti parsiveži, nori nuo jo pailsėti- nuveži. Ir grįžta jie į šeimą, paskui jau ne tik ligonis geria vaistus, bet ir jų artimieji.

Yra tokia bendrija, bent jau buvo - tikrai nežinau koks jos likimas, ji vienija šeimas auginančias, turinčias psichikos ligonius-


Nežinau ar daug gali kuo padėti, bet išsikalbėti, susitikti su tą patį išgyvenančiais žmonėm- tikrai galima.

Va ir keletas iš pagalbų kurios yra ir SE. Kodėl to reikia atsisakyti?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo vario: 23 birželio 2013 - 18:45
#317
QUOTE(vario @ 2013 06 23, 19:45)
Niekada ir niekur neminėjau jokių skaičių ir neieškojau statistikos. O ir kam man to reikia? Žinoma,žmonės ir neturėdami neįgalių vaikų išsiskiria, todėl čia nei taisyklė, nei ne.

Apie šeimą kuriai NUOLAT reikia pagalbos- patikslinkit savo mintį, nes dabar nekonkrečiai rašot. Kam ir kodėl nuolat reikia pagalbos? Apie kokį kišimąsi į šeimą jūs kalbate? Ar jūs čia irgi panikoje apie atimamus užsienyje vaikus? Jei taip- tada čia ne ta tęma.

Pagalbos atsisakyti galima. Ir oficialiai ir ne. Bet juk tai kvailystė.
Va ir keletas iš pagalbų kurios yra ir SE. Kodėl to reikia atsisakyti?


vat dėl užsienio- nepanikuoju nė kiek. Ką jie nori tą jie tegul daro. Mane nervina, ir nerima kelia negebėjimas Lietuvos politikų įneštos įstaymo pataisos, kuriose nėra labai daug apibrėžtų dalykų. Daugiau- niekas.
Tisiog įdomu- koki statistiką pateikia patys švedai, kiek jiems pavyko išsaugoti šeimų- su tom jų pagalbom. Lietuvoj yra pateikiama statistika piepie tai- yra parodomas nedidelis procentas, nedidelis tų pagalbų efektyvumas.
Sakau, kad jeigu šeimai nuolat reikia visokių pagalbų- paprasčiau jei leisti iširti. Nuolat ramstoma šeima- ne šeima, o socialinių tarnybų kūrinys.
Nekalbu apie tai- kada reikia tos pagalbos iš tiesų, bet kalbu apie tuos atvejus kada žmonės iš ties žino kaip jiems gyventi. Tas pagalbos atsisakymas kiek kainuoja(psichologiškai) soc. darbuotojų vizitus, ir šiokį tokį patikrinimą, bei padidintą dėmesį mokykloj, darželyje- o gal kas negero toj šeimoj- stebėkime.
Nereikia atsisakyti. Ir Lietuvoj tai būtų, jei nebūtų taip stipriai kaišiojami pagaliai į ratus. Ir pagalius į ratus kaišiojatie, kas labai labai nori jog VRC išliktų vienintelis ir visagalis paslaugų tiekėjas nuo gimimo.
Atsakyti
#318
Manau, kad kalba siuo,atveju yra apie pagalbos kokybe, poziuri i siema su spec. Poreikiu zmogumi....pas mus deja, kiek teko susidurti pradedant slaugos namais, baigaint pagalba mokykloje (na sakysim tokie dar ne drasriskiausi atvejai) tai jos beveik ner doh.gif kazkokios kvotos, zmoniu poziuris ir darbuotojupoziris i savo darba... Deja liudnai atrodo. Delto pvz. Vietomis gal SE gali but ikyrumas, bet pagalba kokybiska, o pas mus gal ziurima labiau i seimas, kurios yra soc. Rizikos, bet normalioms seimoms paramos doh.gif mes ciais isto forumo buvome susiburusiso i savitarpio pagalbos grupe, kalbejomes, sprendeme problemas ir dar psichologe pasisamde buvom, kuri beje is musu mokesi ir mazai ka mums padet galejo..tada jos ir atsisakem,nes daline paichoterapija viena kitai suteikti galejom
Atsakyti
#319
QUOTE(Alchemie @ 2013 06 23, 23:22)
Manau, kad kalba siuo,atveju yra apie pagalbos kokybe, poziuri i siema su spec. Poreikiu zmogumi....pas mus deja, kiek teko susidurti pradedant slaugos namais, baigaint pagalba mokykloje (na sakysim tokie dar ne drasriskiausi atvejai) tai jos beveik ner doh.gif kazkokios kvotos, zmoniu poziuris ir darbuotojupoziris i savo darba... Deja liudnai atrodo. Delto pvz. Vietomis gal SE gali but ikyrumas, bet pagalba kokybiska, o pas mus gal ziurima labiau i seimas, kurios yra soc. Rizikos, bet normalioms seimoms paramos doh.gif mes ciais isto forumo buvome susiburusiso i savitarpio pagalbos grupe, kalbejomes, sprendeme problemas ir dar psichologe pasisamde buvom, kuri beje is musu mokesi ir mazai ka mums padet galejo..tada jos ir atsisakem,nes daline paichoterapija viena kitai suteikti galejom


Šaunuolės. Didelės šaunuolės, kad susibūrėt į grupę. Apie mokyklas, apie negebėjimą mokytojų priimti kitokį vaiką, apie aplinkinių negebėjimą priimti kitokį vaiką pati galėčiau parašyt tris tomus kokumentinės knygos.
Ta pagalba, jei gali kažkur palikti vaiką saugiai- yra vertinga, tikrai. Svarbu yra neužsės pačiam ant pagalbos kabliuko. Kaip ir tokios priklausomybės.
Atsakyti
#320
Per 10 metu situacija kazkiek pagerejo, dabar ja vel blogina naujas istatymas verysad.gif ir vaiku tokiu labai padaugejo....as pvz. Esu labai dekinga Dievui, kad tiek pradineje mokykloje pavyko be pykciu surasti, suteikti pagalba ir mokytoja mokejo dirbti su klase, kur vaikas buvo vaiku priimtas, toks, koks jis yra, nors klaseje sedejo minimaliai, dabartineje mokykloje irgi ir pedagogai ir specialistai thumbup.gif dirba, suteikia pagalba, esme tik, kad viska griauna mokyklos reformos, nauji istatymai, kurie tokiems vaikams tieiog uzkerta kelius i tolesni moksla verysad.gif
Atsakyti
#321
Bet kokia aš beraštė biggrin.gif. Bet esmę suprantat ir gerai. Vaikų tokių daugėja. Kiekvienoj klasėj neretai pasitaiko po kelis. Ir...reforma po reformos, o ant viso Vilniaus yra tik viena Šeškinės mokykla, kuri kaip ir pritaikyta dirbti su tokiais vaikais. O juk galėtų būti kiekvienoj mokykloj po tris- keturias klases. Pedagoginis kepa kiekvienais metais tuos specialistus- kur jie? VU kepa psichologus- kur jie? IR daug visko kur? Mokesčius kaip ir mokam.
Konkrečiai savo atveju- nemanau jog net stebuklingu būdu pataisius jo elgesį reiktų siekti vidurinio išsilavinimo mokykloj. Mane labaiu domintų amato mokymas. Baigė tas devynias- ir be vidurinio mokslo kažkokių amatų mokyklos buvimas. Valytojas, virėjas, žemės ūkio darbų pagalbinis darbininkas kažkas tokio. Kažkas, kas ten kiek gabesnis ar ramesnis galėtų gal įvaldyti plytelių klojėjo, statybininko profesijas. Juk toli gražu ne kiekvienam to vidurinio mokslo reikia, ir ne kiekvienas gali.
Atsakyti
#322
QUOTE(Alchemie @ 2013 06 23, 23:22)
Manau, kad kalba siuo,atveju yra apie pagalbos kokybe, poziuri i siema su spec. Poreikiu zmogumi....pas mus deja, kiek teko susidurti pradedant slaugos namais, baigaint pagalba mokykloje (na sakysim tokie dar ne drasriskiausi atvejai) tai jos beveik ner doh.gif kazkokios kvotos, zmoniu poziuris ir darbuotojupoziris i savo darba... Deja liudnai atrodo. Delto pvz. Vietomis gal SE gali but ikyrumas, bet pagalba kokybiska, o pas mus gal ziurima labiau i seimas, kurios yra soc. Rizikos, bet normalioms seimoms paramos doh.gif mes ciais isto forumo buvome susiburusiso i savitarpio pagalbos grupe, kalbejomes, sprendeme problemas ir dar psichologe pasisamde buvom, kuri beje is musu mokesi ir mazai ka mums padet galejo..tada jos ir atsisakem,nes daline paichoterapija viena kitai suteikti galejom



pačiu sunkiausiu man metu įlindau į grupe, man labiau padėjot jūs nei psichologė ax.gif

mums ir pasisekė su pradinės klasės mokytoja, ten stebuklas yra, kartu verkėme, kartu dirbome, ji ruošdavo klase, kai Benas grįš, galiausiai ir visa klasė padėdavo mano vaikui.

vėliau vidurinėje dėja gavome tokia auklėtoja, kuriai visiškai neįdomu buvo, kad jos klasės auklėtinį smaugia prie jos. viska praėjome. bet taip reikia tokios pagalbos, paprastos, kad ir vaikas nuo mūsų paiilsėtu. įkūrėme draugija "Mes greta" nežinau ar ji gyvuoja, buvo padarytas planas vasarai, kur vaikai galėtų paiilsėti nuo tėvų ramioje aplinkoje, ar tai jiems pavyko nežinau g.gif
Atsakyti
#323
QUOTE(Roga @ 2013 06 21, 19:48)
laikomės ir stumėmės į priekį. grįžome iš sanatorijos . pradėjo vaikščioti pas psichologe. sunkiai sekasi, kad kas padėtų.
mažylė su astma puse metų su Fliksotidu neina nutraukti. bet vasara, stengiamės kuo daugiau gamtoje tai visiems padeda ir mažylei ir Benui ir mums.
kaip jūs laikotės g.gif



Ale jums ir sekasi doh.gif Labai tikiuosi, kad dukra išaugs savo ligas.

Kaip mums sekasi vienareikšmiškai sunku pasakyti. Dirbam. Kartais sunkiai. Paskutiniai mėnesiai mokykloj buvo sunkūs, prasidėjo pašaipos, mano vaikas silpnoji grandis klasėj, o namie nesako , nepasakoja, kad yra problemos. Jam svarbiausiai dėmesys, o kad jis va toks doh.gif Kartą grįžo be bato po kūno kultūros, va tada pradėjau kasti .......šnekėjau su mokytoja, tėvais. Mokytoja mūsų jauna, energinga, grežta, bet dirbti su kitokiais vaikais nemoka. Pastabų aibė, pagyrimų irgi. Per geras mano vaikas šiai visuomenei. Lankomės tam apšnekėtam pastaruosiuose postuose VRC, stengiuosi taikyt patarimus, bet deja iš vyro menkai sulaukiu pritarimo, jam psichologija sunkiai suprantama, jis linkęs aprėkti, ir tiek. O sūnus jautrus, tada verkia, isterikuoja,gaunas užburtas ratas.
Va taip ir gyvenam .
Atsakyti
#324
QUOTE(Skambanti tyla @ 2013 06 24, 18:51)
Ale jums ir sekasi  doh.gif  Labai tikiuosi, kad dukra išaugs savo ligas.

Kaip mums sekasi vienareikšmiškai sunku pasakyti. Dirbam. Kartais sunkiai. Paskutiniai mėnesiai mokykloj buvo sunkūs, prasidėjo pašaipos, mano vaikas silpnoji grandis klasėj, o namie nesako , nepasakoja, kad yra problemos. Jam svarbiausiai dėmesys, o kad jis va toks  doh.gif  Kartą grįžo be bato po kūno kultūros, va tada pradėjau kasti .......šnekėjau su mokytoja, tėvais. Mokytoja mūsų jauna, energinga, grežta, bet dirbti su kitokiais vaikais nemoka. Pastabų aibė, pagyrimų irgi. Per geras mano vaikas šiai visuomenei. Lankomės tam apšnekėtam pastaruosiuose postuose VRC, stengiuosi taikyt patarimus, bet deja iš vyro menkai sulaukiu pritarimo, jam psichologija sunkiai suprantama, jis linkęs aprėkti, ir tiek. O sūnus jautrus, tada verkia, isterikuoja,gaunas užburtas ratas.
Va taip ir gyvenam .



išaugsime, tikrai. dar mažylei klausa buvo užkritusi, tai ir logopedo reikia pagalbos visa virtinė. su mažyle dirbti reikia 1000 kartų lėčiau nei su dičkiu biggrin.gif

oj oj sunku ir jums, per vasara stiprėkite ir į mokslus vėl reiks kipti 4u.gif
mano sūnus ir tyli, tik kai jau daug susikaupia tada sprogsta ir išlenda viskas. mano vyras stengiasi bet ir barasi daugiau, bet ir supranta, kad jau reikia labai rimtos pagalbos dičkiui.
Atsakyti