Paskutiniai matyti:
1) Domino teatro "Diena be melo". Tipiškas prancūziškas veikalas. Po to, kai atskleidžia detales apie grupiokę, juokas salėje tampa retas svečias (ir tai nėra blogai, nes nelabai tokiose temose juoko surasi). Antrą kartą neičiau, o ir kitiems nerekomenduočiau - nebent esate prancūziškų komedijų ir labai specifinio humoro jausmo mėgėjai.
2) Domino teatro "Žirklės" - pirma dalis išties labai smagi, bet antra, kai bandomi įtraukti žiūrovai, mano nuomone, viską sugadina. O gal čia man taip atrodo, nes spektaklių formatai, kai žiūrovai įtraukinėjami į veiksmą, man nepatinka. Labai gerai savo vaidmenį atlieka E. Kvosčiauskas. Bet čia gal stebėtis nereikia, žinant koks tai personažas

3) Mažojo teatro "Katytė P" - siaubas. Salėj net nenuskambėjo juokas. Ne veltui neberodomas. Didžiausias 2014 metų nusivylimas.
4) Mažojo teatro "Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės" - tikrai smagus, savaitgalinis spektaklis. Šiek tiek modernistinis, avangardinis, bet tikrai smagus. Kas žino mažojo teatro braiža, tai tikrai gerai tą braižą atitinka;
6) Domino "Daktaras" - tipiškas Domino spektaklis - per daug prasmės ieškoti nereikia, bet, mano nuomone, už "Žirkles" ir "Dieną be melo" geresnis;
7) Areimos "Julijus Cezaris" - įdomi istorijos interpretacija, apimant šiuolaikinę politiką. Šiek tiek šizovas, epizodinis, bet pagrindiniai aktoriai viską meistriškai suvaidina;
8) "Balta drobulė" - gražus, jautrus spektaklis, puikus Svobono vaidmuo. Eikit ir žiūrėkit

Labai rekomenduoju. Puiki Škemos kūrinio ekranizacija.
9) Koršunovo "Katedra" - vienas geresnių spektaklių, įdomi scenografija, geras Repšio pasirodymas. Rekomenduoju;
10) "Madagaskaras" - įdomus spektaklis, nestandartinis. Įdomu stebėti, kaip lietuviški rašytojai, politikos veikėjai perkelti į šią absurdo komediją. Pamatyti tikrai verta;
11) "Revizorius" - spektaklis, atitinkantis ir šiuolaikines korupcines tendencijas. Absurdiškai juokingas ir kartu šiek tiek graudus. Labai rekomenduoju. Sakalauskas puikiai vaidina;
12) "Palata" - pirmiausiai, ėjau į spektaklį su močiutė, tai toje ilgojoj salėje teko kaip vištoms ant laktų sėdėt... Aišku, pati nepažiūrėjau, kokia salė, bet mano močiutė, kaip pasakė, kai teatras daromas tvarte, tai jau nėra kur žemiau krist... Bent kluone padarę būtų... Visi žiūrovai kaip silkės bačkoj, net pasisukt neįmanoma. Man, jaunesniam žmogui labai nepatogu sėdėt buvo, ką jau kalbėt apie vargšę močiutę. Spektaklis - vidutinis. Kad spektaklis genialus, gali sakyti tik tie, kas nėra matę kitų Kazlo vaidmenų... Man kažkaip perdėtos pagyros šiam spektakliui asocijuojasi su "kaip madinga dabar tą spektaklį žiūrėti, ir va, aš mačiau. Ir Kazlas ne telike. Tai aš dabar žiauriai kietas, ir spektaklis labai geras". Tiesa ta, kad spektaklis vidutinis, tik labai jau išreklamuotas.