sita temele liuks,man kai prasideda sunkiosios dienos(mano panelytei uzeina kazkokios savaitines,kai neimanoma su ja niekas),tai as cia uzsuku ir patarimu,ir bendraminciu,ir "bendralikimiu"

taigi,aciu visoms mergickoms,kurios cia drasinam viena kita...
ji jau didesne,kazkaip net ir lengviau kartais...
kai zaisliuku nesitvarko,issitraukiu juoda siukslini maisa,tai jau tada atrodo kad zaisliukai patys staiga sulipa i savo vietas

mazyle zino,kad "juodas maisas"nieko gero...tiesiog pora kartu,buvo mylimi zaisliukai sukisti i ji ir sugrusti i siuksliu deze...

zliumbe mazoji visa diena (o man kaip sunku buvo),bet jau kaip suveike.Dar ir dabar(visa tai ivyko pries metus),vos tik as pradedu tvarkyt ismetytus zaislus,pripuola ji sako,:as pati mamyte!!!jei as ir toliau renku,puola i asaras ir maldauja:tu tik neismesk!!!prasau!!!Niu jauciuos tai ziauri teroriste,bet kad kitaip neimanoma...
tik kad va,sita isspresta problema ,tik viena is visos begalybes....
sunkiausia su ja kai bunam namie,kieme irgi stengiasi klausyti,nes jei neklauso,iskart varau namo...jei parduotuveje neklauso,keliauja i masina...o jei siaip visa diena veda mane is kantrybes,tai gryzus teciui,mama susikrauna tasyte ir keliauja viena i baseina...asaru kalnai,bet gryztu,vaikas isizeides,bet auksinis...
ale buna dienu,kai norisi paciai nuvaziuoti i koki beprotnami,paciai uzsirakinti mazam baltam kambareli,paciai uzsivilkti baltus marskiniu ilgom rankovem,paciai jas susiristi ir kokia savaite spoksoti i baltas lubas....
Aš siūlau mažą pataisymą, nes maniškiai tokią poveikio primonę išbandė ir ant mūsų - sakė išmes mūsų daiktus, nuo tada nešam žaislus į rūsį.