
Ant Velyku buvau issiuvinejusi anytai paveiksliuka - tokias melynu atspalviu geles (rusiskas gzel stilius), taikiau prie jos svetaines spalvu. Remeli isrinkau nepigu, mano nuomone gavosi tikrai graziai. Bet kazkaip suabejojau - mano anyta ne is tu zmoniu, kurie vertintu toki ranku darba (ne karta pastebejau). Gi pacios zinot, reikia kad zmogus nusimanytu kiek cia laiko ir pastangu ideta. Ir tuo kart pasveikinom kitaip. Neuzilgo buvo jos gimtadienis, ir visgi nusprendziau padovanoti, juk nuo pat pradziu jai buvo skirtas.
Vakar buvom pas uosvius sode, ir ka?! Mano paveiksliukas kabo sodo namelyje, beveik prieskambary...

