Autistukai

O kodėl kartu neleidžiate? Juk sesė galėtų užtarti jį klasėje, būti palaikymo komanda, galų gale, viską "atraportuoti", kas tyčiojasi ir pan.

Nes noriu, kad sese turetu savo gyvenima ir nesijausti pastoviai "atsakinga" uz broli, o jis butu labiau savarankiskas. Nenoriu "aukoti" vieno vaiko "teritorijos" vardan kito. Ir darzelyje jie lanke skirtingas grupes.

Atleiskit, bet aš tokio požiūrio nesuprantu...Juk jie ne tik sesė ir brolis, bet plius dar ir dvyniai...

Na, bet čia mano nuomonė - kiekvienas elgiasi taip, kaip jam atrodo geriausiai.

O aš pilnai suprantu ir mamą ir sesę. Mano požiūris toks pats

Labuuu,

Atlaikiau linksma gimines baliu ir vel dabar kazkaip reikia grizt i savo rutina...

Viktute- man irgi priimtinas tavo poziuris del dvynuku "gyvenimo atskyrimo", jeigu galima taip issireiksti. Bent jau sitame laikotrapyje, kol jie dar nedidukai...Bet visgi ziurint perspektyvoje, kazkada jusu nebeliks, ir broliui sesers parama bus labai naudinga, o jei sese bus labai nutolusi, tada tos paramos jis gali ir nesulaukt...

Bet cia tik papostringavimai, tikiu, kad esi gerai apsvarsciusi toki savo sprendima.

Labas rytas.
Dėl vaikų atskyrimo...nežinau...
Lyg ir norėtųsi, kad turėtų jie bendrumo, supratimo, kad brolis ne ateivis ( matyt čia man Lietinių įtaka realybėj ko gero būna dažniau kitaip nei ten). Tuo pačiu suteikti ir erdvės kiekvienam vaikui atskirai. Bet kokiu atveju tai svarstyčiau šeimos rate, klausiant vaikų, sesės... Ji nori eit atskirai su broliu ar ne... Būtų kiek baisu, kad tas brolis ir gali likti nuošaly visada, nes nuo mažens taip buvo priimtina.


Kita vertus, todėl Jokūbas ir yra vienturtis, nes kai galiu rintis, tai renkuosi...

O aš paskutiniu laiku labai liūdžiu, kad J vienturtis...Jam taip lūdna vienam... Laukėm vakar pusbrolio vieno, bet jis negalėjo atvykti. O va brolis jei būtų, tai nieko laukti nereiktų...Buvom šeštadienį svečiuose pas draugus, kur du broliukai, skirtumas 2 metai, taip smagu jiems kartu. Mano brolis irgi turi du berniukus, irgi skirtumas mažas. Irgi užpavydžiu O va mano vienturtėlis lūdi ir nemoka žaisti vienas Žinoma, neatmetame vilties, kad dar kažkada bus brolis/sesė, bet...amžiaus skirtumas jau bus didesnis ...

man bent jau kol kas tai neliūdna
smagu, kad Jokūbui galiu skirti tiek laiko kiek jam reikia, kad esu šalia kol jam manęs reikia.

O ka tai keicia, jei jie dvyniai? Pas mus, jei rodomas filmas apie dvynius, tai butinai apie ju "superstipru" rysi, bet nei vieno apie tai, kad net jei ir dvyniai, jie turi savitus poreikius ir svajones.
Papildyta:


Bet, jei jie butu tik brolis ir sesuo su keliu metu skirtumu, juk jie nelankytu kartu tos pacios klases..ar tai nulemtu, kad ateityje jie bus nutole vienas nuo kito ir neparems, kai to reikes?..
Papildyta:


Gal pas kazka taip ir priimtina, bet musu seimoje yra kitaip.

Ner ko liudet, nes neaisku kaip butu jeigu butu. Vienas dalykas yra pusbrolis ar darzelio, kiemo draugai, kitas dalykas yra brolis/sese kuriam atitenka dalis tevu meiles, bet nelieka musu autistukui

Del Viktutes poziurio ir vaiku atskyrimo nedrystu nieko sakyt. Manau ji pati geriausiai zino ka daro Galiu tik pasakyt, jog buti autisto broliu/seserim yra laaaaaaabai sunku....tai lygiai toks pats isbandymas vaikams, kaip ir mums - tevams.

O butu ne taip jau ir blogai, mano nuomone... Nes net ir musu atveju yra geris turet ta "sese", kad ir kokie tie vaikiukai bebutu... Maniskis pasidare savarnkiskesnis jai atsiradus, pradejo mokintis zaist, uzsiimt vienas (nes anksciau be manes nei kruopelytes negaledavo pabut, visi zaidimai tik su manim, ar teciu), bet kartu vis itraukiu ji ir i bendras veiklas: kartu keiciam pampius, mokau ji man padeti, netgi per tokias smulkmenas kaip seses rengimas-jis mato, kaip ja rengiu, nuvelku svarkeli ir tt, ir pats bando... Ir siaip visokios smulkmeneles-nesa buteliuka tik rades, ja maitina, arba netgi eme "maitint" savo zaislus su sauksteliu, kaip kad mes sese, neva maudyt meskuti savo ir tt, na padaugejo to kopijavimo.. Per sese mokau ji, kad yra negerai, kai vaikas verkia, kad smagu, kai sypsosi ir pan. Nors pradzioje tikrai buvo daugiau neigiamu tendenciju vaiko elgesyje po seses atsiradimo, bet siuo metu matau teigiama postumi tikrai... P

Aisku, mes aplink save neturim jokiu pusbroliu ir pan., tai mums tos socializacijos tikrai mazoka budavo... O ir sese musu- kad ir kokia ji uzaugs-siuo metu yra kokius trisdesimt kartu "lengvesnis" kudikis, nei kad jos brolis buvo... Jau beveik nebesuku galvos-tures ji tu bruozu ar ne, nes abu savo vaikus myliu tokius, kokius turiu ir tiek. Ir dabar suprantu, kad VISTIEK buciau BANDZIUS susilaukt antro vaikelio-ne dabar, tai veliau, vistiek buciau bandzius, kad ir kaip ten bebutu. O trukumai, na ka-musu atveju didziausias ne tas, kad berniukai truksta laiko (jo jam skiriu optimuma, nes daznokai turim auklyte), bet kad lieka nulis nulis nulis laiko sau ir visiems kitiems dalykams-buiciai, gaminimui ir tt.

Ups, bet cia tik mano nuomone, mano istorija... Nieko tuo pasakyt nenoriu.

del sito pritariu tikrai...