Rykštelės naudojimas: už ir prieš argumentuotai

Tai neklokite, jeigu jūsų vaikams dėl to gėda. Kam žeminti vaikus

Kad jau ir dabar neprašo, prašydavo 6 klasėje. Labai daug prisidėjo visokių šviestų lapų namų darbams ir papildomiems pratimams, po keletą vadovėlių trim kalbom. Žodžiu nepavyko savarankiškai susitvarkyti. Dėl apatinių problemų nebuvo

Patiko kažkada skaitytas pasakymas, kad jeigu kažkas tau atrodo "nesąmonė", tai tik reiškia, kad tavo sąmonė dar nepribrendo tai suprasti

irgi teisybe

bet...pati gi raset, kad lova klojat. kai tik ko neranda iskart isdygstat salia ir surandat is sono skaitant ir atrodo, kad sunelis pats neigalus net lovos pasiklot.

Tai aš ir nekloju. Jau labai labai seniai. Jie man to tiesiog neleistų. Vaikai nelaiko mamos savo tarnaite.

Parašyme "pakloju lovą" net neatkreipėte dėmesio į sakinio dalį, "jei ji būna nepaklota".

Mano ir mano paauglio sūnaus požiūris į tai, kas yra tvarka ir kaip turi atrodyti namai, labai skiriasi. Aš nenoriu ir nesutinku gyventi tokiam bardake, kuris jam tinka. Jis nenori ir nesutinka palaikyti kambaryje tvarkingą vaizdą ir skirti tiek savo asmeninio laiko tvarkymui, kiek reikėtų norint palaikyti tvarką pagal mano norus.

Kadangi esame laisvi žmonės, teko sėsti ir apsvarsčius viską, surasti visas puses tenkinantį sprendimą. Beja, jis buvo už čia daugelio siūlomą variantą - uždaro savo kambario duris ir aš nesikišu į jo asmeninę erdvę. Tačiau aš nesutikau su šiuo variantu. Todėl priėjom kitokio susitarimo. Jis supranta mano savijautą ir poreikį turėti tvarkingus namus, įsipareigoja tvarkytis pagal suderintą minimumą, ir stengiasi savo kambaryje palaikyti tvarką man priimtinam lygyje. Aš gerbiu ir suprantu jo teisę skirstyti savo laiką pagal asmeninius prioritetus, nesiimu priekaištauti ar reikalauti ten, kur yra virš sutarto minimumo, bet paprašau arba, jei turiu laiko, padarau pati. Vėlgi čia buvo gana ilga diskusija, kiek man leidžiama kištis į jo privačią erdvę be jo žinios. Nes jam nepatinka, kai kiti sudeda daiktus, po to jis nieko neranda. Žodžiu į jo kambarį aš užeinu jei ko nors reikia ir stengiuosi tada, kai jis yra ir kažką ten tvarkau tik jam matant. Paprastai dar prieš užeinant, jis pats greituoju būdu viską "sudėlioja" iki to, kad man tinka.
O suderintas "minimumas" yra kambario susitvarkymas kartą per savaitę (patalynės pervilkimas, daiktai sudėti į vietas, dulkės, grindys,) ir generalinis kambario sutvarkymas vieną kartą per metus (visų spintų peržiūra, išvalymas, daiktų atrinkimas ir išnešimas, patalynės išvėdinimas).

taip , esate laisvi zmones, bet pareigos egzistuoja. jei namuose yra taisykles, pvz lovos pasiklojimas, siuksliu isnesimas, indu plovimas , tai nepriklausomai nuo to ar sunui tai patinka ar nem, jis turi atlikti savo pareigas. pakloti lova neuzims jam nei 5 minuciu jo tokio brangaus laiko. cia mano nuomone. bet kuriuo atveju, taisykles Jusu. Bet kuriuo atveju beveik suagusiam vyrui lovos as neklociau
Papildyta:


butent.

Nepriimkit asmeniškai, gal daugiau bendrai kalbėsiu.
Netikiu, kad žmogus, kuris nepalaiko tvarkos savo kambaryje arba palaiko tik vos ne priverstas, bus tvakringas kitur. Netikiu. Tą jau ir gyvenime matyti pavyzdžiai sako.
Baisu būna kai toks , mamos perlepintas ir apšokinėtas vaikas (netikiu, kad toks jaunuolis sakykim namų bendroje erdvėje irgi trykšta tvarkingumu) ateina į darbą, kai su tokiu reikia apsigyventi studentų bendrabutyje, kai kažkur reikia su tokiu elementariai būti.
Teko su tokiais ,,paršeliais '' dirbti. Kažkoks siaubas. Teko klausyti, kai pasakoja , kai su tokiais reikėjo apsigyventi kokiam nors tvarkingam studentui. Kai kambariokas pusmetį rankiojo išmėtytas kojines, kentė jų smarvę, prakaitu prasmirdusias maikes, neplautus bliūdus ir t.t. Nes jam buvo gėda ir nemalonu tokiam jovale gyventi, vaikščioti prasmirdus nes spinta tai bendra buvo.
Todėl vaikus reikia mokinti tvarkos, be jokių išlygų, nori ar nenori jie to, nes gyvens ne vieni, o tarp kitų žmonių. O apsitvarkyti gali visi.

pagyvenus , dėl sūnaus išmokimo neišmokimo būt tvarkingam, tai manau čia noro klausimas - norės, bus tvarkingas, nenorės, nebus ir tiek.
bet tik man kitas įspūdis susidarė. kaip suprantu, namai yra TĖVŲ, ne vaikų, ir SŪNAUS kambarys nėra SŪNAUS kambarys, o TAVO kambarys, a ne? Nes jei tai būtų sūnaus kambarys, tai būtų kaip jis nori, nors jovalas iki lubų, pačiam pabostų, pats išsitvarkytų.

Pas mus pvz. namai yra VISŲ - lygiom teisėm - MANO, VAIKO, VYRO... Jei kada skirsiu dukrai atskirą kambarį , turėsiu tokią galimybę, tai bus JOS kambarys, o ką ji ten darys - bus JOS asmeninis reikalas... gal išsitvarkys iki blizgėjimo ,gal susikuis iki kiaulidės.

Jeigu teisingai supratau, tai siūlymas yra priversti vaikus elgtis taip, kaip nori tėvai. O tai kokios priemonės taikytinos tai prievartai įgyvendinti? Visos bausmės ir smurtas, išskyrus fizinį smurtą? Ar ir diržą paimti reikia, jeigu lovos nepasikloja?

Nors jau juokinga su ta lova, bet problemos pradžia manau daugeliu atveju yra ta pati - vaikas nemano, kad pasikloti lovą kiekvieną rytą yra jo pareiga, jam to nereikia, ta lova nepaklota jam visai netrukdo.

bet jinai trugdo Jums, ar ne ? vaikas turi elgtis pagal namuose esamas taisykles. jei yra taisykle klotis lovas rytais - jis PRIVALO ja klotis. jei tokios taisykles nera, tada man Jusu jo lovos klojimas nelabai aiskus

Tai aš bandau vis tą norą būti tvarkingu paskatinti kokiu nors būdu. Sakyčiau, sekasi pusėtinai


Mano sūnus man kaip pavyzdį rodo tokius bendraklasių tėvus (pasirodo, jie net ir namų tvarkos klausimais "susitikrina" bendrą lygį ). Deja, galiu jį tik paguosti, kad jam ne taip labai pasisekė. JO ASMENINIAME kambaryje galioja sutartos MŪSŲ NAMŲ taisyklės, nes JO ASMENINĖ MAMA nesutinka gyventi šalia kiaulidės, nesvarbu, kad jos durys uždarytos

Tiesa, kol vaikai buvo maži irgi įsivaizdavau, kad bus demokratija ir savo aukšte (iš esmės jie turi visą atskirą II aukštą) jie galės tvarkytis, kaip nori. Deja, pasirodo, per mažai save pažinojau

O kur jus matote kabinejimasi? Kaip tai gali buti tas jusu "truputi",tai arba musate arba ne, ir tiek

Galiu tik ta pati pasakyti -neisigilinote. TAs terminas ne mano sugalvotas, o mokslininku tyrinejanciu vaiko auklejimo metodus, ir nuoroda idejau, ir pacitavau....
KAip vaikai paklusta ne is baimes, jei naudojat bausmes, gristas prievarta ir jega. Jei paklustu is meiles -tai bausmiu is vis nereiketu ar ne? Ar vaikas savo noru eina i kirta kambari? atsisako multiku ar kitos malonios veiklos ,padares kazka netaip jusu akimis ar vis delto jus atimate?
Apversiu anksciau kazkieno uzduota klausima apie tai kaip gali aiskinti vaikui ,kad nesimustu,jei pats musiesi. TAigi kaip gali sakyti vaikui ,kad ji gerbi, kad negalima naudoti prievartos, jei naudoji?
O jei vaikas uzauges taip su jumis atimtu jusu megstama uzsiemima, isnestu ir uzdarytu kambaryje, kai nepatiktu ka jus darot?
Ir tikrai tikites,kad ten uzdaryti vaikai tik ir galvoja: kaip as blogai pasielgiau , kokia mamagera ir teisinga,kad mane cia uzdare jie galvoja, kaip kita kart padaryti, kad mama nesuzinotu