- Mano Mokytojas sakydavo, kad kiekvieną vakarą reikia gultis į patalą, lyg tai darytum paskutinį kartą, nes niekada nežinai, kada tau vėl išauš rytas šiame ar jau kitame gyvenime. Mintys apie būties trumpumą gal ir atrodo banalios, bet jos puikiausiai išsklaido netikrus sielvartus.
[Ivanauskaitė J. Agnijos magija. Vilnius: Tyto Alba. 2006 P.294]
Tavyje yra visas ko reikia, ir tau tai atrodo bloga tik todėl, jog tu dar nemoki išgauti tų nuostabių melodijų iš savo širdies. Kai išmoksi įsiklausyti į pačias sielos gelmes, išsiugdysi gebėjimą girdėti savo sielos balsą, bei harmoningai valdyti mintis, jausmus ir valią, tada šie instrumentai tavo rankose jau nebe atrodys blogi ir nepaklusnūs. Visa kas sklis iš tavęs bus gražu ir tobula. Tada tu suprasi, kad ydos tai paslėptos dorybės, kuriomis tu tiesiog dar neišmokai naudotis.
Nusipirk du sąsiuvinius. Viename analizuok savo gerąją pusę, kitame blogąją. Nepakenks, jei būdo savybes sugrupuosi pagal keturis pagrindinius gamtos elementus. (...) Taigi, pavydą ir egoizmą priskirk ugniai, lengvabūdiškumą, patvirkimą, liežuvavimą orui, tingumą ir visokius perdėto drovumo kompleksus vandeniui, bukumą, graužatis, polinkį kentėti žemei. (...) O entuziazmas ugnis, gerumas ir mokėjimas džiaugtis oras, užuojauta ir taurumas vanduo, kantrybė ir atsakingumas žemė. Viskas labai individualu ir žinoma, suskirstysi kitaip.
[Ivanauskaitė J. Agnijos magija. Vilnius: Tyto Alba. 2006 P.94]
Kažkas kvailai sulygino moterį ir jūrą. Atvažiavau, įkišau ranką į jūrą moteris šiltesnė. Be to, jūra šniokščia kasdien, o moteris, jeigu jos neerzinsi, gali ir nešniokšti. (J.Erlickas)
"Gyventi tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tas ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausia metų, o tas, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą." - Ž. Ž. Ruso