Santykiai su būsima anyta III

buurbuulis, gurmans visiskai teisi - jeigu Jus bendraujate ir pasakojates viska tevams (ar ne viska, kazka, dali..), tai ko purkstaujat gavus vienoki ar kitoki atsaka i tai? Jus suaugusio zmogaus nepakeisit, ir turit apsisprest, ar bendraujat pati ar/ir jusu vyras su jo tevais, issamiai ir viska pasakodami, ar bendraujat pasakodami kuo maziau, tokiu budu anyta nesikisa i visus jusu reikalus.
Ir dar jau jus man atleiskit, bet atrodo, kad cia pasakojat ir nervinates del kiekvieno anytos zodzio, kiekvienos situacijos. Jau pradedu galvot, gal problema jumyse pacioje?...
niekaip pati neapsisprendziat, kaip au anyta bendraut ir kaip i ja reaguot..

Maniske irgi ne auksas, bet as pradejau nekreipt demesio i daugeli dalyku, reciau vaziuojam, vyras reciau skambina, daug maziau visko pasakoja, ir visiems gerai.

Aš išvados dar nepadariau, bet jeigu sužinosiu apie ką bendraujate ir kaip bendraujate su pačiais artimiausiais žmonėmis ir savo šeima, nieko nepasakodama, tada ir padarysiu išvadas, kurie čia nenormalūs nes kaip ir vistiek nieko neįvardijate.. nu nieko nelieka.. nežinau.. man tikrai nenormalūs ŠEIMOS santykiai nieko nepaskaoti, šiuo atžvilgiu kai tikrai maždaug nieko nepasakoji.. vyrą tai suprantu, tai jo šeima, artimiausi žmonės (nereiškia, kad artimesni už mane, nemanau, kad nauja šeima turi patapti svarbesnė, tėvų niekada nepakeisi ir neišsižadėsi, svarbumas pasidalija vienodai)..nu nepykite, bet tikrai labai suabejojau jūsų pačios tuo `turėjimu apie ką šnekėti` šeimoje, kai absolučiai nieko nepasakoji.. nei kaip sekasi darbe, nei kaip sekėsi ten per kokią savautę.. nu blyn, galų gale net jei pykstiesi su vyru be proto daug, tai tikrai pasipasakoji ir draugėms artimiausioms, ir tėvams, kad va, truputį kažkas kelią perbėgo ar net jeigu skiriesi.. nu nežinau, įdomi man pasirodėte tuo `šeimos bendravimo` atžvilgiu


o kas gali būti manyje? jūs tik pasakykite, aš gal ir apsvartysiu tą variantą, kad čia aš kalta ir aš bloga? jeigu tik žinočiau ką apsvarstyti nu aš taktikos laikausi, kuo mažiau pas ją važiuoti ir turėti savo kontakto, vyras kaip kada važiuoja, pavyzdžiui paskutiniu metu dėl kitų reikalų ten dažniau užsuka, na tai neprasilenksi su mama nesisveikindamas ir nebendraudamas.

Labai jau Jus jai tada nuolanki Po visu tokiu pastangu ir antausio is jos puses geriausia ka jai paruosciau - uzvirinciau vendens arbatai!
Papildyta:

As tai is laimes alpciau, kad ji manes nejudina. As nemegstu, kai mano namuose/virtuveje ir visur kitur sveciai daro tvarka (net mano mama ), todel pas anyta irgi niekad nebesisiulau. Padet atnest at nunest siunciu savo vyra, tegul nors ten savo mamai padeda Kadangi nuosirdumo tarp manes ir anytos jau seniai nera, tai ir sukiotis aplink ja nesvajoju. Atsedziu dantis sukandusi ir namo O Jus matyt vis dar po 4 m. pergyvenate, kad ji Jusu neprisileidzia Nesukite sau galvos! Prievarta miela nebusite ir man siek tiek keistas Jusu noras butinai jai itikti

Buurbuuli, faktas, kad svetimi tau aukso vidurio neatras Suprantu tavo nora elgtis zmonishkai ir nuosirdziai, nes toki varianta, kaip pasakoji, turejai savo seimoje. Bet pati matai, kad su tavo anyta to teisingo modelio nepritaikysi Todel turi suprasti, kad tik pavirsutiniskai bendraudami su ja turesit savo namuose ramybe. O kai tavo busimas vyras bus pakankamai "atskalpuotas" jos karksejimu, reikia tiketis, kad susivoks kada. kiek ir ka pasakoti Na, pripazinkite, kad Jusu atveju kito kelio nera - arba susitaikymas, arba laviravimas Juk suprantat, kad jus jos nepakeisit

Tai aš dabar ir šiaip, ir anaip galvoju.. nu kadangi mano šeimos santykiai normalūs, tai dabar galvoju.. taip, čia viskas todėl, kad ji toks žmogus, bet tai kas belieka.. arba tada ir bendrauti su ja šeimyniškai (bent jau vyro atžvilgiu, aš kaip bebuvus, vistiek vengiu išvis bendrauti tiek apie save, tiek apie vakaro žinias ) ir atkentėti ją, nes ji vistik mama, šeima.. neimti į galvą ir bendrauti.. nu o jeigu jau nieko jai nepaskaoti, tai net vyrui nustoti su ja bendrauti..
---
aš tai labai puikiai suprantu cukliuką.. man irgi būdavo (ir yra) nepatogu, kai atvažiuoji, o ji vos peengus slenkstį jau pradeda vaidinti: atbėga po gerų 10min pasisveikinti, neva kaip aš nespėju, va dar nespėjau ten kokio kotleto iškepti, tuoj va, ir vėl nubėga, tada vėl atbėga po 10min, ir va oi nespėjau susitvarkyti, kokia netvarka, dar va ir koteltų nespėjau, ir kiek indų susikaupė ir t.t. vien todėl nesmagiai pasijunti, ir nelaukiama.. tada pasisiūlai kažką padėti, nu bent jau lėkštes patiems pasidėti ir tai neleidžia maždaug tik sėdėkit, o toliau verkia kaip aš nespėju, dar nespėju tai kaip jaustis? bet kaip sakau ji labai permaininga asmenybė. kai pavyzdžiui šeimos šventėms, baliams, tai prašo, kad aš padėčiau, net neatsižvelgdama į tai ar turiu laiko.. vasarą kažkokia čia proga buvo, kažkieno gimtadienis, kad suruošiau jos svečiams visą maistą, o kai suvažiavo svečiai ir ji ten lakstė/nešiojo pasisiūliau padėti, tai vėl neleido, tai buvo dar nejaukiau prieš visus (didžiąją dalį to nejaukumo duoda tie dar garsūs riksmai, kaip aš nespėju )..

[quote=buurbuulis,2012 03 29, 18:24]
Aš išvados dar nepadariau, bet jeigu sužinosiu apie ką bendraujate ir kaip bendraujate su pačiais artimiausiais žmonėmis ir savo šeima, nieko nepasakodama, tada ir padarysiu išvadas, kurie čia nenormalūs nes kaip ir vistiek nieko neįvardijate.. nu nieko nelieka.. nežinau.. man tikrai nenormalūs ŠEIMOS santykiai nieko nepaskaoti, šiuo atžvilgiu kai tikrai maždaug nieko nepasakoji.. vyrą tai suprantu, tai jo šeima, artimiausi žmonės (nereiškia, kad artimesni už mane, nemanau, kad nauja šeima turi patapti svarbesnė, tėvų niekada nepakeisi ir neišsižadėsi, svarbumas pasidalija vienodai)..nu nepykite, bet tikrai labai suabejojau jūsų pačios tuo `turėjimu apie ką šnekėti` šeimoje, kai absolučiai nieko nepasakoji.. nei kaip sekasi darbe, nei kaip sekėsi ten per kokią savautę.. nu blyn, galų gale net jei pykstiesi su vyru be proto daug, tai tikrai pasipasakoji ir draugėms artimiausioms, ir tėvams, kad va, truputį kažkas kelią perbėgo ar net jeigu skiriesi.. nu nežinau, įdomi man pasirodėte tuo `šeimos bendravimo` atžvilgiu

Nesiruosiu rasyti ispazinties,apie savo bendravima su teveliais,bet pasikartosiu:niekada darbiniu problemu ir savo iskilusiu nesutarimu su vyru-neuzkraunu savo tevams.Ir labai nenoreciau(tikiuosi,kad to ir nebus),kad mano brangusis savo tevams pasakotu musu seimyninius niuansus.
Beje,man asmeniskai drauges ir seima -du visiskai skirtingi dalykai,ir as Ju negaliu tapatinti.
Ir betkokiu atveju,tai kas vyksta Jusu seimoje-turi likti Jusu seimoje,o ne buti tevu ar uosviu diskusiju objektu.Jei nesugebatelaikyti liezuvio uz dantu,tuomet ir klausykites ka Jums patarineja (ar tiesiog analizuoja,kritikuoja)zmones kuriems viska issipasakojate.
Manau,jog kai istikro nebenoresite,kad uosviai ar tevai kistusi(ir aptarinetu ar siaip kritikuotu) i Jusu gyvenima,tuomet ir suprasite,ka ir kam pasakoti...
O duotu atveju,kai Jus patys uosvienei pateikiate gyvenimo ataskaitas,tai jau gaunasi negrazu,kad burnojate ,jog Ji pareiskia apie tai savo nuomone.
Jus pasakojate-ji komentuoja,tai manau yra labai normalu.Kokie veiksmai-tokios ir pasekmes.(Juolab zinant Jusu uosvienes buda)

O jus ir sedekit kaip restorane Toks anytos elgesys yra JOS problema, ji kazko savyje nesusitvarko, kad negali normaliai, naturaliai bendrauti su antraja sunaus puse. Nepergyvenkit ir nesistenkit itikti, kuo jus daugiau stengiates, tuo labiau ji jus atstumia.
Gal jai sunku susitaikyti, kad sunaus gyvenime atsirado TA moteris, gal bijo buti nereikalinga, bet kokiu atveju, tai tik JOS bedos, uz kurias jus neturetumet jaustis atsakinga. Supraskit ja ir leiskit jai "maistauti", arba praeis, arba ne



Na taip, tai yra normalu - jus papasakojat ivyki, o klausytojai kazkaip i ta pasakojima reaguoja. Jeigu zinote, kad anytos reakcija jums gali nepatikti, galit is anksto ispeti, kokios reakcijos, komentaru noretumet

tai va, būtent šių patarimų dėka, ji dar nežino, kad aš jau oficiali jos marčia

Jūs susituokėt slapta nuo tėvų? Čia tai geras.
Perskaičiau jūsų diskusiją. Gurmans yra teisi, tik gal kiek kategoriška, kaip ir jūs, buurbuuli. Nesakykit, kad viskas yra tik juoda arba balta.
Pvz. gurmans sako, kad "niekada darbiniu problemu ir savo iskilusiu nesutarimu su vyru-neuzkraunu savo tevams". Apie tevu informavima apie santykius su antra puse esu tokios pat nuomones, bet štai dėl darbinių klausimų vieni kitiems papasakojam, jei kas ypatingo - negero arba atvirkščiai juokingo- nutiko ir man tai atrodo normalus bendravimas. Ir nelaikau to problemų užkrovimu - savo problemas sprendžiuosi pati, juk neklausiu mamos kaip išspręsti vieną ar kitą darbe kilusią situaciją.
Tiesiog gyvenimas yra labai margas ir kad diskusija nebūtų aštri (nors man patinka ) siūlyčiau diskutuojančioms merginoms vengti tokių stiprių išsireiškimų kaip "niekada", arba imtis spręstis apie kitos santykius šeimoje, vertinant tai su išankstine neigiama nuostata "pažiūrėsim kuri čia nenormali".
Burbuli, dar siūlyčiau kompromisinį variantą - daugmaž nujaučiate kokiomis temomis jūsų su anyta nuomonės susikerta ar kokiais klausimais jai gali kilti per daug minčių ir kalbų, vat juos ir nutylėkite.Jei matysit, kad ir tai nepadeda, apskritai bendraukit apie orą ir išlaikykit mandagius santykius. Arba kitas variantas - klausykitės daugiau nei kalbėkit. Ne veltui yra posakis apie tai, kad Dievas davė dvi ausis ir tik vieną burną. Geriau paklauskite kaip jai sekasi, juk dažnam, ypač vyresniam žmogui labai svarbu, kad jį išklausytų.

turėjome šį pavasarį atšokti vestuves. Tačiau yra labai liūdnų, skaudžių įvykių.. nesinori po tokių dalykų jokių balių, linksmybių.. todėl nusprendėme tai atidėti, o šiuo metu tik `susirašyti`. Tėvams sprendimą pranešėme (mano). Jo tėvams, norėjome pasakyti, bet..
tą dieną, kai nuvažiavome pasakyti, nespėjus prasižioti ji ėmė kudakuoti kokios pigios, prastos čia tos vestuvės bus (visdar apie tikėtiną balių), kad jūs nedėkingi (retai atvažiuojate, vyras be manęs 3-4k. per savaitę), kad reikėjo gyventi pas mus (pavalgydinčiau, apskalbčiau, aprengčiau, apipirkčiau, aplyginčiau, paguldyčiau, apkamšyčiau ir dar pažadinčiau), kad mane jis myli labiau, laiko man skiria daugiau ir t.t... vyras stojo piestu už mane/mus.. konlfiktas pasiekė tokį lygį, kad trenkėme durimis ir išvažiavome. Vyras įsižeidęs ir piktas buvo, telefoną išjungė ir sakė tegul eina velniop, net ir nevažiuosiu išvis pas ją.
Tada `susituokę`, `apsiraminę` vėl norėjome jiems pranešti, norėjome `simboliškai` pasisėdėti. bet.. tą dieną, pranešėme, kad atvažiuosime tą ir tą valandą. Bet sužinojau, kad užsibūsiu darbe, todėl vyras nuvažiavo vienas (taip buvo patogiau transporto klausimu), o aš turėjau atvažiuoti truputį vėliau, iškart po darbo (mūsų bendru susitarimu). Vyras vienas žinio nesakė, laukė manęs, o pasakojo, kaip anyta pradėjo diriguoti, kad kodėl aš vėluoju (nesuprantama jai, kad darbe..), kad negražu, va maistą jau iškepiau, jau šala (kai atvažiavau, maistas dar nebuvo net įkištas į orkaitę ), vėl kokie mes nedėkingi, kaip jis labiau mane myli, kaip daugiau laiko su manimi praleidžia.. jis tvardėsi, kai atvykau, pasipylė vėl priekaištai (kokios pigios vestuvės, gėda prieš gimines, nieko nekviečiame iš `reikiamų` giminių, čia dar ir svečiai prasti, vokeliais pinigų sumos neatpirks, kodėl mano tėvai negali iškelti man prabangių vestuvių, kodėl negali mums naujos mašinos nupirkti, kodėl negali mūsų į kitus darbus įkišti, kodėl matai pas mus finansai bendri (pagal jos nuomonę, vyras turbūt už savo algą turėtų prisipirkti sau skarmalų ir po restoranus VIENAS važinėtis, o aš šeimą išlaikyti), turėjome bilietus į teatrą, bet man išpuolė dirbti, todėl `padovanojome` juos mano tėvams, o ji pareiškė, kad jie turėjo už juos mums susimokėti vyras nusipirko į mašiną naujus apvalkalus, ir jam netiko, įdėjo į mano mašiną, tai matai aš turėjau už juos susimokėti va čia manbo kantrybė neatlaikė, išrėžiau, kad jeigu ir toliau ruošiasi mane taip žeminti, engti, tai aš tiesiog nekelsiu čia daugiau nei kojos, susirinkau šmutkes ir pro duris, vyras paskui, prieš tai visą laiką bandęs mane/mus užstoti ir mamą pastatyti nesėkmingai į vietą. Mums nuvažiavus nuo namų 5metrus, ji jam dar skambino, grįškit, grįškit verkdama.. (ot aferistė)
va taip ir gavosi..

Skaiciau tavo istorija ishsiziojusi Kosmarelis!!!!! Bet vistiek sveikinimai startuojant naujame etape!
Tik faktas - tavo anyta LIGONE Isivaizduoju jos reakcija, kai suzinos, kad santuoka ivyko be jos ir be baliaus! Bet viskas tik i gera!!!!! Uzuojauta tik, jei ta gera greita paprasta sprendima itakojo skausmingos aplinkybes
As tavo vietoj ten kojos nebekelciau, o vyro valia elgtis kaip jam sirdis liepia- tevu nepakeisi. Turi puiku preteksta Tegul ji ten pasikaria su savo visais idiotishkais patarimais, pastebejimais, myli maziau ar daugiau ir t.t. Truskta zodziu...rado ka pasverti- savo vaiko meile zmonai ir motinai! Kraupu skaityti tokius briedus!
Buurbuuli, ir ka mes tau sakeme...???? Matai, kiek nedaug tetruko kol ta velnio boba sprogo!? Laikykis, buk stipri ir NESIZEMINK pries ta liguista moterishke

Ačiū
Man dar juokingiau lyginimas skiriamo laiko mamai/žmonai (net jeigu tuo metu tik ir būsimai).. jis turbūt turėtų gyventi pas mamytę, o savaitgalius leisti pas žmoną ir vaikus.. arba turėti savo šeimą, bet gyventi pas mamytę, o su žmona ir vaikais išsiruošti porą kartų per savaitę, nu tiesiog taip kaip poros daro draugystės stadijoje..
Pati kalta, mes jai pasakyti norėjome, ne mes kalti, kad nespėjome prasižioti, o ji savo tiradas varė ir viską iššaukė..
Aš nevažiuosiu, vyras kolkas irgi yra užsiutęs, telefoną išjungęs laiko visdar, aišku gal kažkada tas pyktis jam ir praeis, nes vistiek tėvai, tėvų nepakeisi ir nepasirinksi, nežinau, bus matyt. O man nebereikės pretekstų ieškoti, galėsiu rami namuose sėdėti tik žinant jos būdą, tai garantuoju, kad sugebės ir man paskambinti verkšlendama, kad atvažiuok, myliu, noriu, negaliu be tavęs.