O dabar pakalbėkim apie miglas, bo labai jau nežemiška kalba gavos
Jau per sunku suprast (na čia mano problema aišku
) kuri apie ką ir ką norit pasakyt
Grįžtant prie sąvokų - tiesa, kad jos visos sugalvotos žmonių, bet tik jų dėka mes susikalbame. Arba - nesusikalbame.
Priklauso nuo aplinkybių ar dar nežinau ko.
QUOTE(MamaLupa @ 2006 05 01, 02:25)
Kai zmogus ismoksta myleti save taip, kaip mus myli Kurejas, ismoksta kenteti kaip kentejo Kristus, ir ismoksta atleisti sau taip kaip kurejas mums atleidzia, gyvenimas igauna visai kita suvokimo lygi.
Žinoma žinoma, maždaug tokį
...
QUOTE(MamaLupa @ 2006 05 01, 02:25)
"Nekaltink veidrodzio, kad snukis kreivas"
Įgavęs kitą suvokimo lygį visų pirma turėtum išmokti nespjauti ant kito. Na čia, žinoma, tik spėju
Gal iš tiesų pakanka tik pačiam save mylėt, tobulėt, atleist, kitus suvokimo lygius atkapstinėt...visi kiti - niekai ir savaime suprantama su tais kitais tas tobulėjimas niekaip nesusijęs
QUOTE(Shiduh @ 2006 05 01, 10:59)
aišku dabar mane užsipuls visa katalikų bažnyčia su popiežium priešaky
Popiežius šitam forume nesilanko
QUOTE(Shiduh @ 2006 05 01, 10:59)
aisku tai ka pasakysiu irgi nepatiks, bet kančios nesvarbu, už kančias žmogui rojus nesuteikiamas.viskas ateina tik per meile.
Kodėl čia jau turi nepatikt? Naujasis Testamentas:
1Kor 12,19 13,3 HIMNAS MEILEI Aš trokštu jums nurodyti dar prakilnesnį kelią: Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės,- nieko nelaimėčiau. Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kad buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nepasiduoda. Išnyks pranašystės, paliaus kalbos, baigsis pažinimas. Mūsų pažnimas dalinis ir mūsų pranašystės dalinės. Kai ateis metas tobulumui, pasibaigs, kas netobula. Kai buvau vaikas, kalbėjau kaip vaikas, mąsčiau kaip vaikas, protavau kaip vaikas; tapęs vyru, mečiau tai, kas vaikiška. Dabar mes regime lyg veidrodyje, mįslingu pavidalu, o tuomet regėsime akis į akį. Dabar pažįstu iš dalies, o tuomet pažinsiu, kaip pats esu pažintas. Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė šis trejetas, bet didžiausia jame yra meilė.
kada gi pagaliau zmoneliai supras, kad kiekvienas tik jis pats pajegus issivaduoti is savo kancios ir sielos nakties, ir joks kristus ar kitas pranasas uz juos neatkentės ir ju neispirks.
