Maitinančių krūtimi pokalbiai 2

Soda negydo? :)Tikriausiai esate visai atitolusi nuo chemijos ir medicinos. Soda-tai šarmas. Pienligės atveju- svarbus burnos šarminimas (nes grybelis mėgsta rūgščią aplinką). Sodos tirpalas kuo puikiausiai tinka. Atpylinėja-tai kitas reikalas. Kiekvienas turi teisę rinktis-ar naudoti sodos tirpalą, ar naudoti išreklamuotus tepaliukus, kurie kai taip pat gali sukelti daugybę šalutinių poveikių, ir labai sunkių.

bebenčiuke,
Valant kūdikio burnytę sodos patenka ir į skrandį, virškinimo sistema jautri, soda rūgštingumą DIDINA ir taip skatinamas atpylinėjimas.
Ar dabar priartėjau prie medicinos ir chemijos?

Atitolot dar labiau. Soda pasižymi rūgštingumą neutralizuojančiu poveikiu,kur jinai bepakliūtų. Patekusi į skrandį, ji kuriam laikui neutralizuoja rūgštis. Tačiau, yra toks dalykas, kad sodos poveikis yra labai trumpas, nes, patekusį į skrandį, soda išskiria anglies dvideginį, kuris dirgina skrandžio gleivinėje esančias liaukutes, o šios liaukutės pagamina dar didesnį druskos rūgšties kiekį.
Tai vat, reikia pagalvoti kartais, gydant grybelį, ar sodos poveikis, ar išreklamuoti tepalai su dar didesniu šalutiniu poveikis. Su soda reikia mokėti valyti.

bebenčiukė,
Ačiū, supratau

Mielos mamos, padėkit,

auginu dvynukus, dabar mums 4 savaitės ir pora dienų, gimė pilnai išnešioti pasak gydytojų, nors svoris lyginant su vienu vaikučiu ir mažesnis - berniuko gimus buvo ~2800, mergytes ~2600. Smagu tai, kad svoris abiems beveik nekrito po gimimo, kažkuriam pakrito keliasdešimt gramų ir jau po dienos tik augo. Dabar esam priaugę maždaug po 1 kg, gal šiek tiek daugiau. Sunku pasakyti, nes vieną diena svoris būna didesnis, kitą mažesnis šiek tiek Nuo pat gimimo (nors darė cesarį) dėjau prie krūties, žindo priešpienį, vėliau pienelį. Ligoninėje pirmą naktį buvo su mumis žindėme, migdėme, bet galiausiai neištvėrę verkimo davėme mišinuko, čia matyt buvo pirma klaida. Tik su dviem neįsivaizdavau kaip spręsti situaciją, nes kol vieną maitini, kitas vos nespringdamas klykia, tikrai buvo gaila kankinti, o vyro supimas jau nebegelbėjo.

Grįžus namo, vakarais būdavo tas pats, pavalgius verkimas, kol maitinu vieną, kitas jau pavalgęs vistiek neramus, klykia. Valgo jie daug, ilgai, pirmom savaitėm kabodavo ant krūties nuo 40 min iki valandos, maitindavau kiekvieną po 7-9 kartus, kada tik norėdavo, turbūt visą laiką maitinau. O vakarais vis tiek pritrūkdavau. pradėjom duot mišinuką, po nedaug, tik tiek kad nusiramintų, pajaustų sotumą, po to kai pamaitindavau krūtimi. Jei ilgai miegodavo (po mišinuko pažadinti misija neįmanoma) krūtį nutraukdavau. Buvo viena diena, kai užteko tik mano pieno, galvojau, kad pavyko, bet dabar vėl tas pats - arba poreikis labai greit auga, arba mano krūtys nespėja, bet būna kad duodu ir kelis kartus. Kartais norisi duoti krūtį vaikui jau pažindusiam, po to kai pažindo ir brolis/sesė, bet būna ant tiek įsierzinę, kad nebeima krūties. Vėl ieškojau sprendimo, kaip sustadyti tą verkimą, kad sulauktų kol pavalgo antrasis ir tada pakartotinai galėtų žįsti, net jei ir nelabai liko ką (nors galvoju kol žinda antrasis, pirmojoj krūtį vėl gal šiek tiek pasigamina?). Daviau čiulptuką, nelabai noriai ėmė (protingi vaikai), bet galiausiai nieko nebeliko, žindo čiulptuką, šiek tiek laiko laimiu, bet visiškai verkimo išvengti nepavyksta, mišinuko taip pat. Čiulptukas turbūt dar viena klaida

Padėkit išeit iš to užburto rato, noriu maitinti pati, matau, kad nuo tų mišinukų negerai, nuo vieno bėrė, nuo kitų pradėjo labai atpylinėti, kartais iki vėmimo (gal ir persivalgo...). o su mišinukais jaučiu pati, kad kuo toliau tuo daugiau jo reikia

ir dar vienas klausimas, gal žinot? ar skiriasi mišinukai tik mišinukais maitinamiems kūdikiams ir kūdikiams, kurie maitinami ir mamos pienu? tokį buvom radę tik hipp firmos, su raidelėmis PRE, bet būtent nuo jo labai išbėrė.

Atleiskit, kad daug prirašiau, bet jau nuvargau ir vilties vis mažiau, kad maitinsiu abu tik pieneliu, todėl noriu, kuo aiškiau apibūdinti situaciją, gal kažkas galės padėti. Ačiū labai

O nebandėt maitinti abiejų vienu metu? Aš manau, tai būtų geriausia išeitis. O būdų tikrai yra, panaršykit internete, ne kartą teko matyti nuotraukas su du mažiukus vienu metu maitinančiom mamytėm. Mišinukus tikrai nutraukit, pienelio jie nepagausins. Jo buvimo garantas yra tik vaikelių žindymas - tiek, kiek jie žįs, tiek jo ir gaminsis.

Labai tikiuosi, kad dar kokia dvynukų mamytė galės pasidalinti savo patirtimi

Bandžiau kelis kartus, pirmą kartą kai buvo visai mažučiai ir krūtys dar buvo labai jautrios, tai visi slapi pazindom gal 5 min. Kita karta maitinau abu pries mazdaug savaite, ir kazkaip nusprendziau, kad sitam dalykui reikia palaukti, kol vaikai patys mokes paimti speneli be mamos pagalbos ir prilaikymo, nes dabar vis dar gaunasi, kad kol viena pritaikai prie kruties, kitas nukrenta bet vilties neprarandu, bandysiu

Carol52 - jus didvyre vien uz tai kad stengiates dvynukus maitinti pati

kai bandete maitinti abu vienu metu, ar naudojot maitinimo pagalve (tokia kur aplink liemeni eina)? ligoninej gal pasiule? jos prilaiko mazylius ir, kol 'prikabinate' viena, kitas nenuslysta nuo kruties
ju buna pirkti, bet as savaja siuvausi. man, nors ir su vienu vaikuciu, bet ji tiesiog pasaka
va kazkas panasaus:
sita pirktine



o cia manau siuta





apart pagalves ir maitinimo vienu metu, deja, negaliu nieko patart

cia nuoroda, truputi zemiau pavaziuokit, rasit lentele su dvyniu maitinimo pozom, bakstelkit isdidinkit ir paziurekit gal kuria pritaikysit.

http://www.tevu-darz...indyma/page/364

o cia yra dvynuku zindymo istorijos, gal kas nors is ju patirties pravers:
http://www.pradzia.o...vynuku-zindymas

Čia labai pravestų vyro ar kokio kito žmogaus pagalba O apie pagalvę ir aš pagalvojau - manau, būtų didelis palengvinimas

aš irgi labai norėčiau, kad padaugėtų pienelio, bet niekaip pirmas dukras maitinau ir dar kaimynų vaikus maitinau, pieno buvo kiek nori. po ilgos pertraukos gimė sūnelis, maniau, kad irgi plauskiu pienu. ir nė velnio, vaikas pirmą mėnesį kūdo, nors mačiau, bet netikėjau, kad taip gali būti, negalėjau patikėt, kad pieno žiauriai trūksta. mėnesio pasiekėm tik savo gimimo svorį ir su krūtim buvo ne kas, labai skaudėjo, spenelis buvo sutinęs tiek, kad viakas nebegalėjo žyst. be to sutrūkinėjo, kraijavo, tai iš to skausmo vengdavau maitint, o vaikas daug ir neprašydavo, vis miegodavo turėjau vis primaitint mišinuku, ne kasdien, bet reikėdavo. ir žindukas jam suėjo. o va paskutinis leliukas nei už ką žinduko neima. o maitinu nuo gimimo nuolat, kokį mėnesį apskritai tik spėdavau iki tuoleto nulėkt ir vėl lovon žindyt, nes nuolat reikalavo. manau dėl to, kad pieno mažai, jis visą laiką neprivalgęs sočiai. ir taip tai vieną krūtį tai kitą. su dukrom atsimenu tvarkingai būdavo - išvalgo vieną ir sočios, kitą maitinimą jau kitą duodu. o dabar nuolat kaitalioju, abi apytuštės. mišinuko beveik neduodu, pradžije daugiau daviau, o dabar kokš kartą per savatę. ir nebesugalvoju kaip padauginti pienuko, nes tikrai jaučiu, kad mažiukas jo išgertų daugiau. kaip pasiilgau to jausmo, kai vaikas valgo valgo valgo ir sotus paleidžia spenį ir užmiega. o dabar valgo valgo valgo, jei ir užsnūsta, po 5 min vėl gyvas ir reikalauja pieno o krūtys subliuškusios

Kaira, gimus antrajam aš irgi per tai perėjau, netikėjau, kad galiu neturėti pieno, nes pirmą maitinau be jokių problemų iki metukų. Mėnesio TA parodė, kad gimimo svoris viršytas keliasdešimt gramų. Važiavom į KMUK, papuolėm pas gydytoją Stirbienę, kuri sugebėjo man kažkaip sudėliot visus taškus ant i. MB išklausė moralą, kad šituo etapu jokių ūkio darbų man dirbti negalima, spyna ant šaldytuvo nekabo, o dėl kelių dulkių ant spintelės nieko neatsitiks, nes dabar svarbiausia yra vaikas Tada liepė nusiimti visus stresus iš aplinkos (kam kas, aš turėjau nebaigtų darbų, kurių tuoj pat atsisakiau, gal jūsų stresas - dėmesio reikalaujantis kitas mažylis? Mano draugės stresas buvo kasdien skambinėjančios ir mišinukais primaitinti reikalaujančios mama ir anyta ). Tada sekė daktarės patarimas, skirti kuo daugiau savo dėmesio vaikui, nesijaučiant kalta. Tas tetruks iki mėnesio, atstatyti pienelio gamybą užtenka savaitės dviejų pagulėjimo lovoje (per tiek laiko, daktarės žodžiais, jie atstatė MP tris mėnesius svorį metusiam kūdikiui). Man neužtruko nė savaitės ir pienas pradėjo gamintis daug gausiau (tiesa, iki trijų mėnesių tai vyko netolygiai, vaikas valgydavo čia pusvalandį, čia dvi valandas, miegodavo čia pusvalandį, čia dvi valandas, nelabai kur galėjau pajudėt iš namų, bet jei išeidavau, juk galėdavau pamaitinti pvz. parke). O tą savaitę tiesiog gulėjau lovoj apsikabinus mažiuką ir dirigavau iš tos lovos namams. (.) buvo ištisai burnoj, bet aš NEBESTRESAVAU, kad jam neužtenka, neskaičiavau minučių, kiek užtrunka iki sekančio pienelio atsipalaidavimo. Jeigu mažylis užmigdavo, neištraukdavau krūties, pienelis atbėgdavo jam miegant (žinoma, ir gaminosi jo automatiškai daugiau). Krūtį keisdavau, kai jau pavargdavau gulėti ant to šono (arba atsisėsdavau ar pan.) Laikrodį griežtai reikia padėti į šoną, nežiūrėti į jį
Pagrindinė taisyklė, neatimti krūties iš vaiko, kol jis pats nepaleidžia. Vykdant "pieno dauginimo programą" galima net neiti į lauką, maitinti ištisai, ar tiek, kiek vaikas nori ir kada nori. Svarbiausia, nekelti sau jokių lūkesčių, nesilyginti su kitais, tiesiog patikėti savo vaiku ir leisti jam susireguliuoti viską pagal save. Atsipalaiduoti ir patikėti, kad viskas yra gerai, kad mes pačios sau esam didžiausia problema
Tiesa, krūtų labai nekaitaliokit. Vieno maitinimo metu duokit iš vienos (pajauskit, kada jau reikia keisti) ir kai jau pakeisit, tada iš antros ir maitinkit, kad ir jums atrodys tuščia, bet nebūna moters krūtys tuščios. Ir kai jau ateis sekantis maitinimas (nesvarbu po penkiolikos minučių ar po valandos), duokit tą pačią kuria baigėt.