Linksmos vardų istorijos

Kai aš gimiau, mano močiutė dildino smegenis mano motinai, kad aš būčiau Olga (močiutė visas Olgas trumpino kaip Lialia ). O mano mama mano vardą dar išsirinkus buvo man seniai seniai ir nesiruošė jokiu kitokiu vardu manęs vadinti. Susirenka šeima, močiutė mania Lialia kreipiasi, motina - Nastia. Kai močiutė jau suprato, kad nieko ji čia nepakeis, pradėjo Lialia vadinti savo nuosavą dukrą Niną. Taip ji mano tetą iki šiol Lialia vadina. O aplinkiniai klapsi blakstienom, kai šešiasdešimties metų moteris iš Ninos virsta Lialia.

O brolis išvažiavo studijuoti į Japoniją, jo varas Vladimiras. Aiškinti japonams kad Volodia yra Vladimiro trumpinys buvo beprasmiška. O pilno vardo japonai tarti negali, nes japoniškas liežuvis neapsiverčia tariant "vl", nes tokio garso japonų kalboj jie neturi, nekalbant jau apie tai, kad neturi "v" raidės. Tai tapo MIRU. Visi dabar tik ir kreipiasi -
MIRU.

Jau nuo 20sav. žinojom,kad berniukas bus.Bet per visą nėštumą ir 2 mėn po gimdymo niekaip vardo neišrinkom .Vaiką tai registruot reik.Jau lyg ir ties Karoliu sustojom.Nors verk-vaikas visiškai į Karolį nepanašus.Vieną vakarą atėjo draugų pora pasisvečiuot.Ir kad susiginčys...dėl sūrio pavadinimo .Vienas tvirtina,kad gamintojas "Modestas",o kitas,kad tai sūrio pavadinimas.Juokas juokais...mūsų sūnus Modestukas .O draugams teko sūnų krikštyt

Šauni temelė.

Mano tetai buvo išrinktas vardas Danguolė, na o kai mažytė tai visi Dangute vadino, kaip ten seneliui einančiam registruot dukters susišvietė, istorija nutyli... rodos, žmogus klausa ir nesiskundė, bet mano tetos vardas - Danutė

Kai mano tėtė gimė - jau senelio antrą kartą registruoti vaiko niekas neleido, maža, kaip jis Antaniuką galėjo būti nuklausęs...

Mano vardas Lauryna, o MB Martynas.
Aš dažnai iš aplinkinių girdžiu Martyna ir Laurynas

Turiu ir aš istoriją. Kai gimiau tėvai iš visos galybės vardu buvo apsistoję ties dviem Ieva ir Laura. Kadangi buvau neišnešiotukė ir visokių reikalų turėjau inkubatoriuje ir pan, tai tarp visų pergyvenimų ir stresų janiem tėveliam dar ir tas galvos skausmas ar Laura ar Ieva. Kažkaip nutarė kad bus dukrytė Laura. Mama kadangi ligoninėj akių nuo kūdikio nenuleidžia tai, aišku, registruoti važiuoja tėvelis. Įeinu, sako , į tą kabinetą, ten moteriškė iškart tai koks vardas? Sakau Ieva.... ir a oij ne ir matau kaip ta moteriškė jau trečia raidę liudijime riebiu parkeriu dailyraščiu raito. Taip ir likau Ieva ir puikiai su tuo vardu jaučiuosi ..
nuoskaudų niekas nelaikom, bet su mama esam porą kartų tėtį per dantį patraukę.

Bet tai kodel mes rinkdamos varda su savo vyrais tariames, pasirodo jiems beveik "dzin" jeigu sugeba iki metrikacijos skyriaus nueje uzmirst
Mano mama pasakojo, kad mano vyresnei sesei rinko varda Vilma arba Vilija. Rinko, su giminem taresi ir niekaip negalejo apsispresti. Viena vakara tetis grizo namo, ir sako "jau nebegalvok, jau uzrasiau". Uzrase Vilma, nes jam labiau patiko

Oi, prisijuokiau cia


Musu kurse buvo Orinta, tai ja irgi voriuku pravardziavo - Oriuk-voriuk kviesdavo


Cia truputi ne i tema, bet Aldonas Pupkis mano mamai deste. Ir sako, buvo kirvis. Tai viena mamos bendrakurse, kuria gerb. Aldonas per egza "sukirto", nusipirko suni ir pavadino ji Pupkiu Ji gyveno vienam name su destytoju, tai budavo isleidzia suni i kiema palakstyt, pati langa atsidaro ir plysauja: "Pupki, ei, Pupki, ciu ciu ciu, ateik cia"

musu giminej tai ta pati istorija, kaip jau ne karta rasyta. Kai gime teta, ja norejo pavadinti Giedre. Teveliui (mano seneliui) tas vardas nepatiko, bet nutylejo ir nuejo registruot. Grizta namo ir mociute dziaugiasi, kad jau turi Giedrute, o vyras sako: "pamirsau ta varda, kuri ten sakei, tai uzrasiau Vidute" taip ir liko visa gyvenima Vida-Vidute, bet jai tas vardas labai tiko
O kai gime mano mama, tai mociute jau irgi buvo sugalvojus varda Dalia. O teta (ta pati Vidute) tuomet buvo 5m., sako teveliui: "Dalia, Dalia, kazkaip nesvelniai skamba, geriau Danute. As Vidute, o sese Danute". Taip ir uzregistravo. Taigi, mociutei nepasiseke dukroms norimu vardu duot Gerai, kad nors sunu pavadino taip, kaip norejo

Kai gime mano klasioke, tevai svente jos gimima, kaimynai sueje sveikino, klausinejo, koki varda duos. Jie norejo reto, tai vienas pageres kaimynas sako, tegul bus Bonaventura! O tevui ir patiko! Bet vis tik pavadino Klementina

Siaip dar pamenu istorija is mokyklos laiku, tik ne su vardais, o pavardem... Atejo karta i klase nauja mokytoja, jaunute, smulkute, mazulyte. Pareikalavo visus pavardem prisistatyt. Na, ir pradejo bernai is suolu stotis - as Katinas, as Karosas, as Stumbras (tikrai pas mus buvo tokios "gyvunines" pavardes), tai ji baisiausiai isizeide, atseit, mulkinam, tyciojames
O dar vienas klasiokas buvo Jaunius Genutis. Tai viena mokytoja jam vis "Genuti, Genuti", kol kazkas uzklause, kodel visus vardais vadinat, o ji - pavarde? Tai mokytoja kaip plykstelejo raudonai... ji galvojo, kad Genutis - vardas, o Jaunius - pavarde

Brolis mano vardu Dziugas. Kazkada tai buvo ypac retas vardas. Nuvaziavo i pionieriu stovykla, ten dauguma vaiku - rusai. Kas cia per vardas, kaip cia vadinti, niekas neistaria brolis bande paaiskint, kad jo vardas kiles is zodzio dziugus, dziaugtis, tai visi sako, a, "radovatsa" - Radik! Taip ir vadino menesi - Radiku

Cia truputi ne i tema, bet Aldonas Pupkis mano mamai deste. Ir sako, buvo kirvis. Tai viena mamos bendrakurse, kuria gerb. Aldonas per egza "sukirto", nusipirko suni ir pavadino ji Pupkiu Ji gyveno vienam name su destytoju, tai budavo isleidzia suni i kiema palakstyt, pati langa atsidaro ir plysauja: "Pupki, ei, Pupki, ciu ciu ciu, ateik cia"


Juokiausi iki ašarų
ir išradingumas žmonių...

Na aš galiu paporint kaip mane pavadino Daiva. Mano mama norėjo pavadinti Julija, bet tėvukas tiesiog įteikė raštelį kuriame buvo parašyta: sveikinu su Daivute Tais laikais dar nebuvo galima lankyti gimdyvių.Vat taip tėvukas ir prasuko maklią, mamai nebeliko nieko daugiau kaip sutikti.

oi, nu ir prisijuokiau..
viena istorija zinau, kai drauges sesei varda rinko. rinko rinko,norejo kad retesnis, maziau nuvalkiotas ir pan. tai isrinko germante , bet kol iki registracijos nuejo, pamirso tai ir liko su pirmu i galva sovusiu vardu - ugne.. Bet dabar tai tikrai nesigaili.. bet ale tu sugalvok man germante..

Na o mano istorija apie tarmiskai kalbancius krikstatevius ir durnus metrikacijos biuro darbuotojus Tai va, mergaite tevai buvo pavadine Vida, o krikstateviai - zemaiciai, berods, ir pasake Vyda. Taip ir liko, dabar jau apie 50 metu moteriske, Vyda.

Na o mano istorija apie mamytes varda. Visi norejo, kad butu Violeta. Nezinau kas registravo varda, bet si karta ziopli pagavo registro darbuotoja. Suklydo rasydama ir parase - Viliota
Na taip ir liko (nors visi iki dabar vadina Vile). Mama dra darydamasi pasa norejo istaisyti kalida, bet buvo perkalbeta darbuotoju, sako labai idomus vardas MAn irgi patinka, draugai vis stebisi kai pasakau koks mamytes vardas