QUOTE(*Astraja* @ 2009 06 17, 09:52)
Nesutinku su nuomone, kad "jei moteris jau nori vaikelio, ji turi pilną teisę imtis veiksmų (nustot vartot kontraceptikus, t.t.) norimam tikslui pasiekti"...
Vaikučio turėtų norėti, planuoti jį ir laukti abu...žinoma, esu girdėjusi istorijų, kad mama "prigavo" vaikučio nenorintį tėtį, ir pastojo, o tas tėtis gimus leliui apsiprato su nauju tėčio vaidmeniu, pamilo vaikutį ir viskas šeimoje buvo gerai...bet juk yra ir skyrybom pasibaigusių tokių istorijų...
Jeigu vyras jaučiasi dar nesubrendęs vaikui, manau, būtina kalbėtis tarpusavyje
, juk neretai tai būna niekuo nepagrįstos baimės - "nesugebėsiu būti geru tėčiu, per mažai uždirbam, dar pagyvenkim sau ir tt.", kurias galima nugalėti išsakius jas garsiai
Esu laiminga, kad mano šeimoje apie atžalėlę pradėjom galvoti abu kartu

Jeigu vyras jaučiasi dar nesubrendęs vaikui, manau, būtina kalbėtis tarpusavyje


Esu laiminga, kad mano šeimoje apie atžalėlę pradėjom galvoti abu kartu

Maniskis ilgai nesutiko net kalbeti apie vaikus.... O man net nekilo mintis, kad toki sprendima as galiu priimti viena...
Jei jau esate kartu - tai ir kartu sprendziate... Tik kartais pas vyrus tie sprendimai sunkiau priimami....
