Mano vyras turi sūnų iš pirmos santuokos

Jo buvusioji, jam dar nera jokia ex Jis dar su ja aiskinasi santykius, jis dar su ja emociskai susisaistes, jam dar skauda, jam dar pikta, jam dar aktualu ...

Daznai taip buna, o autores gaila... Ji, regis, sauni jauna mergina ikliuvo i sirsiu lizda gaila...

na jei vyras labai labai pasistengs, tokiu vilciu gali buti. Jei tikrai yra toks istatymas, kad vaikas gali pasirinkti su kuo gyventi nuo 9 metu as kazkaip negirdejau tokiu pakeitimu... jei jo buvusi zmona su kazkuo kitu gyvena..... tai labai gali buti, kad jam tai nepatinka..juk jo vaika kitas vyras augina..uzgautos vyriskos ambicijos. Augintu ji vaika viena, kazi ar taip stengtusi jai kenkti. Cia tik mano speliones, aisku

Net labai gali priteist zinau analogiska situacija, kai 7m vaikas teisme pasake, kad nori gyvent su tevu ir motina pralose teisma
Man tik viena baisu, kad vaikai lengvai atsisako motinos

Dėl to amžiaus, reikėtų dar pasitikslinti.. Bet giminėje yra pvz., kai vyras su žmona teisiasi dėl 7 m. vaiko. Deja teismui neįdomu, kad vaikas prašosi pas vieną iš tėvų...

mano mintys lygiai tokios pat...


tas ir man labai labai nepatinka, bet šiuo atveju mb sakyk, nesakius...










Papildyta:
Aš daug galvojau apie tai, ką parašėte. Ačiū ir už kandžius žodžius, ir už patarimus.
Pagalvojau, kad norint kažką pasiekti, reikia pradėti keistis nuo savęs. Tam vaikiui niekada ir nebūsiu mama, bet pasistengsiu būti jo draugė, kreipti daugiau dėmesio, užsiimti su juo. Juk jis nekaltas, kad tėvai išsiskyrė ir abu turi antras puses.
Šiandien su juo kalbėjausi ir kaip gera girdėti, kad jam gerai sekasi, kad lanko futbolą ir yra laimingas. Tik laukia kada vėl atostogaus pas mus. Net sugalvojęs ką veiksim, kur eisim...
Nebuvo lengva pradžioje, bet stengiuosi kaip įmanydama, kad visi liktume patenkinti.
Pasižiūrėjau į save iš šalies, kad per daug reikalavau, per daug siekiau. Dabar viskas bus kitaip. Juk ir šeimoje geriau, kai visi sutaria.
MB yra geras žmogus, tik šioj situacijoje elgiasi negarbingai. Kalbėjomės vakar su juo apie tai, tai šiandien jis paskambino savo ex ir pasakė apie ketinimus. Keista, bet ji nenustebo, mat jis ankščiau buvo sakęs, kad taip padarys. Nežinau kaip toliau viskas klostysis, laukiame naujienų. Nes atsirado dar viena aplinkybė. MB ex pasakė, kad jei LT greitu laiku neras darbo, tai pati vaiko globą perleis jam. Aš taip nepaselgčiau, bet tai jau jos sprendimas.
Dar galvoju, kad galbūt mb sūnus su manim taip bendrauja todėl, kad iki tol jo tėtis neturėjo jokios moters? Aš buvau pirmoji po 5 metų. Juk ankščiau jie būdavo tik dviese...

Fėja, kol jis atostogauja pas mus, tai MB tvarkosisu juo, jo poreikiais ir užsipyrimais. Bet aš mąstau toliau į ateitį, jeiteks gyventi kartu. MB nekalba angliškai, gyvenant čia noriu nenoriu vaiko mokslai bus ant mkano pečių. Plius auga dar vienas, kuriam dėmesio taip pat reikės. Na, bet manau, kad kitos susitvarko, susitvarkysiu ir aš. MB su manim tarėsi dėl vaiko pasiėmimo, bet aš buvau prieš, nes vis bandžiau įrodyti, kad vaikui geriausia su mama ir kad jokias būdais aš savojo neatiduočiau. Ilgainiui pavargau įrodinėti, pyktis... tad pasidaviau jo norui ir net pagelbėjau ten, kur reikėjo.
Taip, įstatymai pasikeitė,kad jau sulaukus 9 metų vaikas gal;i apsispręsti. Bet ar jis suvokia, kad po savo apsisprendimo nieko keisti nebegalės? Na, tarkim, pas mamą grįžti...

Viršūnėlės, kiek aš žinau, o žinau iš vienos puės, tai anoje santuokoje buvo taip. MB labai gėrė, savaitėm, mėnesiais... jo žmona neištvėrė (o kuri ištvertų???) ir susirado kitą. Tada jų keliai išsiskyrė. Tada prasidėjo “linksmoji“ dalis. Rietinės dėl vaiko, žmona neduoda, mb su policija pas ją važiuoja. Jis vaiko neparveda namo nustatytu laiku, ji su policija važiuoja. Ir taip tęsėsi keletą metų.. žinoma, aš sb esu sakiusi, kad per savo gėrimą, jis prarado šeimą. Šiuo atveju jis pripažįsta savo kaltę ir jau keleri metai negeria, nes žino, kad jam to nedovanosiu.
Na, čia aš tik viršų nupasakojau, bet manau, kad galit įsivaizduoti kaip būna tokiose šeimose.

Beržūna, aš manau, kad mb su savo ex visada bus susisaistęs, nes kitaip ir būti negali. Juk ji, jo sūnaus mama. Bet tikrai žinau, kad jokių jausmų ten nebėra, kurie turėtų grėsmės mano šeimai.
Su jūsų pagalba įveiksiu širšių lizdą, tikiu tuo


Atsiprašau už tokią paklodę, bet tiek daug turėjau pasakyti...

kavute_skani, esi protinga, susitvarkysi. Ir viskas bus gerai jusu seimoj.
O, kad "prirasei paklode", tai gerai. Paciai lengviau kai "issikalbi", ir skaitanciam padedi suprasti tave. Tada lengviau bendrauti.
Sekmes jusu seimai!

Et... Paini istorija kokia... Tai sakot, ji nedirba?.. Na, tai galetu tada but argumentu teisme... Nors, laikas parodys. Labai tikiuosi, kad jusu bendra santuoka bus laiminga

Pritariu, vaiko agresija gali but susijusi su tuom, kad esat, jo manymu, isikisusi i ju seima, jaucia pavyda Jusu atzvilgiu. Nereaguokit taip jautriai, supraskit ir jo busena. Labai smagu, kad a priori esat draugiskai nusiteikusi jo atzvilgiu, draugiskai bendraujat, dziaugetes jo pasiekimais. Bandykit susidraugaut, kartais savi vaikai buna nepaklusnus, bjauraus budo, nesuvaldomi, o ka jau cia kalbet apie svetimus. Manau, aukleti reiketu labai atsargiai, mandagiai, draugiskai. Nelepint ir nuolaidziaut, bet ir nerekt ar baust

Dabar reikia susidraugauti, o ne aukleti. Kai aukleti dabar nereikia.

Na taip, bet kazkas buvo uzsiminusios ir apie auklejima Namu darbai bei visa kita...

Neatsiprasinek, tokios paklodes labai padeda paciai savo mintis susirikiuoti, o kai galvoje tvarkinga, ziurek ir problemu dalis atkrenta

pastebėjau, kad kai pradėjau rašyti, viskas susidėliojo į savo vietas, galvoje nebe taip padrika, kaip buvo ankščiau. ufff... net lengviau kvėpuoti pasidarė pamačiau save iš šalies, o tai daug ką reiškė. o ir šiaip labai gera, kad atsirado tokių žmonių, kurie man padėjo ir vis dar padeda juk kai išsikalbi ir toks problemos nebeatrodo tokios beviltiškos ir neišsprendžiamos..

Ne, jos tik atviros.