Maitinančių krūtimi pokalbiai 2

Aš ir pati labai nenoriu nutraukti... Noriu žindyti.. Bet psichologiškai jau taip sunku... Būtent dėl šios dilemos tai išvis nelengva...
Galvojau, gal įsigyt elektrinį pientraukį?.. Labai noriu jam kuo ilgiau duoti mp dėl imuniteto stiprinimo...

Vis tiek prie to gal eik mažais žingsniukais, nes pati supranti, kad vaikui pienas iš puoduko ir iš krūties toli gražu ne tas pats... Gal, kai liks tos kelios minutes per dieną žindymo, pamažu pavyks susitarti, kad dabar jis pienuką gers iš puoduko, tarkim, mamytei ant kelių prisiglaudęs. Na kažkaip švelniai pamažu sukurti kitą jaukumo ritualą

Taip taip, taip mes ir darom - prisiglaudę iš puoduko.. Bėda ta, kad jam db antra eilė krūminių dygsta... Matyt, dar ir dėl to jam to taip reikia

Matyt... tai gal sukąsk dantis ir pakentėk šiek tiek, juk tai laikina, o vaikui be galo svarbu būtent šiuo metu...

Sveikos merginos...taip graziai rasot apie maitinima ir ta lengva trapu ir labai silta nujunkyma...ta prasme, akd kuo ilgiau maitinti ir kad tik neliktu jokiu pasekmiu...jau atrodo neber jegu matitinti...tuo labiau, kad tikrai labai daug valgo maniskis...bet vis pagalvoji, akd tik vaikui geriau butu...bet is kitos puses juk vistiek kazkada bus tas pirmas zingsnis...ir bus vaikui sunku...

gal kas man galetu tiesiog taip paprastai parasyti ka vaikas praranda jei nutrauki MP pries jo valia...nes tiek visokiu minciu esu girdejusi...tiesiog matyt reikia gero argumento...
Papildyta:
ir dar...jei matini ir mintys tikrai karcios...ta prasme, kad nu nepakeliama nasta ta daryti...ar vaikas to nejaucia? turetu jausti...ka jis su tomis mintimis pasiima? kitas dalykas, kad kuo labiau nenoriu maitinti, tuo jis labiau ima, nori, reikalauja...jauciu kovojam...

Tai gal kito maisto per mažai valgo ar tiesiog nepakankamai gerai? Nes mano tai kažkaip palaipsniui mažina mažina to pienuko norą ir tiek... drastiškai nutraukt kažkaip nedrįstu, nes nematau reikalo vaikui kelt stresą ir rikdyt, taip irgi nesveika, nesuvokiama man taip, be to nu kam mėtyt pinigus ant pakaitalų (nes vis tiek kažkokiu būdu pieno reikia ar jo produktų), jei yra savas. Nemokamas ir tinkamas. Plius staigiai metus krūtinė nukentės-nu ne fifa aš bet tai vis tiek norisi būt gražesnei Beje kai rašot kad reikalauja-žinokit vaikai super gerai jaučia mamos nuotaikas ir būsenas, kaip kempinė. Jei nusiteiksit kad ai imk tu to pieno ir tiek tepasiunta-tai ir pames... o labiausiai visada norisi to ko matai kad kažkas nenori duoti. Šiai dienai mes turim metukus ir 4 mėn ir maitinimai likę 2, ryte anksti kai abi dar tingim (ir po to parpiam) ir vakare grynai užmigimui. Dieną kažkaip neprašo tai ir neduodu. Malonumo tiesa jau nelabai jaučiu ta prasme kad kanda rupūžiukė ne visada bet būna ir tada jau visai nesaldu. Bet pastebėjau kad ir migdytis tiesiog be nieko bando jau, tai yra kažkiek pažinda ir meta įsikasa į kaldras ir užsnūsta.
O čiulptukas-na taip aš esu prieš jo grūdimą visur visada, negražu kai vaikas ištisai čiunkia, bet-ne kartą gelbėjo šaltu metų laiku kai neapskaičiuodavau grįžimo iš parko (buteliuko su MP nebūdavo prasmės imt nes iš jo taip niekada ir negėrė). TAi va tokiems avariniams atvejams ir naudojam, ai ir dar miegant kartais tiesiog nori kažką graužt tai gauna, nes MP nenori. Viskas, susidaro ne daugiau kaip pusvalandis-valanda per parą. Viskas gerai kas su saiku, juo labiau mūsų protėviai juos naudojo (drobelė su duonos kriaukšliuku viduj). Žodžiu man juokinga kai iš visko daromas baubas-bijom ir savo šešėlio. Į čiulpimas, žindimas ar apskritai ko nors burnoj kramsnojimas yra kūdikio būtinybė kaip kakojimas siusiojimas ir valgymas-pastudijuokit vaikų psichologiją ir suprasit. Man nedavė soskės tai čiulpiau pirštą, nu ir ačiū-neturiu nė sąkandžio nė šypsotis negaliu juo labiau ir genda nes negerai suaugę visi... tikrai geriau jau sterili soskė negu pirštas (belekur buvęs) burnoj. Sūnus užaugo irgi taip pat su soske, dantys tobuli, o kompleksus ne nuo žindymo o apskritai nuo bendravimo būdo įsivarom. Vėlgi-nekalbu apie fyfas o apie normalias sveiko proto mamas.

maisto jis mazokokai valgo...bet tai kaip iduoti? jei papulis pirmoje vietoje? misinuku tai tikrai nebeduociau...nu jau nemazas...tuoj pusantru...

o soskes neima...spjauna...nesupranta kam ji reikalinga:) tai ir dilemos nera:)

Na vienas iš rimtesnių argumentų galėtų būti PSO rekomendacija žindyti bent iki dvejų ir ilgiau, kol to nori vaikas ir mama. Antrais metais keičiasi pienelio sudėtis, jis darosi labiau vaistas nei maistas, kupinas imunoglobulinų. Tokios būtų "medicininės" priežastis. O dėl psichologinių priežasčių... visų pirma, pasistenkit suprasti, kodėl jums žindymas nemalonus. Gal viskas būtų kitaip tiesiog pakeitus požiūrį? O dabar vaikas tikrai jaučia jūsų norą viską baigti ir glaudžiasi dar labiau, nes bijo praradimo. Jei rastumėt savyje norą dar šiek tiek pamaitinti, labai tikėtina, kad vaikas nurimęs pats imtų vis rečiau žįsti. Visiems vaikams tas laikas ateina, nes tai elementarūs gamtos dėsniai. Joks jauniklis gamtoj nežinda visą laiką. O su vaikais taip jau yra - kuo daugiau duoti jiems meilės, artumo ir dėmesio, tuo saugesni jie jaučiasi ir tuo greičiau tampa savarankiškesni, nes nebijo patys žengti į šį pasaulį. O jei tėvai neima ant rankų verkiančio kūdikio, stengiasi jo daug nenešioti, per ilgai nežindyti ir visaip kitaip kurti kažkokias beprotiškas kažkieno sugalvotas taisykles, vaikas supranta vieną - šis pasaulis nesaugus, tavęs niekas nesupranta, tu nelabai kam svarbus ir reikalingas, ir tada auga kompleksuotos asmenybės, turinčios daug baimių asmenybės arba atvirkščiai visa tai pasireiškia dideliu agresyvumu ir kitais elgesio sutrikimais. Žodžiu, žindymas vaikui yra labai svarbi to saugaus pasaulio dalis. Nežindytam vaikui tai greičiausiai bus buteliukas ar čiulptukas, bet net neverta pradėti aiškinti, kas ir kodėl yra geriau... Aš tiesiog manau, kad kuo mažiau spaudi vaiką, tuo greičiau jis pats priima tinkamus sprendimus. Laiku, švelniai ir be stresų. Juk svarbiausia auginant vaiką įsiklausyti į jį, pamatyti pasaulį vaiko akimis ir klausytis savo širdies balso. Bet to tikrojo, kurį giliai tikrai turi kiekviena mama, tik ne visos išdrįsta jo klausyti, nes pačios būna pilnos visokių aplinkos ir gyvenimo suformuotų baimių.

Labai linkiu nebijoti klausyti savo širdies ir išmokti kuo geriau įsiklausyti į savo vaiką
Papildyta:
O dėl vaiko psichologijos, tai studijavau ir daug. Poreikis čiulpti yra poreikis maistui. Jei jis patenkintas, kaip ir visi kiti poreikiai, vaikas jaučiasi saugus ir tada jam tikrai nėra jokio poreikio nuolat kažką čiulpti. O jei atrodo, kad vaikas nuolat nori pieno, tam irgi, matyt, yra rimtos priežastys... Aišku būna situacijų, kai čiulptukas yra tiesiog mažesnė blogybė, pavyzdžiui, kai vaikui nemalonu važiuoti mašina ir jis nuolat klykia. Bet tai turėtų būti tik išimtis, o kažkodėl yra taisyklė..

Visiškai su Jumis sutinku

hm...na tada nebezinau...vadinasi toks vaikas...nes iki dabar labai daug nesioju...net lauke...auga galima sakyti neverkes...tik pirma menesi kol pilveli skaudejo...pienuka nuo kudikystes gauna kada nori ir kiek nori...zysdavo ir valanda ir dvi ir puse nakties...gal tikrai tokia krize pries atsisakyma?

Ne krizė, vaikas elementariai jaučia, kad jūs norit nutraukt, o jis dar nenori, todėl stresuoja ir glaudžiasi dar labiau... Galite ir sau ir jam padėti dar kuriam laikui susitaikydama, kad pienelio vaikui visgi dar reikia. Iš aplinkos pavyzdžių matau - kai jau ateina laikas, vaikas nerodo beveik jokio nepasitenkinimo, jei pienelio kiekis pamažu mažinamas (tik ne staigiai atimamas - tai bet kam būtų didelis stresas).