QUOTE(Moonte @ 2012 04 13, 18:17)
Ir dar vienas nesenai ivykes atsitikimas.
Sedim gurksnojam kava, eina prosali pazistama. Sustoja ir kalusia:
- Maciau tavo vyra!
- Na ir kas?
Ka jis dare "Audimo" drabuziu parduotuveje su kazkokiu jaunuoliu, tikrai ne susunumi...-Ir tokia sypsenele, visa tai palydi.
-Nezinau, o kodel tave tai domina?
-Ooo tik siaip sau nieko tokio, tik keista, na butu mergina, o dabar vaikinas... - Ir vel sypsenele.
Praejo savaite, visai uzmirsau si pokalbi, elektroniniu pastu gaunu nuotraukas, vyras drabuziu parduotuveje su vaikinu. Vaikinas vienas is mano globotiniu. O svarbiausia. Pati jiems pasiuliau minti, kad nusipirktu marskunelius su lietuviska atributika, nes vaziuoja i svecius pas draugus i uzsieni. Taigi "fruktus" siltutelius uzpelengavo. Bet netingek tu man nuotraukas daryti.
Kas butu, jei buciau paranojike? Juk pagrindas kaip ir buvo

nu nežinau, aš iš tokios situacijos juokčiaus turbūt kelias dienas iš eilės, o nuotraukas įrėminčiau ir ant sienos pakabinčiau

bet tai geras
Papildyta:
QUOTE(flight @ 2012 04 13, 16:44)
Geriau banalus ir muilooperinis, negu ciniškas. Pažįstu daug protingų cinikų-
pochuistų, na ir kas? Ir nedaug tokių, kaip Algimantas. Kiek jam metų, nežinau.
Nesutinku, kad neištikimybė vyksta tik pavydinčio galvoje. Pavydas labai dažnai turi realų pagrindą. Neturiu omenyje patologinio pavyduolio, kuriam tragedija jau vien tai, kad žmona pasikalbėjo su parduotuvės konsultantu-vyru.
Jei kitas kažkuo skaudina, jei tai, ką jis daro, yra nepriimtina ir žeidžia - nebūtinai visa kaltė ir atsakomybė tik to, kuriam skauda. Jei tarkime, žmona poros intymumą (fizinį ir dvasinį) suvokia vienaip, o jos vyras- kitaip, derintis turėtų abudu. T.y., ne vien "tu pavyduolis, tai ir tvarkykis pats su savo prolema, o aš darysiu, kaip man gerai ir ne tau man aiškint".

poroje esantys žmonės turėtų atsižvelgti į tai kas skaudina partnerį, o jei jau taip pf..tai skirkis ir eik kur nori- matematika paprasta.
Papildyta:
QUOTE(Moonte @ 2012 04 12, 16:40)
As tik viena galiu pasakyti, pavydi tik nepilnaverciai zmones, patys linke buti neistikimais, tad matuoja kitus savo svertais.
Akivaizdu, kad esat pabuvojusi tik vienoje barikadų pusėje. Prieš kokius keturis metus būčiau sutikus su Jumis visomis keturiomis. Turėjau žmogų, kuris iki šiol žiūri į mane įsimylėjusio teliuko akimis, tai ko tokio pavydėt? Kur toks nueis?
Deja teko susidurti ir su kitokiu variantu, kurio ir vertybės ir apskritai santykių ribos buvo kitokios. Jam nieko nereikšdavo pameluoti ir išlėkti su kuria nors savo "drauge" pagerti arbatos. Kaip Jūs galvojat, kokia savijauta apima tokioje situacijoje? Dėl nepilnavertiškumo galiu sutikti tik su ta išlyga, kad būdamas su tokiu žmogumi, kuris nepateisina pasitikėjimo, jautiesi elementariai nemylimu ir nereikalingu. Tada ir išugdomas nepilnavertiškumas. Išvis pirma būna lakstymas, o tik paskui nepilnavertiškumo būsena.