Vienintele gyvenimo partnere!?

labai paprastai. kad nera taisykles, tinkancios simtui procentu atveju.
apie ka ir sios visos diskusijos.

Aš manau ne nuo taisyklių tas viskas priklauso,ir net ne nuo to buvo vaikystė laiminga ar ne,buvo tarp tėvų meilė,ar ne,o nuo to,koks mastymas žmogaus galvoj.Na sakysim tėvai alkoholikai-vienas žmogus tokiose salygos išaugęs į geriančių pusę net nežiūrės,o kitas bendraus tik su geriančiais.Jei tėvai skriaudė vaikystėj-vienas žmogus suaugęs taip pat elgsis su vaikas-tipo nieko čia tokio,su manim taip elgės,ir aš išaugau,o kitas visą likusį gyvenimą prisimins kaip tada blogai jautės ir su vaikais pagarbiai elgsis.

vaikystės traumos visada išliks, visiems. Vienaip ar kitaip išlįs. o kaip jau elgsis žmogus-jau jo reikalas.

Tuoj apie visa gyvenima pradiskutuosim . RAdau siandien visai geras istraukas is Lazerevo seminaru. Buvau anksciau jau apie ji girdejusi, bet neteko jo paties pasiklausyt. Jei kam is tikruju idomus dalykai paie ka mes kalbam. galit pasiziureti, cia tik 2 min :
cia apie nemeile sau
http://www.youtube.c...eature=youtu.be
cia truputi apie seksa 4min :
http://www.youtube.c...;feature=relmfu

o siaip sone galima pagal savo skoni pasirinkti. Bet is tikruju yra gyvenime paaiskinimai kiekvienai situacijai, yra bendros taisykles, bet ir kiekviena situacija skirtinga ir reikia detaliai nagrinetis paciam, bet paaiskinimus, sprendimus tikrai galima rasti
Papildyta:

as jaukelis kartus rasiau. Jei zmones keicia partmerius ar zino apie galimas pasekmes(sveikta, vaikai, ir t.t.) ir ka daro? As ne siaip klausiu ka galvojat kiekviena diena, bet jei moteris nori atsitiktinio sekso ir nenori vaiku, tai geria kontraceptikus, pvz kiekviena diena ir ar susimasto, kad taip griauna savo sveikata ir kenkia savo busimiems vaikams?Nes jei ten aistra kartais smegenis uzspaudzia, tai ar tam ruosiamsi is anksto ar po to jau begama aborto darytis?( Zinau,kad buna ir taip ir taip, bet man idomu jusu mintys, jei turite tokios patirties, va ka tokiais momentais mastote? )
Ne man neuzspaudzia, kazkaip gana stabilus zmogus esu, pas mane protas laimi Aisku buna kazkokiu trumpu proverziu, bet vistiek kazkaip susivaldyti iseina.

Papildyta:

KAip gali buti meile absoliuciai skirtinga? AS ne tokiu pat santykiu noriu kaip su tevu, bet meiles, gal neaiskiai issireiskiau, noriu buti mylima, aisku ne kaip tevo, bet kaip vyro. Kai patiri meile vaikysteje, gal lengviau ja jausti ir uzaugus, nebuni toks iskuadintas ir uzveres savo sirdi
Bet meile yra meile tik israiskos formos skirtingos, vienaip mylim vaikus, kitaip tevus, dar kitaip partnerius, bet tai nera kazkas jau tokio skirtingo. Juk jei myli, tau tas zmogus rupi, nori ,kad jis butu laimingas, jei gali jam padedi, malonu su juo buti, bendrauti, pasiilgsti jei nematai ir t.t. kas jau cia tokio skirtingo?

Cia buvo atsakymas i jusu mintis Tobuleti turi noreti abu partneriai.Klysti,esame skirtingi,todel jei vienas nori tobuleti,o kitas tam nepritaria,tai pakeitimas parnterio,kuris masto butent taip kaip pats,tik iseitu i gera. O tas pasyvus susirastu partnere,kuriai tobulejimo nereikia.O gyventi tik del to,kad pasak taves "griauti lengviau,nei statyti",tai absurdas. Kartais ir desimt kartu pamatavus,oi kaip galima apsirikti.Pasikartosiu,issaugoti meile,seima ,noro tik neuztenka.
TAigi sprendziu pagal savo patirti ir tai ka matau aplinkui, kad i pora visada saves verto issirenka zmones ir atitinka vienas kita. TAigi jei vienas isivaizduoja,kad nori tobuleti ,o jam trukdo partneris, tai reiktu is naujo viska apmastyti, kodel toki partneri issirinko, gal kaip tik jo idos ar trukumai, padeda tame tobulejimo kelyje

O as kaip tik,manau, kad jaunesni mes pakantesni kitu trukumams, nei vyresni. Jaunystej lengviau apsislifuot prisiderint, nes dar nera stipriu iprociu, kas jau buna veliau...Bet gal irgi nuo zmogaus priklauso, vienas lankstesnis, atlaidesnis visada moka prisitaikyt, kitam visada sunkiau

Cia kalbejo temos autorius,kuris turi mylima moteri, bet vis tiek jam kyla pagundos. Tai gal ir moterims taip buna?Smalsumas, noras nuotykiu ar pan?
Nu apie dangu ir zvaigzdes cia buvo mano perfrazavimas, tik dideliai meilei nusakyti Nezinau ar beverta kazko klausineti, jei kitas nueina i sona

Kur jus iskaitet,kad matau sekse problema? as partneriu keitime matau problema. Taip galvoju apie pasekmes, kai esu su vyru, tai va del to ir pasisakau uz fizine ir dvasine meile kartu, tada ir pasekmes malonios
Papildyta:

nu neuzsiciklinau, nu tokia tiesa,kad reikia pastangu vystyti santykiams, taip abieju zmoniu, o kada sakiau,kad vieno ?Tik kalbu savo vardu, pirmiausia pats turi kazka daryti,deti pastangas, keistis jei reikia, derintis, o ne is kito laukti
Papildyta:

taip mama nebutu gimdziusi,nes su teciu tik draugavo, o jau buvo issiskyrusi ir turejo duka, o tais laikai ir taip buvo pakankamai sudetinga vienai viena vaikeli auginti. Bet aisku paskui mylejo ir viskas buvo gerai. O tetis pasirodo samoningai jau norejao vaiku

arival , jus paNeigiat visa psichologija. faktas, kad elgesys yra valios veiksmas. bet tokie zmones, faktas, yra traumuoti. negi galit sulyginti myleta vaika ir vaika, kuriam sh i veida buvo trinami(zinau tokiu istoriju.)
dar vienas dalykas. valios pastangomis galima isugdyti labai gera ISORINI elgesi. bet kur dings vidiniai jausmai, baimes, nerimas, nesaugumas? niekur nedings. jie apmazeja psichoterapijos pagalba, bet VISISKAI neisgyja niekas.

Čia kažkas klausė apie asmeninę patirtį. Daug išsiplėsti nenoriu. Tačiau mano situacija kitokia. Vedęs daugiau nei dešimt metų. Per tuos dešimt metų nuolat trūksta emocinio ir fizinio ryšio su žmona. Tačiau santykiai praktiškai idealūs. Per tą laiką užgyvenome kelis vaikus. Tačiau tas trūkumas jausmų labai "žudo". Neseniai mano gyvenime atsirado daugiau moteriškių, kurias pamilau. Šiuo metu myliu kelias moteris iš karto. Esu emociškai, iš dalies ir fiziškai (buvo bučiniai, glamonės) neištikimas. Tačiau be galo myliu ir savo žmoną, šeimą, nenoriu jų skaudinti, griauti savo idealaus gyvenimo. Tačiau tie nauji sielos polėkio potyriai leidžia vėl pajusti gyvenimą, aistrą, geismą, įsimylėjimą... Man nereikia sekso, bet reikia jaustis mylimu ir turėti galimybę mylėti. O meilės man nėra per daug. Dabar mane užsipulsite, kad viską prikalbėjau, kad pateisinčiau savo elgesį, tačiau mano gyvenimo filosofija gimė žymiai anksčiau, kai jaučiau, kad man nesiseka žmonos "įkaitinti", sukurti jausmus, tik vėliau sau leidau džiaugtis tais potyriais, kurių "nežmoniškai" man nuolat trūksta...

O kada kalbejotes apie tai atvirai su zmona?KA jus noretumet,kad ji kitaip darytu?

ir gerai. šaunu.

Aš nieko neneigiu.Aš darau išvadas iš realaus gyvenimo patirties.Turiu pažįstamą giminaitę,mes augom vienodai maždaug,tokioj atmosferoj-užsčiaupk o tai vošiu ,na ir-snarglys nuo lūpų nenudžiūvo o savo nuomonę reiški.Ir jinai augino savo vaikus dar žiauresnėj atmosferoj,ir dabar stebiu kaip jos vaikai stengias pabėgti kuo toliau nuo namų.Ir matau saviškius,kuriuos iš namų neiškrapšysi,nes jiems su manim gerai,nes aš pastoviai mastau ką sakyti,kad tik neįskaudinti,neįžeisti,nes paauglystėj kaip ir visi padidinto jautrumno ir nevisada man supratamo mastymo.
O tos nuoskaudos vaikystės-vienam tai trauma,kitam šiaip ,nelabai malonus prisiminimas,nors jei imti situacijas iš ko tai kilo,tai jos identiškos.
Given444,kaip manot,kai atsitinka nelaimė,vienas žmogus po kažkiek laiko išsikapto ir gyvena toliau,o kitas užsikonservuoja tame koks aš vargšas ir nelaimingas,ir be to gyventi nesugeba-kas tai įtakoja.Man rodos ne nelaimės mastas,o būtent žmogaus mastymas-noriu gyventi kitaip,arba noriu mėgautis kaip man blogai,ir kiti tik tegu mane užjaučia ir gaili,ir laimingai ir niekaip kitaip gyventi aš nenoriu.Su vaikystės nuoskaudom lygiais tas pats.

Daug stengiausi kalbėtis, tačiau likdavom vienas kito nesupratę. Man reikia, kad džiaugtųsi mano pastangomis dėl jos, kad jausčiau jos dėkingumą už gėles, materialias ir nematerialias dovanas, kad lestų ją apkabinti, pabučiuoti, kad pasimylėtume... Kad atvirai išsakytume ko kas norime... Gal tai labai daug...