kartais būna taip, kad viena pusė (susidarė įspūdis, kad dažniausiai toji pusė yra moteris) jau nori vaikelio, kita - ne, nes jaučiasi nesubrendusi, neturinti pakankamai lėšų išlaikyti šeimai, dar neatsilakstė ir panašiai.
Kaip sakė viena ginekologė: vyrai niekuomet nesijaus subrendę vaikams, jiems vis bus per anksti ir per anksti. Jos nuomone, jei moteris jau nori vaikelio, ji turi pilną teisę imtis veiksmų (nustot vartot kontraceptikus, t.t.) norimam tikslui pasiekti.
Kažkada vienam moteriškam žurnale skaičiau panašų straipsnį, kurio pagrindinė mintis yra ta, kad moteris pati renkasi, laiką kada pastoti.
Galvoju, kaip tokiu atveju turėtų pasielgti moteris, stengtis įtikinti ar paruošti vyrą morališkai šeimos pagausėjimui; tiesiog nustoti saugotis ir palikti viską savieigai;
galbūt moteris turėtų kantriai laukti kol vyras tam žingsniui subręs (metus, 2, 3 ... n, čia kažkuriuo momentu gali pasidaryt panašu į mazochizmą) arba ne, skirtis ir ieškoti kito vyro (nors su esamu santykiai puikūs), kt.
Žinoma, galima primastyti įvairių būdų
