Autistukai

Mildute - su gimdieniu - tikiuosi nebus per velai!

Uzuojauta vaikiukams kurie sirguliuoja. Mano sunelis irgi turejo sloga, visai neseniai vaiksciojo su didziausiu snargliu.

Galiu siek tiek pasidziaugti - sunus pradejo kiek aiskiau kartoti zodzius. Anksciau, jis kartodavo daiktu pavadinimus daugiau savo kalba, visai nepanasiai pvz. horse - "pam" ir panasiai. Dabar jau kartoja galima sakyti labai panasiai, kaip zodis ir turetu skambeti. Vienintelis dalykas aisku, kiek jis suvokia tu zodziu reiksme, bet cia jau kitas klausimas.

Noriu jusu pasiteirauti. Tie vaikuciai, kurie jau kalba, kaip prasidejo ju kalba vystytis? Ar eme zodzius kartoti ir tada palaipsniui tie zodziai buvo tariami vis graziau ir pan. t.y. tai uztruko ilga laika, ar kazkokiam laikui atejus, vaikas eme suvokti kalba ir sneketi zodziais, sakiniais

O maniskis tai... Pas logopede dirbom, eme oziuotis kazko. Nebedaryt ko prasomas. As truputi susierzinau ir emiau jam aiskint: "Klausyk, tu jau didelis berniukas, o dar nemoki graziai kalbet. Taigi turi daryt tai, ka teta praso, kartot zodelius, nes kitaip nemokesi kalbet" Nu tik klapt, klapt akytem ir eme "dirbt"... Jauciu nei velnio nesuprato, ka as jam sakau, tik sutapimas, kad nusprende darbuotis toliau, bet logopede buvo apakus, kad mes taip "susitariam" ir kad jis mane sitaip supranta...

Sveikos,
mano sunui nera oficialiai nustatytas aspergerio sindromas, bet dauguma specialistu pradeda jau apie tai kalbeti, bet jis turi kalbos sutrikima, o asperberiui tai nebudinga, tai gal tada tik autizmo bruozai..jie dar nezino..
Pries tai jis lanke spec.darzeli Ciauskutis, butent sio darzelio psihologe pirma prabilo apie aspergeri, dabar jis jau pirmokas...tai baisu..klasiokai pravardziuoja ji "atsilikeliu", "durneliu" ir pan., niekas nenori su juo draugauti.. Nei jis pats, nei mokytoja apie tai man nesake, suzinojau tai siandien is jo klasiokes.. Mokslai jam nesiseka, nes jis pastoviai "uzsisvajojes", o kai ji pasauki "oj, tu mane pazadinai", draugu susirasti negali.. Negaliu i ji ramiai ziureti..taip noriu, kad jis butu laimingas, bet del tokios patycios nepades jam tokiu jaustis, del nemokejimo adekvaciai bendrauti su kitais vaikais nesusiranda draugu... Nenoriu, kad jis jaustusi vienisas, bet atstoti kitu berniuku jam negaliu.. Sunku matyti kaip tavo vaikas isgyvena, nors jis apie tai nekalba, bet juk tai kazkur nuseda jame...

Sveikute, galbut tai taves ir nepaguos, bet as visada sakau, kad kas jau kas, o Aspergerio diagnoze tikrai ne pasaulio pabaiga. Bet o iki mokyklos ar nepastebejote nieko tokio (Na kad ir iki Ciauskucio)? Manau jusu atveju butu protinga pasikalbeti su mokyklos administracija, o gal net pirmiau issiaiskinti iki galo su ta diagnoze, ir ja gavus "popieriuje", jau kalbetis su pedagogine-psichologine tarnyba, o tuo paciu ir su mokyklos administracija. Galbut taip surasite vaikui optimaliausia varianta-gal net mokykla reikes pakeisti ar pan, bet tikiu, kad iseitis tikrai yra, tik reikia gerai "padirbeti".

Puikiai suprantu, kad tai ne pasaulio pabaiga. Ir PPT lankausi, pirmadieni jau eisiu isvadu.
Kas liecia "padirbejima", tai dirbu..ir jau seniai..
Pirma karta kreipiausi i specialista, kai sunui buvo 2 metai, pasake, kad viskas gerai.
Budamas 3-ju metu, lanke logopede, ji patare, kad jam butu gerai dar ir pas psihologa, lankiausi ten. Ten atliko DISCO, dave paskaityti man labai gera knyga, deja, psihologe isejo is darbo, o kita toje poliklinikoje buvusi su tokiais maziukais nedirbo.
Tada pakeiciau poliklinika. Kitoje nusiunte i Kauno g. esancioje poliklinikoje Psichikos centra, vaiksciuojau su sunumi gal kokius 5 kartus, bet ji net su juo nesikalbejo nei karto, o tik su manimi apie ji..
Tada is kitu mamu suzinojau apie Raidos Centra, uzrasiau savo jau 5-meti sunu ten. Priemime sedejusi moteris "is jo veido" nustate, kad jokiu autizmo pozymiu jis neturi ir nusiunte pas psichologe, kuri vel atliko DISCO. Papasakojau jai apie mano "bedas" su sunumi (tuo metu turejau namudini darzeli ir tikrai pastebejau, kad mano sunus skiriasi savo elgesiu nuo kitu vaiku ir kad tai gal is sono gali atrodyti kitiems kaip kaprizai, bet istiesu buvo kazkas keisto jo elgesyje) ir atejau tada dar vienai konsultacijai, is kurios ji paprase mano sunu veliau isnesti, nes jam prasidejo isterika, o ji skubejo pas kita pacienta. O isterika prasidejo jam del to, kad nesiseke ideti viena detale i vieta, o ji jau skubejo ir sake "greiciau, as neturiu laiko!", nuo to jis dar labiau susinervino, dar labaiu nesiseke ir rezultatas - isterika. Po jos tokio "pasiulymo" paimti vaika uz koju, o ji paims uz ranku "ir nesham", supratau, kad pas ja daugiau neisiu.
Po tiek pasakymu, kad mano sunui viskas gerai vis tiek nesustojau. Lankiau tevams skirta mokyklele, kuria organizuoja PPT, nes galvojau, kad man gal kokiu igudziu paciai truksta. Bet kai sunaus kardiologe vel pasake, kad jo gydytoju baime tikrai nera "siaip sau". Nuejau pas poliklinikos neurologe, ji pasake, kad jis sveikas. Na o jau tada kreipiausi i darzelio psihologe, kuri ir itare aspergeri.
Siuo metu vel lankausi su juo Kauno g. esanciame Psichikos centre. Ir i PPT del jo testavimo kreipiausi savo, o ne mokyklos iniciatyva.

Sveika, as dar negaliu dziaugtis,kad mano mazius kalba visiems suprantamai, kol kas aiskiai ivardina tik daugeli savo poreikiu ir pomegiu. Kita kalba suprantama tik mamai Labai ilgas etapas kol pakeitem leliukiskus zodzius normaliais, nors dar ir dabar pasako "baba", bet pats pasitaiso tada sako "nera, leliukai baba" (tipo leliukai sako baba ). Bet kelias iki normaliu zodziu tikrai ilgas pvz.: masina pradzioje buvo "vyvi", po to "mase" ir tik dabar masina. Bet jis niekada zodziu nevartojo netikslingai, jeigu sako lyja, tai tikrai lyja, jei sako didele masina, tai tikrai vaziuoja didele ir neturi acholaliju. O su sakinukais irgi sunku, kol kas maziaus sakiniai labai trumpi trys, keturi zodziai, ir labai paprasti. Jeigu ka pasakoja tai taip suvelia, kad nieko nesuprasi, bet labiausiai mane neramina, kad jis nenori pasakoti, jeigu pradedu klausineti, jis pradeda nervuotis ir sako "nesakysiu", "nezinau", arba "nemoku" Zodziu, turejau koki menesi nusvitima, bet jauciu kaip vel jegos apleidzia Nuo birzelio pradesim ABA terapija, tai laukiu kaip kokio isganymo. Jau nezinau is kur gauti stiprybes...

sitai man yra baisu,sirdis krauju apsipila vien pagalvojus

Viktute, o tos patyčios gal labiausiai skaudina jus, o sūnus tam savo pasaulyje jų negirdi? Nesuvokia ar nepriima taip, kaip mes, mamos?
Gal jam nereikia draugų? Gal jis laimingas būdamas vienas?

Ne, tikrai ne nėštumas. Vakar darė ginekologinės apžiūros alternatyvą ultragarsu, tai viskas buvo gerai, nebuvo miomų ir cistų. Dar tirs dėl gimdos kaklelio vėžio (nes mano močiutė nuo jo mirė ir mano mama juo serga). Sakiau apie AS, bet gydytojai nelabai apie tai žino (juk net suaugusiųjų psichiatrai ne visi žino), bet pasakė, kad galės man padaryti apžiūrą su instrumentais, kuriais tiria mažas mergaites. Sakė, kad būtinai to reikia dėl vėžio anamnezėj. Tai bus birželio mėnesį apžiūra, o dabar paskyrė hormonų.
Papildyta:

Sveiki, aš irgi turiu Aspergerio sindromą.
Svarbu žinoti, kad klasiokai tyčiojasi iš jūsų vaiko ne todėl, kad jis turi AS, o todėl, kad jų tėvai neskiria jiems pakankamai dėmesio ir dėl to jiems nesiseka normaliai bendrauti, be patyčių ir įžeidinėjimų.

Niu varge vargeli tas buvimas namie Nebežinau kuom su J užsiimti: nieko nenori, papiešė 5 min. ir viskas, jau sienom lipa iš nuobodulio. Kadangi tempos neturi, geriam antibus, eisim laukan prasivėdinti, vėjas, bet nelabai šaltas, gal nieko

Ir dar išdykauja ir erzina mane. Gudrutis pasidarė. Ieškau vaiko, viename kambaryje, kitame, vonioj, o tas po patalais palindęs ir kikena Aišku, tokie šposai man visai patinka Toks sveikas vaikiškas išdykumas Tik va kad alpinizmu užsiiminėja ir šokinėja - tai man jau visai nebepatinka

Mes ir tai praėjom. Teko keisti mokyklą...

Jis tikrai ne taip reaguoja gal kaip as, nes as tai labiau gal suprantu, o jam greiciausiai jau yra "iprasta" situacija. Bet kuriuo atveju, tai nera gerai..supranta jis ar ne.
Draugu jam reikia, tik jam nereikia ju daugybes, jis prisirisa tik prie vieno ar keliu, bet jam ju reikia. Pries kelias dienas isejo i lauka, lauke, kad gal kas su juo pazais, bet visi buvo kitur.. Tai jis net verke sededamas vienas ant ciuozyklos..ir skundesi, kad niekas su juo nezaidzia. As ji kveciau grizti namo, bet jis nejo, ir saldainiu ir multiku zadejau, bet jis vis sedejo ir lauke, gal kas ateis is jo dvieju draugu...
Papildyta:


As dar pridurciau, kad mokyklos kolektyvas nelabai linkes spresti patyciu problema sioje mokykloje, nes nuo esancio tuo metu salia pedagogo labai stipriai priklauso atmosfera klaseje, ne tik nuo tevu. Vakar paklausiau mokytojos, kas pravardziuoja mano sunu, tai ji liko labai nustebus, kad tai vyksta... Galima pagalvot, kad ji isvis klaseje nebuna..Apie sias patycias suzinojau is kitu tevu, nes jiems papasakojo ju vaikai, arba jie tai mate savo akimis, bet ne is mokyklos personalo.
Papildyta:


Kaip tik svarstau sia galimybe. Laimej, aplinkui yra nemazai mokyklu. Keliu minuciu atstumu yra Spindulio mokykla, man sake, kad ten yra spec. klases vaikams su spec. poreikiais. Gal jam spec. klases ir nereikes, bet tokiu klasiu egzistavimas man leidzia suprasti, kad toje mokyklje yra priprate spresti problemas specialistai, o "kitokie" vaikai nelaikomi "outsider'iais". Pirmadieni gausiu isvadas is PPT ir su jomis nueisiu i sia mokykla. Dar netoliese yra darzelis-mokykla. Jau ten skambinausi, kalbejau telefonu su direktore, man patiko jos poziuris i mokymosi procesa, bet ten minusas, kad jie turi tik po viena klase, o pas mane dvyukai ir as jau nuo Ciauskucio vedu juos i skirtingas grupes ir klases..Bet gal paliksiu dukra dabartineje mokykloje, o tik ji pervesiu..dar ziuresiu..