QUOTE(Spinduliux @ 2006 05 03, 09:50)
O taip, pas mus irgi ta problema su tvarkymusi. Pareina namo, tai kai nusirengineja, tai viena kojinę švyst i vieną kampą, kitą į - kitą, kelnės - kažkur vidury kambario pūpso. Liepiu tvarkytis, tai tingi, paspiria rūbus į kraštus, o iš ryto ieško ir nervuojasi, kad nieko neranda. Kiek besakyčiau, kad reikia daiktus gražiai susidėlioti - kaip į sieną, negirdi. Tik kojomis trepsi ir rankom makaluoja, atseit, kodėl jis turi tvarkytis

jau atsibodo. Jaučiu, kad kažkaip per dažnai jau prašau, kad susitvarkytų. Gal jau jam atsibodo tos mano pastabos ?
Pas mus labai panaši situacija

. Bet jei nesakyti, nedaryti pastabų, tai visai užsikas tame jovale

. Nėausų nesimatys. O už tokį didelį vaiką tvarkyti kažkaip jau rankos nekyla.
Tarp kitko, mums labai padeda pupos. Liepiu susidėti žaislus į vietas (kol jų dar nebūna baisiai duag primėtyta) arba kad ir rūbus, o jis pradeda pykti, nervuotis. Tada ramiu tonu sakau, jei tu dabar nesudėsi žaislų, tai aš išimsiu 3 pupas. Viskas, iškart nervai pasibaigia ir vaikas šuoliuoja tvarkyti

. Jei to tvarkymo būna nedaug duodu kelias pupas, o jei jau reikia patvarkyti kaip reikiant, tai 10. Išimti dar neteko

.
...matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis...