Santykiai su būsima anyta III

Žinai, kai man buvo identiška situacija, tai vyras uoshvius pas mus į namus pakvietė!!!! Tipo niekur nesidėsiu, jei jau man po ligoninės sunku pas juos nuvažiuoti, tai jiems nebus sunku iki mūsų atsibelsti Vos nenpripjoviau jo, kai sužinojau apie taip "ideliai" sustyguotą savaitgalį
Boorbuuli, man toks įkyrus nuolatinis spaudimas iš uošvių ir vyro pusės prasidėjo, kiek pamenu, po vestuvių, o pas tave jau dabar tokia pekla Dar nepraradai noro tekėti? Kažkaip turi rast stiprybės atsiriboti nuo visų privalomų pareigų (galų gale tu dar ne žmona, ir ne marti!!!) ir laikyti distanciją, nes tu jau dabar esi siaubingai įsiaudrinusi ir nervinga Turėk omeny, kad situacija vėliau nepasikeis, tik stiprės. Bijau, kad iki vestuvių prarasi visas geras emocijas Laikykis

Žinokite, draugė pakišo tokią idėją. Tokia sena, sena vaikystės draugė, sužinojau, kad pas ją tokia pati anyta `ar pavalgę, ar apsiskalbę, ar apsirengę`, tai sakė anyta paskambina `ar pavalgę, gal atvažiuosite`, o jie `nevalgę mes, kaip gerai, būtinai atvažiuosime`, vėliau ir patys ėmė skambinėti `mes nevalgę, gal galime atvažiuoti papietauti` , sako kaip gerai, grįžtam iš darbo, į mašiną ir važiuojam tai greitai anytai atsibodo ir apsiramino


Gali būti, kad jau prarandu. Žinoma nekaltinu tik uošvių, tai yra ir kitos bėdos, artimo žmogaus sunki liga, vestuvių planavimas, mano reikalai, vyro darbas svyruoja ir t.t. Turbūt `nuo nervų` antrą savaitgalį tenka būti išvežtai į ligoninę, o kaip nieko neranda, taip neranda. Greičiausiai kaip visada `nervinis` ir tiek.. tikiuosi.
Gerai, kad mano taip nesugalvojo vistiek gulėjau lovoje, ir nieko tą dieną valgyti negaminau, o juk uošvių nepavaišinsi `niekuo`, tik dar labiau suerzinsi, kad stalas tuščias, tai vyras `nepavalgęs` o ir anyta, juk jau nuo ryto pietus gamino (ji tokia nieko nespėjanti), tai kur čia atvažiuos, kai jau sakytų aš jau ruošiu, nors paruoš tik po dar 5 valandų blogiausia, kad spaudžia ir mano mama, kai pasišnekame, kad taip ir anaip, nenoriu, tai sako, kad važiuotume abu ir pan.

Kaip man taves gaila Man tokia busena prasidejo po vestuviu ir tesesi kelis metus. Rezultatas - sugriuvusi sveikata. Emocijos ir nervai mane suvalge. Jau 2 m. "dirbu", kad atsistociau ant koju - fizishkai ir moralishkai. Gyvenimas ir taip pilnas staigmenu, o kai dar aplink pilna tokiu siurbeliu kaip nuolat ant galvos lipanti anyta, vyras, kuriam mamos pageidavimu koncertas - Dievo isakymas...Supratau, kad ribas reikia brezti nuo pirmu dienu. Turi sakyti garsiai ir aiskiai, kas patinka, ir kas ne, lygiai taip pat, kaip "byra" jos pastabos ir pageidavimai O svarbiausia, ishsireikalauti vyro palaikymo. Kitaip gyvensite visa laika karo lauke Tik vyrus priversti elgtis racionaliai su TOKIOMIS mamelemis - kruvinas darbas
Saugok ir rupinkis savim! Negerai, jei keliauji net iki gydymo istaigu Maziau lankykis pas ja. Pabandyk vyrui aiskiai pasakyti, kad anyta tave erzina, nerviniesi, turi kruva kt. rupesciu, todel noretum pailset nuo jos ir lankytis reciau. Nezianu, ar jis patikes ir supras, bet, atrodo, kad nuo savo nuolankumo pries visus juos kenti tik tu Linkiu tau but stipriai, kitaip sprogsi nuo visu tu juodu ishgyvenamu minciu, kurias krauniesi i kishenes . Sakau tau labai nuosirdziai ir, deja, ish savo patirties

Aš kartais pagalvoju, nejaugi ir aš būsių kadanors tokia anyta nesuprantu kas toms moteriškėms susisuka galvose... Bent jau dabar džiaugiuosi savo būsima anyta nuostabus žmogus, nors kaip ir kiekvienas iš mūsų turi savų pričiūdų, bet jiems toli gražu iki kaikurių čia jūsų išpasakotų... pati ji turi labai ne kokį anytos pavyzdį, todėl visad pabrėžia, kad nenori būti tokia ir nesupranta kaip galima tokiai būti... gal sutariam todėl, kad ją visad palaikau prieš jos anytą čia daug pamastymų iškylą... bet ją suprantu, nes mano mamai taip pat su anyta nenuskilo... per tokius dalykus, jau pati su močiute gal kokius 5 metus nebendrauju, negaliu, neapsiverčia man viskas kaip su mano mama taip elgiasi O gal su sava būsima anyta sutariu, nes esam panašios...visi juokiasi, kad nėra net kalbos, kad pateisinu šios giminės moterų vardą Ir neretai mane einančią su anyta palaiko aplinkiniai jos dukra jų akimis esam panačios.... Tai va tokie mano ir išgyvenimai

Va, kad vyras mane palaiko šiaip ir nuolat ją į vietą stato.. ir nors palaiko, vistiek kažkada iškyla konfliktėlis, nes žinau, kaip apskritai nepriklausomai nuo to pritari ar ne, nemalonu ir skaudu, kad tavo mylimam žmogui nepatinka tavo šeima, kad nenori su jais bendrauti.. patikėkite, tą puikiai suprantu, nes esu ir aš susidūrus.. vistiek juk kartais atgyja tas `savas kraujas`, šeimos neišsižadėsi, persiplėšti į dvi puses negali, o sutarti pasirodo jos irgi nenori.. beto pas jį to `mandagumo` pasirodo daugiau aš nenoriu ir nevažiuoju, man nemalonu ir vsio, o va jam vistiek įsijungia tie `nu reikia...`, su tuo `iš mandagumo` jis oi kaip kenčia savo visą pamišusią giminėlę
Ačiū


Aš pradėjau irgi bijoti, kad tokia būsiu na šiaip, profilaktiškai, nes juk negaliu garantuoti ar laikysiu taip įsikabinus vaiką iki jų pensijos amžiaus ir cackinsiuosi utiutiu mažiuk mano bet gal neturėčiau, nes turiu puikų pavyzdį tiek mamos (kaip leidžia vaikams užaugti ir supranta, kad jie užaugo, tapo savarankiški, o ne po sijonu bando laikyti), tiek kaip uošvienės (net kai turėjau draugą, kuris dėl rimtų priežasčių mano tėvams nepatiko ir jie priešinosi mūsų draugystei/gyvenimui, mama ir tai sukandusi dantis sugebėdavo su juo bendrauti gražiai ir paprastai, o visas pastabas ir nuostabas išsakydavo tik man vienai..).
Tau baltai pavydžiu būna visokių.. maniškė irgi pasakojo, kad jos anyta buvo bjauri ir ji tokia nebus, teisybė, ji anytos pričiūdų nekartoja, bet kitus daro, dar blogesnius bet kuo toliau, tuo labiau imu tikėti, kad anytos tokios nepaleidžiančios perekšlės būna, jei nenusiseka jų santykiai su vyrais, nes žiūriu, kad maniškė su vyru gal ir nesipyksta, bet kažkokie šalti, jie net kartu nevalgo ir tv nežiūri, nu visur atskirai.. tai nenuostabu, kad jai dėmesio trūksta

Mano tėvų santykius panašia linkme nuvedė nuolatinis anytos kišimasis į jau atskiros šeimos gyvenimą
Aš negaliu pakesti kaip mamytė skambina ir klausia: vaukeli, ar tu pavalgęs? vaikeli, ar tau baltiniai išlyginti? vaikeli, ar turi šampūno?.... čia prisakyt pavyzdžių galima daug... tikrai žinojau, kad turėdama vyrą, tai norėsiu, kad jis nebūtų įsikibęs mamytės sijono kraštą... Ir ka galvojat, kai susipažinau su savuoju, aš apakau jam kepsniukai sudėti, pamarinuoti ir užšaldyti, visą kosmetiką perka mama, rūbus perka mama, dar didesnis smūgis buvo kai jis paskė, kad net neįsivaizduoja kokia jo apatinių išmera, nes jam juso perka mama Nu joa.... pas mane to nebus Susideliojau viską pagal save, gal kokius pusė metų dar anyta kišosi: ar mano sūnelis turi užtektinai kojinių, apatinių...?Buvo aiškiai pasakoma: TURI! Ir dabar ji man pasako, kad ačiū tau, man nebereikia sukti galvos dėl tokiu dalykų, žinau, kad mnao vaikas visad pavalgęs ir viskuo aprūpintas

Manau būna dvi rūšys anytų. Tos, kurios vistik pamato, kad jų marčia apvalgydina, apskalbia, aplygina, apiprausia. Ir tos, kurios tiesiog nenori to pamatyti. o maniškė turėjo n progų pamatyti, dar kai negyvenome kartu, jis visada buvo pas mane laukiamas vakarienės, visada grįždavo išsipūtusiu pilvu ir sotus. Finansai pas mus `bendri` prasidėjo irgi anksti, nes tiesiog neskaičiuodavome `aš mokėjau tiek, tu tiek, aš mokėjau už tą, tai tu mokėk už tą`, savaitgaliais gyvendavo pas mane, dėl bendrų finansų aš ne vieną kartą ir žinodama, kad pavyzdžiui jam reikia paprastos kasdienės maikės, apatinių ar kojinių, tiesiog užklydusi ant kokios akcijos ar šiaip geros kainos, būtinai nupirkdavau ir dar pinigų iš jo neimdavau (nes viskas jau buvo bendra ir jis n kartų lygiai taip pat daug ką pirkdavo man). skalbimo klausimai man išvis įdomūs, tai jeigu skalbiu savo rūbus, tai jo ignoruoju ane? svao sudėjau, o tu kaip nori, skalbkis atskirai? šito nesuvokiu, nes maniškė ir su tokiais dar skambina `ar turi ką švaraus apsirengti, gal atvešk išskalbsiu`.

Šitas pribaigė

Na dėl pavalgymo, ji pamatė, kad tikrai jos sūnų pamaitinu kai pradėjau pati gaminti atvažiavus pas ją pietus, važiuodama išsikepu pyragą ar tortuką, šventėm pradėjau neleisti vienai ruoštis, nes visai giminei amžiais turi stalus pataisyti... tai pastebėjau, kad kažkaip pradėjo mane vertint
Bet gal tai priklauso, kad manasis yra vienturtis ir mano anyta labai dukros norėjo, bet jau taip susiklostė, kad neturi jos. Tai todėl ji su manim elgiasi taip

Tai maniškė irgi nuolat mano receptų prašo, ir nuolat net jei pati nevažiuoju, tai `iš mandagumo` vietoje savęs bent jau pyragą savo keptą nusiunčiu ir kai šventės, svečiai visada prašo pagalbos su maistu, nes tipo jai nelabai gaunasi, tipo pati save taip nuvertina, kad neva nieko nemoka. nu bet vistiek čia ne tas, kad va `aš nemoku, tai vyras alkanas`, o jos nenorėjimas paleisti tiesiog lenda juk akivaizdu, jeigu jos giminę apmaitinu, bet vyro kažkodėl turbūt ne
ale sunervavo, vėl trigrašį kiša buvo galimybė vyrui pasirinkti kitą darbą (visai ne jo sritis, daug sunkesnis, atsakingesnis ir vyrui `nepaliestas`, bet alga DVIGUBAI mažesnė), tai kažkaip normalu, kad nusprendėm atsisakyti, o ji ėmė putotis kaip čia taip, juk TOKS darbas.. nu blyn, ten bele popieriuke būtų parašyta, kad pvz direktorius, nors ir tegautum 800Lt.. nenormali ji man kazkokia, svarbu pasirodyti ir pasikelti

Nu ir vel....Tai kuriu galu jai pasakojate viska,kad ir apie ta naujojo darbo pasiulyma? Nezinos apie pasiulyma-nebus komentaru,patys pasipasakojat-tai ir turit jos komentarus bei isvadas isklausyti,juk logiska...

Pritariu Man irgi susidare ispudis, kad apie buurbuuli&jos antra puse anyta zino daugiau nei jie patys apie save, tarsi gyventu po tuo paciu stogu. Bet, kaip suprantu, taip juk nera????!!!! Tai gal tikrai bendraukit su ta PONIA abstrakčiau nesileidžiant į visas smulkmenas? Ar čia tavo draugas kaip atversta knyga savo mamai? Jei erzina jos kišimasis ir dirigavimas kiekvienu kvailu klausimu, akivaizdu, kad turite atsirinkti ką pasakoti ir kiek

Tai tokius dalykus tikrai papasakoja. Na čia maždaug išvis gaunasi, kad tada kaip reikia bendrauti NIEKO nepasakojant? Apie mane ką pasakotume jai neįdomu.. net tai, kad vyras naktį į ligoninę išvežė. o jeigu jis absoliučiai nieko nepasakos, tai kaip ir apie ką jie bendraus? Tokio lygio nepaskaojimų tai jau nepripažįstu, tada ką.. tėvai svetimi? Man tai išvis ramu, ką ten jis bepasakotų jai, kai nevažiuoju ir to negirdžiu pati, bet kai šį kart` tiek `suėdė` jį ir jis toks grįžo namo visas tai..