nesutinku su tavimi. Kuo tavo manymu mes gyvename? Argi ne emocijomis? Realiame gyvenime dar ne tiek pamatome, kiek laikraščiai rašo.
Kol studijavau buvau didelė optimistė ir visiems draugams, kas išvažiuodavo ar norėjo išvažiuoti į užsienį kartodavau, kad Lietuvoje bus geriau gyventi, pamatysit, juk ekonomika kyla ir tt.
Bet dabar kai pati pradejau dirbti, ištekėjau ir kabinuosi į gyvenimą toli gražu taip neatrodo - abu su vyru galim univero diplomus susikiškti kur lenda, kadangi geriausiai apmokamas darbas - juodas. Argi ne atvirkščiai buvo prieš kelis metus? O kaip jaunai ir visoms kitoms šeimoms gyventi?
Aš nekalbu apie didelius poreikius, kalbu apie IŠGYVENIMA. Gyvenime nesu toliau nukeliavus nei Berlynas kol mokiausi pusmeti

, o artimiausiu metu ir nenusimato
Pagalvokit, jei toli NT Vilniuje kainos siekia Europos didmiesčiu, o altyginimu santykis Lietuvoje ir užsienyje koks?
Drauge grįžusi atostogu iš UK apšalo pas mus, kai nueini i parde ir nieko nenupirkus išleidi min 50 lt.
Aišku tu pavyzdžių daugybė, vis dėl to laikausi nuomonės, kad uždienyje geriau labai norėčiau ten įsitvirtinti.. Gal ten kur šilta, pvz, kokioj ispanijoj...