mes taip pat manome grizti i LT, del draugu, del seimu, kulturos (nors ir ne visada ji atrodo kulturinga), kalbos, savu zmoniu, taciau kai pagalvoju kaip ten reikes adaptuotis is naujo, rasti gera darba ir vel gyventi taupant, tai baisu darosi. Lyginant minimuma uzsienyje ir Lietuvoje, tai.. mes is pradziu dirbom uz minimuma UK, isigyti galejom visko, ko reikejo (aisku ne brangiausia), pataupydavom ir dar i kelione isvaziuodavom. Vat ir faktas

Lietuvoj taip gyventi reiketu ne viena tukstanti uzdirbti..
dabar as auginu dukryte, vyras gauna daugiau nei pries tai kartu sudejus gaudavom, norim uzsidirbti NT ir grizti.. tik va baisu, kad dar po keliu metu noras nuslobs arba grizus prades traukti atgal. Del materialines laisves.
viena is jusu teisingai paraset apie zmoniu siluma ir bendravima vienas su kitu, kad ir nepazistami,.. Lietuvoje buvau nesuprasta pardavejos, kuriai nusisypsojau, o ir bendravimo tos silumos tikrai retame rasi.
bet ir cia jauciames ne vietoje, ne savo salyje (faktas), todel vel priestaraujant sau paciai, sakau, kad geriau yra dvasine gerove nei materialine, geriau yra Lietuva.
zodziu, presti kiekvienam pagal save

svarbiausia atrasti tai, ko jums (ir mums) reikia, kad ir labai sunku butu ta padaryti..
sekmes!